Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gražina Mataitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Odos gaminiai“ ir Ko dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021-02-23, 10.00 val. šioje byloje turėjo įvykti parengiamasis teismo posėdis. Ieškovas, atsakovas ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Šalys yra tinkamai (teismo šaukimais) informuotos apie bylos nagrinėjimo datą laiką ir vietą. Duomenų apie šalių neatvykimo priežastis teisme nėra gauta, nė iš vienos iš šalių negauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių ir tas priežastis patvirtinančių įrodymų, nė iš vienos iš šalių negautas prašymas nagrinėti bylą joms, jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Dėl šalių, jų atstovų neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos.

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, iš anksto nurodyti priežastis ir pateikti įrodymus, bei informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

(duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis numato, jog parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi duomenų apie tai, kad šalys būtų pasirinkę bylą vesti per atstovus, teismui nepateikta teisinių paslaugų sutarčių. Šalys apie teismo posėdį yra informuotos tinkamai, t.y. teismo šaukimas yra įteiktas ieškovo sutuoktinei, t.y. pilnamečiui jo šeimos nariui, bei atsakovės vyr. finansininkei, kuri yra pasirašiusi atsakovės atsiliepimą į ieškinį, t.y. šalys apie vyksiantį teismo posėdį yra informuotos tinkamai. Abiem šalims teismo šaukimai įteikti 2021-01-27 pasirašytinai, likus 4 savaitėms iki paskirto teismo posėdžio. Esant minėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant šalių procesinį elgesį, teismas daro išvadą, kad šalys, būdamos tinkamai informuotos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis, 246 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo už akių priėmimo

Pagal CPK bendrąsias nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą ((duomenys neskelbtini) straipsnis), arba palikti ieškinį nenagrinėtą arba priimti sprendimą už akių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalis 5 punktas, 12 punktas). (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, jog dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Neatvykus į posėdį ieškovui teismas turi teisę priimti sprendimą už akių tik atsakovui to prašant. Tačiau teismas pabrėžia, kad net tuo atveju, kai yra visos CPK nustatytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, turi teisę nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio procesinio sprendimo nepriimti (Lietuvos A. T. 2006 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2007, 2007m. spalio 9d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007).

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Lietuvos A. T., užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą (CPK 4 straipsnis), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos K. T. jurisprudencija, yra išaiškinęs, jog (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti (Lietuvos A. T. 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018). Teismo sprendimo už akių priėmimas yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kuri turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių. Tokia situacija gali susidaryti ne tik tais atvejais, kai teismui kyla rimtų abejonių aktyviosios šalies reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumu, įvertinus pačios aktyviosios šalies nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, bet ir kai tokių abejonių teismui kyla įvertinus priešingos šalies ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų byloje nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus. Nors įstatymų leidėjas, įtvirtindamas sprendimo už akių priėmimo galimybę, nustato pareigą teismui įvertinti aktyviosios šalies pateiktus ir nurodytus įrodymus, vis dėlto, siekiant sudaryti sąlygas teismui priimti teisingą sprendimą, taip pat apsaugoti neatvykusios ar procesinio dokumento nepateikusios šalies interesus, esant (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintam pagrindui netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, aktyviosios šalies reikalavimus ir atsikirtimus patvirtinantys įrodymai turi būti vertinami formaliai, kartu atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys (jų atstovai) neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių. Atsakovės pateiktame atsiliepime į ieškinį yra pareikštas sutikimas, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jei ieškovas neatvyks į teismo posėdį. Iš aptarto matyti, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja CPK nustatytos sąlygos sprendimui už akių priimti (ieškovo nedalyvavimas parengiamajame posėdyje be svarbių priežasčių ir atsakovo prašymas priimti sprendimą už akių), tačiau teismui tiek atvykusios į posėdį šalies tiek ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai kelia rimtų abejonių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog šioje byloje ieškovas reikalauja priteisti 24229,38 Eur darbo užmokesčio iš atsakovės, kurios vadovas ir vienintelis akcijų turėtojas yra pats ieškovas. Atsakovė atsiliepime su tokiu ieškovės reikalavimu sutinka. Akivaizdu, kad tarp šalių nėra ginčo. Iš į bylą pateiktos ieškovo darbo sutarties matyti, kad 2020-01-01buvo atliktas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo darbo užmokestis ieškovui padidintas iki 4000 Eur per mėnesį, dirbant 5 darbo dienų savaitę, 4 valandų darbo dieną. Pažymėtina, kad tokio dydžio darbo užmokestis ieškovui nebuvo išmokėtas nė karto. Ieškovas yra atsakovės direktorius, kitų darbuotojų nėra, t.y ieškovas visą tariamo neatsiskaitymo su juo laiką faktiškai kontroliavo ir tebekontroliuoja atsakovės atsiskaitymo su juo galimybę. Taigi nėra objektyvių kliūčių pačiam ieškovui išspręsti pagal kompetenciją privalomą spręsti klausimą dėl priklausančių išmokų išmokėjimo. Įvertinus aukščiau išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad teismui nėra pateikta jokių įrodymų apie ieškovo negalėjimą pačiam iš savo valdomos įmonės išsimokėti darbo užmokestį. Ieškovui neatvykus į teismo posėdį, teismas neturėjo galimybės konstatuoti tokias kliūtis iš ieškovo paaiškinimų, nustatyti tokių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Remdamasis tuo kas išdėstyta teismas sprendžia, jog egzistuojančios teisinės prielaidos priimti sprendimą už akių neįpareigoja teismo priimti sprendimą už akių, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, byloje esantys įrodymai nepaneigia atsakovo galimybės atsiskaityti su juo kaip darbuotoju, t.y pačiam ieškovui išspręsti ginčo šioje byloje klausimą. Dėl šių aplinkybių atsakovės prašymas priimti sprendimą už akių netenkintinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 4 punktas).

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu

Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 12 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą kitais CPK ir CK numatytais atvejais. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies pagrindu ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu, kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, ieškovui neatvykus į teismo posėdį. Atsakovės prašymas priimti sprendimą už akių netenkintas konstatavus, jog byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, todėl teismas turi pareigą spręsti reikalavimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatavus, jog į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvykus šalims, sprendimas už akių nėra galimas, kadangi byloje pateikti ir nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių, ieškinys paliktinas nenagrinėtu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas, (duomenys neskelbtini) straipsnio 12 punktas). Ši aplinkybė neužkerta kelio ieškovui su reikalavimu vėl kreiptis į teismą bendra tvarka (Civilinio proceso kodekso 297 straipsnio 2 dalis).

Į bylą nėra pateikta įrodymų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes neviršija minimalios priteistinos sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsniu, 8 straipsniu, 246 straipsnio 1 dalimi, 285 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 290 - 291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 297 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

ieškovo M. B., a.k(duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Odos gaminiai“ ir Ko dėl darbo užmokesčio priteisimo palikti nenagrinėtu.

Nutarčiai įsiteisėjus, darbo ginčo bylą grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.