Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja J. Č. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarties, kuria netenkintas R. G. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus 2013 m. kovo 26 d. nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena P. A. ir A. G. atžvilgiu, nenustačius jų veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 188 straipsnyje, sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VšĮ Kalnų slidininkų klubas „Ž“ (duomenys pakeisti) direktorius R. G. 2013 m. kovo 1 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK dėl to, kad Lietuvos kalnų slidinėjimo federacija (toliau – ir LKSF) 2013 m. sausio 12-19 dienomis Italijos kalnų kurorte „Krontplatz“ organizavo Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionatą, pažeidžiant Nacionalinių sporto federacijų pripažinimo tvarkos aprašo ir Tarptautinės slidinėjimo federacijos (toliau - FIS) taisyklių reikalavimus, t.y. LKSF prezidentas P. A. ir generalinis sekretorius A. G. savavališkai, savo nuožiūra, pažeidžiant FIS taisyklių 607.3 punkto reikalavimus, 1997 metais gimusius vaikus, kurie 2012/2013 m. sezone rungtyniauja U16(K2) vaikų tarptautinėje grupėje, prijungė prie vyrų ir moterų grupės, tokia pat tvarka vaikai prie suaugusiųjų grupių palikti rungtyniauti ir kitose šio sezono LKSF organizuojamose varžybose, taip pažeidžiant Kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 27 punktą, 43 straipsnio 7 punktą, 3 straipsnio 5 punktą. R. G. prašė LKSF prezidentui P. A. ir generaliniam sekretoriui A. G. surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 188 straipsnį.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK Prevencijos poskyrio tyrėjas K. D., išnagrinėjęs VšĮ Kalnų slidininkų klubas „Ž“ direktoriaus R. G. 2013 m. kovo 1 d. prašymą, 2013 m. kovo 26 d. priėmė nutarimą Nr. 10-12-AT1-405, kuriuo, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Šiame nutarime konstatuota, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidento P. A. ir generalinio sekretoriaus A. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje „savavaldžiavimas“ sudėties požymių, kadangi nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jie savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens.

R. G., nesutikdamas su minėtu nutarimu, apskundė jį teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. nutartimi R. G. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus 2013 m. kovo 26 d. nutarimą.

Atkreipia dėmesį į tai, jog LKSF internetiniame puslapyje www.kal.lt (duomenys pakeisti) skelbė LR čempionato varžybų nuostatus. Skirsnyje Varžybų programa rašydami: "Slalomas SL ir didysis slalomas G. A. rungtys bus vykdomos pagal tarptautines taisykles". Pažymi, jog LKSF, vykdydama LR čempionatą, nesivadovavo tarptautinėmis taisyklėmis ir nuostatais: savo nuožiūra keitė varžybų dalyvių amžiaus grupes, varžybų protokoluose nenurodė varžybų pabaigos laiko, mergaičių grupėje paliko dvi dalyves, kas prieštaravo pačios LKSF patvirtintiems varžybų nuostatams.

Anot apelianto, tiek tyrėjas K. D., tiek teismas, priimdami nutarimus LKSF pareigūnų A. G. ir P. A. naudai, rėmėsi tik jų pačių paaiškinimais bei KKSD 2013-03-26 raštu, kuriame kalbama visai apie kitas varžybas, o ne apie LR čempionatą. Nurodo, kad tai prieštarauja Sporto Įstatymo 43 str. 7 d. bei anksčiau KKSD parašytam raštui 2013-02-22 Nr. S-322 bei jo pagrindu susiformavusiai nuomonei, kurią galėjo pakeisti tik aukštesnė už KKSD LR institucija, o ne pats KKSD.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog P. A. ir A. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str.

ATPK 188 str. nurodyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Atsižvelgiant į ATPK 188 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 str.). ATPK 9 straipsnis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Sutinkamai su šia norma kaltę būtina įrodyti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmajame policijos komisariate 2013-03-01 buvo gautas VŠĮ Kalnų slidininkų klubo „Ž“ direktoriaus R. G. prašymas, kuriame nurodyta, Lietuvos kalnų slidinėjimo federacija (toliau – ir LKSF) 2013 m. sausio 12-19 dienomis Italijos kalnų kurorte „Krontplatz“ organizavo Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionatą, pažeidžiant Nacionalinių sporto federacijų pripažinimo tvarkos aprašo ir Tarptautinės slidinėjimo federacijos (toliau - FIS) taisyklių reikalavimus, t.y. LKSF prezidentas P. A. ir generalinis sekretorius A. G. savavališkai, savo nuožiūra, pažeidžiant FIS taisyklių 607.3 punkto reikalavimus, 1997 metais gimusius vaikus, kurie 2012/2013 m. sezone rungtyniauja U16(K2) vaikų tarptautinėje grupėje, prijungė prie vyrų ir moterų grupės, tokia pat tvarka vaikai prie suaugusiųjų grupių palikti rungtyniauti ir kitose šio sezono LKSF organizuojamose varžybose, taip pažeidžiant Kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 27 punktą, 43 straipsnio 7 punktą, 3 straipsnio 5 punktą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. G. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su policijos priimtu 2013 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 10-12-AT1-405 dėl jo skunde išvardintų priežasčių, kadangi tyrėjas K. D. nagrinėjo neišverstas į lietuvių kalbą taisykles, netyrė LKSF ir LNSA valdymo kompetencijos. Kadangi LNSA dar anksčiau, jis tiksliai nežino, kada, sudarė sutartį su TKSF, pagal kurią, jeigu vykdomos TKSF taisyklės, yra pervedami pinigai, kurie skatina kalnų slidinėjimo sportą, aišku, ir kitas žiemos sporto šakas. Šiuo atveju čempionate jis susidūrė su šių tarptautinių taisyklių pažeidimais. Kad tai buvo pažeidimai, patvirtino ir KKSD 2013 m. vasario 22 d raštu Nr. S-322, kuriame nurodė, kad yra pažeistas Kūno kultūros ir sporto įstatymo 43 straipsnio 7 dalis ir kad pažeistas Aprašo, priimto 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-33, 6.5 punktas. Š. A. 6.1. punkte yra parašyta, kad Federacija, siekdama išsaugoti pripažinimą, privalo laikytis kūno kultūros ir sporto principų, t.y. lygiateisiškumo, žiūrovų ir sporto renginių saugumo, kilnaus elgesio, nešališkumo ir tęstinumo principų. Taip pat 6.5. punktas sako – užtikrinti sporto varžybų organizavimą ir vykdymą pagal tarptautinių sporto organizacijų nustatytą reglamentą, atitinkamos sporto šakos taisykles, šiuo atveju Kalnų slidinėjimo taisykles, ir varžybų nuostatus. Tai reiškia, kad prioritetas suteikiamas tarptautiniams sporto organizacijų nustatytiems sporto reglamentams ir taisyklėms. Š. A. paminėti principai, kaip pavyzdžiui, nešališkumo principas yra Kūno kultūros ir sporto įstatymo 3 straipsnio 5 punkte, kuris sako, kad nešališkumo principas - tai užtikinti, kad rezultatai nebūtų iš anksto aiškūs ir išlaikyti konkurencinę pusiausvyrą tarp varžybose dalyvaujančių sportininkų ar komandų. Šiuo būdu per Lietuvos nacionalinį kalnų slidinėjimo čempionatą prezidentas ir atsakingas sekretorius A. G., keisdamas amžiaus grupes, kurios nustatytos bylos l.14, 1997-1998 metų gimimo grupę padalino per pusę: 1997 m. vaikų grupę K2 (Kids two) prijungė prie suaugusiųjų grupės, o 1998 m. vaikus paliko prie vaikų amžiaus grupių. Tokiu būdu pažeidė nešališkumo principą. Įtaria, jog siekė, kad rezultatai būtų iš anksto aiškūs. Šie rezultatai atsispindi varžybų protokole, iš kurio matyti, kad per pusę skelta grupė 1997-1998 m. Pirmoje sugraduotoje grupėje yra A. B., 1998 m. gimimo, palikta su vaikais ir ši grupė, pašalinus 1997 m. gimimo sportininkes, sumažinta, joje palikti tik du žmonės. Čia dar dvi merginos prirašytos, kurios iš viso nedalyvavo tose varžybose, kadangi prie jų pažymėta DNS (Do not start), reiškia šios dvi mergaitės nestartavo. Jeigu simbolis yra pažymėtas DNF (Do not finish), reiškia startavo, bet nepavyko baigti distancijos. Šiuo atveju tai reiškia, kad šios dvi mergaitės nedalyvavo. Atėnei skiriama antra vieta, turbūt taip buvo planuojama, kas pažeidžia nešališkumo principą. O sportininkai - G. P., gim. 1997 m., prijungiama prie suaugusiųjų ir varžosi su vyresniais už save, taip pat K. G., gim. 1997 m., varžosi su vyresniais varžovais. Šiuo atveju šiame protokole G. P. dėl kažkokių priežasčių nestartavo, bet slalomo protokole ji buvo antra toje amžiaus grupėje. Nacionalinės sporto federacijos privalo užtikrinti sporto varžybų organizavimą ir vykdymą pagal tarptautinių sporto organizacijų nustatytą reglamentą, atitinkamos sporto šakos taisykles ir varžybų nuostatus. Tyrėjas K. D. netyrė Lietuvos nacionalinės slidinėjimo organizacijos valdymo organų ir juos atstovaujančių asmenų kompetencijos. Tai turėjo būti nustatyta pagal LNSA įstatus, kur 13.2. punkte nurodyta, kad būtent LNSA organizuoja Lietuvos Respublikos čempionatą. Pagal LNSA įstatus ji konkrečiai už viską atsako ir jie sudarė sutartį. LNSA yra tarptautinės organizacijos narė. Federacija nėra narė, todėl neaišku, kokiu pagrindu jai perduota teisė organizuoti, kaip visa tai daroma. Pažymėjo, kad K. D. net nematė nei angliškų taisyklių, nei lietuviško vertimo. Dėl to pastarasis pats pasakė, kad jis nesupranta, nežino. Be to, nurodė, kad K. D. sakė, jog byloje niekur nebuvo jokių taisyklų, jokių vertimų, tik buvo Departamento raštas, kur pasakyta, kad Federacija turi vadovautis tarptautinėmis taisyklėmis, Kūno kultūros ir sporto įstatymo 43 straipsnio 7 punktu ir Aprašo 6.5. punktu - užtikrinti sporto varžybų organizavimą ir vykdymą pagal tarptautinių sporto organizacijų nustatytą reglamentą, atitinkamos sporto šakos taisykles ir varžybų nuostatus. Tai nebuvo tirta, nes K. D. savo nutarime visiškai nemini Kūno kultūros ir sporto įstatymo, nei vieno punkto. Tai pat pareiškėjas nurodo, kad būtent raštas S-322 tiesiog patvirtina tai, kad Federacija nesilaikė tarptautinių taisyklių reglamento ir savavališkai nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos, keitė taisykles. Bylos l. 15, varžybų 5 skyrius „Varžybų programa“, kur nurodyta: slalomas (LS) ir didysis slalomas (GS) abi rungtys vykdomos pagal tarptautines taisykles. Reiškia, kad pati Federacija pareiškia, kad varžybos vykdomos pagal tarptautines taisykles, bet jas pati sulaužo: keičia savo nuožiūra amžiaus grupes, pažeisdama nešališkumo principą ir siekdama rezultatų nuspėjimo iš anksto. Teigė, kad yra pakankamai įrodymų, kad Federacijos vadovai, tiek atsakingas sekretorius A. G., tiek P. A. pažeidė įstatymų nustatytą tvarką, jie turėtų būti nubausti pagal ATPK 188 str.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentas P. A. nurodė, kad Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) taisyklių 607.3 punkte sakoma, kad klasifikacija pagal amžiaus grupes atitinkamam sezonui 2012/2013-2013/2014-2014/2015 metų suskirstyta į amžiaus grupes ir jie galioja tik tarptautinėms varžyboms, čia aiškiai yra pasakyta - tarptautinėms varžyboms. Pažymėjo, kad Lietuvos čempionatas nėra tarptautinės varžybos. Tarptautinės varžybos, turima omenyje, tos varžybos, kurios vykdomos ir vyksta pagal FIS kalendorių, t.y. įtrauktos į jų kalendorių. Tai yra po visą pasaulį išsibarsčiusios varžybos ir yra internete pagal valstybes įtrauktos į kalendorių. Tokios varžybos, kaip „Baltijos taurė“ yra tarptautinės, jose dalyvauja lietuviai, latviai, estai, suomiai ar dalyviai iš kitų šalių, bet jos nėra įtrauktos į FIS kalendorių ir todėl nereikia laikytis būtent tų amžiaus grupių. Yra Lietuvos sportininkų kvalifikacijos kategorijos 2000-2004 metų. Tai yra dokumentas, kuris apibrėžia sportininkų amžiaus grupes ir 3 punktas sako, kad vienos amžiaus grupės sportininkų dalyvavimą kitos amžiaus grupės sportininkų varžybose įteisina sporto šakos varžybų taisyklės arba varžybų nuostatai. Nurodė, kad pagal jų varžybų nuostatus jau daugelį metų, 8 punkte „Nugalėtojų nustatymas ir apdovanojimai“ yra įrašyta: „Jeigu bet kurioje amžiaus grupėje yra tik du dalyviai (mažiau nei du, du, nėra trijų), jie perkeliami į gretimą vyresnę amžiaus grupę.“ Kadangi tai yra individuali sporto šaka ir natūralu, kad kovojama mažiausiai dėl trijų vietų. Šitoje situacijoje, kuri buvo Lietuvos čempionate, diskutuojama apie K. G., O. K. ir G. P., tai trys vaikai, kurie buvo tik po vieną, jeigu būtų išskirti pagal tas tarptautines amžiaus grupes. Natūralu, kad jie visi buvo sukelti į vyresnes grupes. O. K., 2004 m. gimimo, perkeltas į vyresnių berniukų grupę, G. P. tų pačių metų, kaip ir K. G., buvo perkelta į suaugusiųjų grupę. Nurodė, kad suaugusiųjų grupė - tai yra būtent šie 1997 m. gimimo sportininkai. Nuo liepos 1 d. tie du sportininkai - tiek Greta, tiek Kasparas jau turi teisę registruotis FIS tarptautinėje organizacijoje, gauti licenziją, t.y. tam tikrą kodą ir dalyvauti už suaugusius tiek Pasaulio čempionatuose, tiek Olimpinėse varžybose, kadangi turės tarptautinę licenciją, jie jau yra suaugę žmonės ir dėl vieno žmogaus, kas prieštarautų bet kokiam sveikam protui, vienas žmogus su savim varžytis negali ir niekas už tai tokių amžiaus grupių neskelia. K. G. pagal tarptautinėms varžyboms galiojančias amžiaus grupes priklauso 1997-1998 m. grupei ir šitų metų yra tiktai vienintelis sportininkas. Jeigu jis būtų perkeltas prie vaikų, tai varžytųsi su 3-4, 7 metais jaunesniais. Teigė, kad net tarptautinėse varžybose, jeigu tokia situacija susiklostytų, nebūtų išskirta jokia amžiaus grupė todėl, kad tai yra neįmanoma. Jis turi su kažkuo varžytis. To paties amžiaus berniukai ir mergaitės nėra traukiami į vieną grupę. Yra tik skaičiavimai, nepriklausomai nuo amžiaus grupių ir nuo lyties sudedami pagal rezultatą į vieną eilę dalyviai, grynai pasižiūrėjimui. O po to jau yra išskiriama amžiaus grupėmis nugalėtojai, viskas puikiai atsispindi. U16 amžiaus grupės berniukų 1997 m. gimimo buvo K. G., 1998 m. gimimo nebuvo nieko. Toliau kita U14 grupė, kur jau ir dalyvavo trys berniukai. Vienas buvo dar jaunesnis perkeltas į jų grupę.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos atsakingas sekretorius A. G. nurodė, kad 2013 m. sausio 12-19 d. Italijoje vykusiame Lietuvos slidinėjimo čempionate amžiaus grupės buvo suskirstytos pagal varžybų nuostatus. U16 ir U14 yra tarptautinių varžybų nuostatos amžiaus grupėms. Lietuvos čempionate pagal varžybų nuostatas buvo sudarytos kitos grupės. Jų varžybų nuostatuose visą laiką buvo tokia tvarka: jeigu dalyvauja mažiau negu 2 dalyviai, jie keliami į kitą, paralelinę amžiaus grupę. Dalyvių sąrašas yra daromas registracijos būdu. Jeigu dalyvis atėjo ir užsiregistravo, jis tame sąraše yra. Startavo ar nestartavo, čia yra kitas klausimas. Yra registracijos protokolas ir registracijos protokolas daromas vietoje, atėjus dalyviui, užsiregistravus ir sumokėjus startinį mokestį dieną prieš. Jie buvo atėję, užsiregistruoti kaip dalyviai, LKSF nieko patys netraukė į sąrašą. Protokolą rašo varžybų vedėjai. Šitą protokolą parašė samdomi italų instruktoriai. Teisėjų brigada rašo protokolą, kas veda varžybas. Registraciją vykdo Federacijos atsakingi žmonės. Įrašo į protokolą pagal jų pateiktą registracijos lapą. Jeigu klausimas ar galimai patys įrašė tuos žmones, tada ne. Jeigu užregistruota, tai ir buvo sumokėtas mokestis, kitokiu atveju negalėjo būti užregistruota.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas M. R. nurodė, kad jam nežinoma apie Lietuvos čempionatą, vykusį 2013 m. sausio 12-19 d. Italijoje. Lietuvos kalnų slidinėjimo federacija yra vienas iš LNSA narių. Kalnų slidinėjimo komitetas yra Federacijos juridinis organas, čia jau Federacijos reikėtų klausti. Jis yra Asociacijos prezidentas, virš jo yra tik Visuotinis susirinkimas, dirba kartu su atsakingu sekretoriumi, valdyba priima sprendimus. Visus kalnų slidinėjimo klausimus yra pavedę spręsti LKSF. Asociacija turi tik narius. Dėl kalnų slidinėjimo atsakinga LKSF, visas šitas klausimas perduotas jai. Jie neatsakingi už kalnų slidinėjimo čempionatų organizavimą. LKSF yra vienas iš narių, jų turi ne vieną, ir ji sprendžia kalnų slidinėjimo klausimus. Toks priimtas Valdybos sprendimas.

ATPK 188 str. norma yra blanketinė, t.y. nukreipianti į kitą teisės aktą. Pareiškėjas, prašydamas pagal ATPK 188 straipsnį patraukti administracinėn atsakomybėn P. A. bei A. G., nurodo, kad jie pažeidė Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 27 punktą, 43 straipsnio 7 punktą ir 3 straipsnio 5 punktą.

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 27 punkte nurodyta, kad sporto varžybos - dviejų ar daugiau sportininkų, komandų, sporto klubų varžymasis pagal iš anksto paskelbtus nuostatus, laikantis tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytų taisyklių, turint tikslą nustatyti nugalėtojus, prizininkus.

Šioje normoje pateiktas sporto varžybų apibrėžimas. Joje elgesio taisyklės neformuluojamos. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiu savo elgesiu P. A., A. G. pažeidė šią teisės normą, o įstatymo 2 straipsnio 27 punkto inkriminavimas būtų ydingas, nes iš jos turinio teisinių santykių subjektai gali tik spėlioti draudimus ar įpareigojimus.

Įstatymo 43 straipsnio 7 d. nustato, kad už atitinkamos sporto šakos varžybų sistemos ir jų vykdymo sąlygų nustatymą yra atsakingos nacionalinės atitinkamos sporto šakos federacijos. Nacionalinės sporto federacijos privalo užtikrinti sporto varžybų organizavimą ir vykdymą pagal tarptautinių sporto organizacijų nustatytą reglamentą, atitinkamos sporto šakos taisykles ir varžybų nuostatus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog negalima padaryti išvados, kad sporto varžybų dalyvių amžiaus grupės buvo pakoreguotos tikslu užtikrinti, kad rezultatai (varžybų nugalėtojai) būtų aiškūs iš anksto. Kaip matyti iš byloje esančio Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos generalinio direktoriaus K. R. rašto Nr. S-479 (b. l. 20), LKSF rengiamos HEAD taurės varžybos ir LKSF taurės varžybos gali būti vykdomos pagal LKSF patvirtintus varžybų nuostatus, kadangi aukščiau minėtos varžybos (kalnų slidinėjimo varžybos) nėra įtrauktos į Tarptautinės slidinėjimo federacijos varžybų kalendorių. LKSF Prezidentas P. A. teismo posėdyje patvirtino, kad kai kuriose amžiaus grupėse nebuvo ar buvo žinoma, kad nebus minimalaus dalyvių skaičiaus, todėl buvo koreguotos dalyvių amžiaus grupės. Analogišką informaciją P. A. pateikė ir Kūno kultūros ir sporto departamentui (b. l 12).

Kaip nustatyta byloje, LKSF 2013 m. sausio 12-19 d. Italijoje, Kronplatz kurorte, organizavo Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionatą, kuris nėra tarptautinės varžybos ir nėra įtrauktas į Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) varžybų kalendorių, todėl Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) taisyklės, kuriose nustatytos amžiaus grupės, šioms varžyboms nebuvo privalomos. Bylos duomenimis nustatyta, kad LKSF, žinodama, kad kai kuriose amžiaus grupėse nebus minimalaus dalyvių skaičiaus, dalyvių amžiaus grupių koregavimu Varžybų nuostatų, kurių 8 punkte nurodyta, kad, jei bet kurioje amžiaus grupėje yra tik du dalyviai, jie perkeliami į gretimą vyresnę amžiaus grupę, nepažeidė.

Kaip matyti iš byloje esančio KKSD 2013 m. kovo 26 d. rašto (b.l. 20), Departamentas LKSF veikloje pažeidimų taip pat nenustatė, įvertinęs, kad LKSF rengiamos HEAD taurės varžybos ir LKSF taurės varžybos gali būti vykdomos pagal LKSF patvirtintus varžybų nuostatus, kadangi minėtos varžybos nėra įtrauktos į Tarptautinės slidinėjimo federacijos varžybų kalendorių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra vienareikšmių ir neginčijamų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad P. A. ir A. G. būtų padarę administracinį teisės pažeidimą, o administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neįrodyta, kad P. A. ir A. G. apelianto R. G. nurodytomis aplinkybėmis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis, kuria netenkintas R. G. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus 2013 m. kovo 26 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną P. A. ir A. G. atžvilgiu, nenustačius jų veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėties, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.