- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-49-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03370-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- A. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal atsakovės R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei R. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. D. prašė priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad atsakovė išlaikymo sūnui neteikia nuo 2019-08-16. Taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nepilnamečio sūnaus A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Prašyme nurodė, kad nepilnamečio sūnaus nuolatinė ir faktinė gyvenamoji vieta visą laiką, išskyrus trumpą periodą buvo su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, ieškovo namuose. Tėvas turi nuosavą namą, vaikas eina į mokyklą Pabradėje, turi draugų, susikūręs sau buitį tėvo namuose ir šiuos jo ryšius būtina išsaugoti, nes jie turės didelę reikšmę vaiko asmenybės susiformavimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnamečio vaiko A. D. gyvenamąją vietą su tėvu A. D. jo gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovės R. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. D. po 215,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-10-25) iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovą A. D..
3. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus A. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. gyveno su ieškovu (tėvu), taip pat nuo 2019-08-16 gyvena su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Nepilnametis tik laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2019-08-15 gyveno su motina, nes Nemenčinėje lankė mokyklos parengiamąją klasę. Pastaruoju metu sūnus gyvena su tėvu ir lanko Pabradės „Ryto“ gimnazijos 1 klasę. Teismas nurodė, jog pagal pateiktą ieškovo informaciją, atsakovė kreipėsi į sūnaus gimnaziją dėl jo atsiėmimo iš mokymosi įstaigos (mokyklos pakeitimo). Vaiko nusistovėjusi aplinka, turimas draugų ratas, lankoma mokykla turi didelės reikšmės vaiko asmenybės formavimuisi. Todėl siekiant užtikrinti vaikui jo aplinkos stabilumą ir užtikrinti jo interesų apsaugą, prašymą dėl nepilnamečio vaikų laikino gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu teismas tenkino. Pagal ieškinyje nurodytus duomenis, ieškovas netrukdo sūnui bendrauti su motina, todėl atsakovei nebus apsunkintas bendravimas su savo vaiku ir galimybė dalyvauti jo priežiūroje.
4. Teismas, pasisakydamas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nurodė, kad išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai. Teismas sprendė, kad šiuo metu byloje nėra duomenų, kad atsakovė prisideda prie vaiko išlaikymo. Teismo vertinimu, nustačius vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu, prašomas laikinas išlaikymas sūnui po 215,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo yra protingas ir užtikrintų bylos šalių pusiausvyrą bei nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius. Laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą A. D..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė R. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-11-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. sūnaus A. D. laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove R. B.. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
5.1. Bylą nagrinėjantis teismas nepagrįstai priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje nusprendė laikinąją sūnaus gyvenamąją vietą priskirti su ieškovu. Bylą nagrinėjantis teismas neįsigilino į situaciją dėl ko susidarė situaciją, kad teismas ne apsaugojo nepilnamečio interesus, o išimtinai ieškovo naudai priėmė nutartį. Atsakovė bylą nagrinėjančiam teismui yra pateikusi priešieškinį – atsiliepimą į ieškovo pareikštą ieškinį. Jame atsakovė nurodė, kad ieškovas pasielgė nesąžiningai dėl to, jog kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Tarp šalių buvo susitarimas, kad laikinai vaikas pagyvens su tėčiu, tam, kad prisidėtų prie vaiko auklėjimo, nes su vaiku buvo sudėtinga susitvarkyti. Iš vaikų teisių pateikto protokolo byloje yra matyti, kad vaikas iki 2019 metų rugsėjo mėn. gyveno su atsakove. Jis buvo paliktas antriems metams kartoti kurso dėl blogo mokymosi. Būtent dėl šios priežasties atsakovė kreipėsi į ieškovą pagalbos.
Atsiliepimas
5.2. Atsakovė yra nurodžiusi, kad vaiku ji visuomet rūpinosi, visus savaitgalius, atostogas, ligos laiką vaikas praleidžia su atsakove. Todėl visiškai nesuprantami ieškovo argumentai, kad ji vaiku nesirūpina. Byloje vaiko teisių pateiktame rašte yra patvirtinta paties vaiko atsakovės aukščiau nurodyta informacija. Atsakovė mano, jog ieškovas galimai viršijo savo kaip tėvo pareigas. Kai vaikas atvyko pas atsakovę ji ant vaiko kojos pastebėjo mėlynę, klausė vaiko iš kur atsirado mėlynė, tačiau jis bando išsisukti nuo tiesaus atsakymo. Atsakovė įtaria, kad galbūt ieškovas sudavė sūnui. Tuo tarpu sūnus bijodamos tėčio nepasako tiesos atsakovei iš kur atsirado mėlynė.
5.3. Visi ieškovo ieškinyje ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodyti argumentai yra melagingo pobūdžio, pateikti su tikslu suformuoti neigiamą nuomonę apie atsakovę. Kaip jau teismas teisingai yra pažymėjęs vaikas nuo gimimo iki 2014 m, kovo mėn. gyveno su atsakove. Nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugsėjo vaikas gyveno su ieškovu, o nuo 2018 m. rugsėjo iki 2019 m. rugsėjo mėn. vaikas gyveno su atsakove. Vaikas nuo 2019 m. rugsėjo praleido tik kelis nepilnus mėnesius su ieškovu, t.y. apie 30 d. Teismas, priimdamas skundžiamąją nutartį, neatsižvelgė į aplinkybę, jog iki 2019 m. rugsėjo mėn. sūnus metus laiko gyveno tik su atsakove.
5.4. Priešingai nei teigia ieškovas, ji nuo vaiko priežiūros nenusišalino, net ir apsigyvenus su ieškovu vaikas didžiąją laiko dalį praleido su mama, atostogos, savaitgaliai ir pan. vaiko būdavo leidžiami su atsakove. Atsakovė vaiką pradėjo leisti į mokyklą kurią lanko vyresnis atsakovės sūnus. Toks sprendimas labiausia atitinka vaiko interesus, nes vaikas yra saugus, nes jis kiekvieną rytą į mokyklą nuvyksta ir grįžta iš jos su vyresniu broliu. Atsakovė vaikui gali skirti daug daugiau dėmesio nei ieškovas. Vaiko teisių pateiktame protokole yra pažymėta, kad vaikas mažai praleidžia laiko su tėvu, didžiąją dalį laiko praleidžia su jo sugyventine.
5.5. Pagal CPK 144 str. 1 d., laikinosios apsaugos priemonės yra nustatomos jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo konkrečiu atveju, minėtos laikinosios apsaugos priemonės nustatymas neatitinka CPK 144 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo.
6. Atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta.
8. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, nustatyti vaikų su vienu iš tėvu bendravimo tvarką.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių vaikas nuo gimimo iki 2014 metų gyveno su atsakove, nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugsėjo vaikas gyveno su ieškovu, o nuo 2018 m. rugsėjo iki 2019 m. rugsėjo mėn. vaikas gyveno su atsakove. Atsakovės teigimu, vaikas nuo 2019 m. rugsėjo praleido tik kelis nepilnus mėnesius su ieškovu, t. y. apie 30 d. Tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Švenčionių rajono 2019-11-11 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte, tiek Vilniaus apskrities šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2019-11-10 akte pagal tėvų paaiškinimus nurodyta, jog vaikas lanko Pabradės „Ryto“ gimnaziją, tačiau savaitgalius ir vaiko atostogas mokykloje praleidžia su mama. 2019-11-10 vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad vaiko teigimu, jis savaitgaliais ir per atostogas būna pas mamą. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad atsakovės gyvenamosios vietos sąlygos geros, tinkamos vaikui gyventi. Ieškovas savo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę grindė tuo, jog atsakovė, pasiėmusi vaiką savaitgaliui jo tėvui negrąžino, kad atsakovės gyvenimo sąlygos kur kas blogesnės nei ieškovo, kad vaikas yra atitrauktas nuo jam artimos aplinkos, šalių vaikas nepritaps naujoje mokykloje Nemenčinėje. Tačiau byloje nėra duomenų apie ieškovės kaip vaiko motinos netinkamai atliekamas pareigas ar netinkamą auklėjimą. Iš byloje teikiamų šalių paaiškinimų galima daryti išvadą, kad vaikas 2019 metus gyveno su motina, išskyrus rugsėjo mėnesį. Atsakovės pateiktais duomenimis, vaikas šiuo metu lanko mokyklą Nemenčinėje. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją gyvenamąją vietą su juo, turėjo įrodyti, kad aplinka, kurioje vaikas gyveno klausimo nagrinėjimo metu, yra nesaugi vaikui, netinkama jo vystymuisi. Ieškovas to net neįrodinėjo, apsiribodamas argumentais, kad pas jį sąlygos vaikui gyventi yra geresnės. Ieškovo nurodomi argumentai, kad motina netinkamai prižiūri vaiką, nepagrįsti įrodymais (CPK 179 str.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog ieškovui nepagrindus, kad aplinka, kurioje šiuo metu auga vaikas jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Todėl pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, susijusi su laikina vaiko gyvenamosios vietos nustatymu panaikinama ir ieškovo prašymas atmetamas.
12. Netenkinus ieškovo prašymo dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, negali būti tenkinamas ieškovo prašymas priteisti laikiną vaikui išlaikymą iš atsakovės. Todėl ši nutarties dalis taip pat panaikintina. Išaiškintina šalims, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tuo atveju, jei ieškovas neteiktų materialinio išlaikymo vaikui, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.