- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- 1-268-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00094-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Voroneže, Rusijoje, Rusijos Federacijos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Voroneže, Rusijoje, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis individualaus verslininko S. K. įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. 2019 m. rugpjūčio 10 d., apie 00 val. 30 min., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Vilniaus, krovininiu automobiliu VOLVO FH-TRUCK4X2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pastarąjį vairuodamas), su priekaba KOGEL SN24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovininės transporto priemonės kabinoje, juodos spalvos dokumentų dėkle, tarp asmeninių daiktų laikė ir nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo, kartu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą kuriame nurodyta, kad „Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, gabeno narkotines medžiagas, įrašytas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I - ąjį sąrašą - 22,3879 g kanapių (antžeminių jų dalių).
Tokiais savo veiksmais kaltinamasis S. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje.
Kaltinamasis S. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir reiso metu Klinci mieste esančioje aikštelėje nusipirko iš nepažįstamų asmenų kanapių sau parūkymui. Matė, kad tie vaikinai stovėjo aikštelėje, rūkė, jis pajuto kvapą ir paprašė jų parduoti. Vaikinai sutiko, pardavė kanapių už 3500 rublių, kanapės buvo supakuotos į pakelį nuo kavos, tiksliai nežino kokį kiekį nupirko, apytiksliai jų buvo apie pusę stiklinės. Tiek kiek pareigūnai rado, tiek ir buvo, nes nebuvo spėjęs surūkyti. Labai gailisi dėl šio nusikaltimo, prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, jo mėnesio pajamos nėra didelės – uždirba apie 650 – 700 Eur, turi mokėti paskolą po 150 Eur per mėnesį. Už jį įmonė sumokėjo 3000 Eur užstatą, kuris gali būti įskaitomas į baudą, nes jis įmonei dabar turi atidirbti tą skolą, jam tą sumą išskaito iš atlyginimo.
Žemiau pateikiamos teismo ištirtuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos faktinės aplinkybės, reikšmingos pagal pateiktus kaltinimus.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. rugpjūčio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste (toliau – VTM Medininkų KP), adresu Vilniaus r., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, apžiūrėta krovininė transporto priemonė VOLVO FH-TRUCK4X2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KOGEL SN24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-15, 16-19).
2019 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus VTM Medininkų KP, adresu Vilniaus r., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, esančias VTM Medininkų KP tarnybines patalpas, po apžiūros paimti daiktai: „Jacobs“ kavos maišelis su augalinės kilmės medžiaga, skleidžiančia specifinį aštrų kvapą, sulankstyti žurnalo lapai su panašia augalinės kilmės medžiaga, plastmasinis butelis su augalinės kilmės likučiais, Rusijos Federacijos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-23, 24-25).
2019 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11 – 1551 (19) nurodoma, kad tirti pateikta augalinės kilmės medžiaga yra kanapės (antžeminės dalys), kurių masė - 22,3879 g. Šiose kanapėse delta-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 2,5 %. Violetinės spalvos plastiko maišelyje esančiame plastiko butelyje yra pluoštinės kanapės pėdsakų (b. l. 32-33).
Liudytojas A. K.parodė, jog dirba VTM MGP inspektoriumi nuo 2004 metų. Į jo pareigas įeina krovininių ir lengvųjų transporto priemonių muitinis tikrinimas stacionaria rentgeno kontrolės sistema bei fizinis tikrinimas. 2019 m. rugpjūčio 9 d., 8 val. kartu su kolega R. T. pradėjo pamainą. 2019 m. rugpjūčio 10 d., 00.30 val. Medininkų KP pareigūnai į stacionare rentgeno kontrolės sistemą (toliau – SRKS) atsiuntė vilkiką VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KOGEL valst. Nr., (duomenys neskelbtini), vairuojamą Rusijos Federacijos piliečio S. S., gim. (duomenys neskelbtini)., paso Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus rentgeno kontrolę SRKS pažeidimų nebuvo nustatyta. Po to jis paprašė vairuotojo parodyti dokumentų rankinę, kurią jis laikė rankose. Patikrinus asmeninius daiktus jo rankinėje buvo rastos augalinės kilmės medžiagos, skleidžiančios aštrų kvapą, o kabinoje ir galimai vartojimui skirta įranga. Vairuotojas pateikė pasiaiškinimą, kuriame teigė, jog šias medžiagas rado tualete už bakelio ir nutarė pasiimti su savimi nežinodamas, kas tai yra, bet vėliau jau prisipažino, kad rastos augalinės kilmės medžiagos yra jo, kad tai yra žolė, kurią jau rūkė Baltarusijoje. Vėliau apie įvykį jis informavo Medininkų KP pamainos viršininką J. Ž., VTM MGP viršininko pavaduotoją R. Š.. Apie 2 val. atvažiavo MGP vyresn. inspektorė D. G. su tarnybiniu šunimi Boy. Atvykus vyresn. inspektorei D. G., buvo atlikti pirminiai NIK testai, nustatyti gabenamai medžiagai. Atlikus pirminius NIK testus gauta teigiama reakcija į marihuaną. Vėliau, pasitelkus tarnybinį šunį Boy, buvo apieškota vairuotojo kabina bei asmeniniai daiktai, bet daugiau pažeidimų nenustatyta. Apie įvykį buvo informuoti muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai (b. l. 41-42).
Liudytojas R. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės parodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas A. K. (b. l. 44?45).
Liudytoja D. G.parodė, jog Vilniaus teritorinėje muitinėje Mobiliųjų grupių poste (toliau – VTM MGP) vyresniąja inspektore dirba nuo 2017 m. spalio mėn. Pagal savo darbo funkcijas atlieka kinologo funkcijas. Į jos pareigas įeina keleivių, bagažų, siuntų, krovinių ir asmenų patikra. Dirba pamainomis su tarnybiniu šunimi, vardu Boy. 2019 m. rugpjūčio 9 d., 15 val. ji pradėjo darbą Vilniaus logistikos centre, Servečės g. 1, Vilniuje. Baigus darbą 2019 m. rugpjūčio 10 d., 00 val. 15 min. išvažiavo namo. Bevažiuojant sulaukė VTM MGP inspektoriaus A. K. skambučio, kad VTM Medininkų KP pas vairuotoją galimai rasta narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių. Vėliau gavus VTM MGP viršininko pavaduotojo R. Š. nurodymą, kartu su tarnybiniu šunimi Boy išvažiavo į VTM Medininkų KP atlikti paiešką dėl galbūt galimai daugiau gabenamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Apie 2 val. atvyko į Medininkų KP. VTM MGP inspektoriai – rentgenologai A. K. bei R. T. jai parodė pas vairuotoją S. S. rastas medžiagas (kavos pakelyje „Jacobs“ viduje įdėta augalinės kilmės medžiaga, skleidžianti aitrų specifinį kvapą, taip pat mažas kiekis panašios medžiagos suvyniotas į išplėštus žurnalo lapus, bei įranga galimai skirta narkotinių medžiagų vartojimui). Ji atliko pirminius NIK testus, kurie parodė teigiamas reakcijas. Tuomet kartu su tarnybiniu šunimi Boy vykdė paiešką krovininės transporto priemonės kabinoje, išorėje bei asmeniniuose daiktuose. Tarnybiniam šuniui Boy sureagavus į tam tikras vietas, šios vietos buvo detaliai patikrintos, tačiau pažeidimų nenustatyta (b. l. 38-39).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, laiko, jog kaltinamojo S. S. kaltę pagrindžiančių įrodymų pagal jam inkriminuotus kaltinimus yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis S. S. teismo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino visiškai, paaiškindamas, jog narkotinių medžiagų – „žolės“ savo reikmėms įsigijo iš nepažįstamų asmenų, koks tikslus kiekis buvo – nežinojo, kiek specialistų išvadose nustatyta, toks ir buvo, nes nespėjo jos suvartoti. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina aukščiau nurodytuose rašytiniuose įrodymuose – įvykio vietos, daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje, esantys duomenys, iš kurių matyti, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis S. S. laikė ir gabeno narkotines medžiagas - 22,3879 g kanapių (antžeminių jų dalių). Ginčo dėl faktinių nustatytų bylos aplinkybių šiuo atveju nėra.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ yra nurodyta psichotropinių ir narkotinių medžiagų masė, sudaranti nedidelį, didelį ir labai didelį kiekį. Remiantis šiomis rekomendacijomis, galiojusiomis veikų padarymo metu, nustatyta, jog pagal pateiktus kaltinimus S. S. gabentų medžiagų ? 22,3879 g kanapių (antžeminių jų dalių), viršijo minėtų rekomendacijų nustatytus reglamentuotus šios medžiagos nedidelį kiekį, tačiau nesiekė nustatyto didelio kiekio ribos, todėl jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Veikos padarytos veikiat tiesiogine tyčia – kaltinamasis suprato, jog laikė ir gabeno draudžiamas medžiagas per Lietuvos Respublikos sieną neturėdamas tam leidimo ir norėjo taip veikti.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti 60 MGL dydžio baudą, o už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pritaikius 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti 150 MGL dydžio baudą. Bausmes subendrinus apėmimo būdu ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas galutinę subendrintą bausmę S. S. paskirti 100 MGL dydžio baudą. Kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamajam skirti įnešto 3000 Eur užstato dydžio galutinę subendrintą baudą, kadangi tai pakankamai didelė suma, kuri savo dydžiu būtų adekvati padarytų nusikalstamų veikų aplinkybėms.
Teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę S. S. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį, veikų mastą – S. S. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 199 straipsnio 4 dalis) ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis), veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai.
Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis yra neteistas (b. l. 51-52), vieną kartą baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu su nepažymėtu bilietu (b. l. 49-50), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, dirbantis, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį duomenų – byloje nėra.
BK 199 straipsnio 4 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmę. Šio straipsnio sankcija nenumato alternatyvių bausmių. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Teismo posėdyje, kaip jau paminėta, prokurorė prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti S. S. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį švelnesnę bausmės rūšį – 150 MGL dydžio baudą. Tokį prašymą prokuroras motyvavo kaltinamojo asmenybe, kad veikas padarė būdamas anksčiau neteistas, kad veika nebuvo tokio pavojingumo, koks reglamentuojamas minėtame straipsnyje.
BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Vertinant S. S. padarytas veikas vien formaliai, t. y. žiūrint tik į šiuose straipsniuose numatytas sankcijas ir jų sunkumą BK 11 straipsnio prasme, šios nusikalstamos veikos yra skirtingos savo pavojingumu, t. y. viena jų yra nesunkus nusikaltimas (BK 259 straipsnio 1 dalis), o kita – kontrabandos atvejis (BK 199 straipsnio 4 dalis) – laikoma sunkiu nusikaltimu. Visgi, šioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui įžvelgti tokio ryškaus ir didelio padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, pavojingumo, koks egzistuoja BK normų prasme.S. S. padaryta veika nėra tiek pavojinga, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį, kuomet per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenami dideli kiekiai draudžiamos medžiagos ne savo reikmėms, o realizavimui.
BK 199 straipsnio 4 dalyje net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės, numatytos šio straipsnio sankcijoje, paskyrimas pirmą kartą teisiamam, vos vieną kartą administracine tvarka baustam asmeniui, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl, teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartus ir teismo išdėstytus bausmės skyrimui reikšmės turinčius argumentus, S. S. skiriant bausmę už BK 199 straipsnio 4 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teismui teisę paskirti švelnesnę nei minėto BK straipsnio sankcijoje numatytą, bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į nedidelį gabentos narkotinės medžiagos kiekį, kaltinamojo asmenybę, jo ne itin gerą finansinę padėtį, nustatytinas mažesnis nei to prašė prokuroras.
Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, S. S. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam bei ši bausmė taikant bausmių apėmimo būdą subendrintina su bausme, skirtina pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.
Byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. S. skirtinos galutinės bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.
Kaltinamasis S. S. buvo sulaikytas 2019 m. rugpjūčio 10 d., 8.10 ir paleistas 2019 m. rugpjūčio 10 d., 13.16 val. ir tą pačią dieną paleistas į laisvę (b. l. 55, 86-87). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu į bausmės laiką S. S. įskaitytinas aukščiau nurodytas jo sulaikyme išbūtas laikas – viena para.
Kaltinamajam baudžiamojoje byloje yra paskirta kardomoji priemonė – 3000 Eur dydžio užstatas (t. 3, b. l. 123-127). Kadangi ši paskirtoji kardomoji priemonė buvo pakankama ir užtikrino BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, ji iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, o jam įsiteisėjus, atsižvelgiant į paties kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą užstatą panaudoti baudos sumokėjimui, nesant kitokių prašymų, užstatas nukreiptinas teismo nuosprendžiu paskirtos baudos išieškojimui.
Baudžiamojoje byloje pateikti daiktai, dėl kurių likimo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo priimta procesinio sprendimo ? po 2019 m. rugpjūčio 13 d. LTEC specialisto išvados Nr. 11- 1551 (19) likusios narkotinės medžiagos - 21,3488 g kanapių (antžeminės dalys), taip pat plastiko butelis su pluoštinės kanapės pėdsakais, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinė, Vilniaus r. (b. l. 34-36), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip draudžiami apyvartoje bei kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. S. (S. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
- BK 199 straipsnio 4 dalyje ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteisti jį 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda.
- BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir nustatyti subendrintą bausmę – 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. S. galutinę bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti S. S. laikinajame sulaikyme 2019 m. rugpjūčio 10 d. išbūtą laiką – vieną parą ir laikyti, jog S. S. yra sumokėjęs 100 Eur baudos.
Kardomąją priemonę – užstatą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti nuosprendžio vykdymui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti ? po tyrimo likusias narkotines medžiagas - 21,3488 g kanapių (antžeminių dalių), plastiko butelį su pluoštinės kanapės pėdsakais, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinė, Vilniaus r., – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip draudžiamus apyvartoje ir kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.