Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Restalis“ direktoriaus N. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Restalis“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme yra priimtas pareiškėjo UAB „Restalis“ direktoriaus N. L. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Restalis“. Pareiškime nurodoma, kad 2017 m. pagrindinis įmonės užsakovas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ nuolat delsė atsiskaityti su UAB „Restalis”, dėl ko įmonei pradėjo sparčiai trūkti apyvartinių lėšų. UAB „Restalis” kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „Kauno dujotiekio statyba”. UAB „Restalis” buvo priteista 161 381,30 Eur. Kadangi UAB „Kauno dujotiekio statyba” taip pat keliama bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-2735-254/2017), skolos išieškojimas užtruks neapibrėžtą laiko tarpą, ir dėl apyvartinių lėšų trūkumo UAB „Restalis” negali atsiskaityti su kreditoriais. UAB „Kauno dujotiekio statyba” įsiskolinimas UAB „Restalis” sudaro truputį mažiau nei pusę įmonės praėjusių metų apyvartos, todėl UAB „Restalis” turtinė padėtis yra ypač sunki ir įmonė jau nebegali atstatyti savo mokumo. Iš įmonės balanso sudaryto 2017 m. spalio 31 dienai matyti, kad įmonės turtas yra – 233 423 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 275 902 Eur, visų šių skolų mokėjimo terminas jau yra suėjęs, t.y. skolos viršija įmonės turto vertę, įmonė neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais, įmonė dėl lėšų trūkumo nevykdo savo įsipareigojimų ir nemoka skolų, taigi įmonė yra nemoki. UAB „Restalis” negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsniu, priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla yra šios: įmonė yra nemoki; įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; įmonė negali ar negalės atsiskaityti su kreditoriais; įmonė laiku nemoka už prekes, paslaugas, negrąžina kreditų ir nevykdo kitų turtinių įsipareigojimų; įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų.

Atsakovei UAB „Restalis“ keltina bankroto byla.

Dėl įmonės nemokumo nustatymo.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įvardintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Teismas įmonės nemokumo klausimą sprendžia pagal aktualius įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, vadovaudamasis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią turimo turto vertę.

Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1124-381/2016). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Nustatyta, jog dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi UAB „Restalis“ vadovas N. L., kuris nurodė, kad įmonė yra nemoki; įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; įmonė negali ar negalės atsiskaityti su kreditoriais; įmonė laiku nemoka už prekes, paslaugas, negrąžina kreditų ir nevykdo kitų turtinių įsipareigojimų; įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų

2017 m. spalio 31 d. balanso duomenimis įmonės viso turto vertė sudarė 233 423 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 28 694 Eur, trumpalaikis turtas – 204729 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 275 902 Eur. Pagal 2017 m. lapkričio 1 d. parengtą kreditorių sąrašą pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudarė 260 678,26 Eur. Įmonės vadovas pareiškime nurodė, kad visi įsiskolinimai kreditoriams yra pradelsti. Įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (260 678,26 Eur ) viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (233 423 Eur / 2 = 116 711,50 Eur). Iš 2017 m. spalio 31 d. parengtos pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonė patyrė 126 134 Eur nuostolius. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB „Restalis“ būsena atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką.

VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „Restalis“ vardu registruota viena transporto priemonė. Kauno apskrities VMI duomenimis nustatyta, kad įmonė atsiskaitė su valstybės, savivaldybių biudžetais ur valstybės pinigų fondais. Viešai skelbiamais Sodros duomenimis atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 3 253,36 Eur, įmonėje yra du apdrausti asmenys.

Pažymėtina, kad pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti ne tik esančių ir (ar) būsimų kreditorių, bet ir pačios įmonės interesus. Pavyzdžiui, delsimas atsiskaityti su kreditoriais gali nuolat didinti jau pradelstų įsiskolinimų apimtį ir taip dar labiau sunkinti įmonės finansinę padėtį. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos užtikrina, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles (tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais) pavėluotą mokėjimą skaičiavimas (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2461-330/2017).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (260 678,26 Eur) viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (116 711,50 Eur), kad įmonėje yra tik du apdrausti asmenys, atsakovė nekilnojamojo turto neturi, darytina išvada, kad tokia UAB „Restalis“ būsena atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė nevykdo veiklos ir nebegali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, dėl ko pripažintina, kad atsakovė yra nemoki, nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, kas sudaro pagrindą iškelti atsakovei bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.).

Dėl administratoriaus kandidatūros.

Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa administratore atrinko UAB „Gribžiniai“, sąrašo eilės Nr. B-JA241, kuri pateikė sutikimą-deklaraciją administruoti atsakovę. Teismas neturi duomenų, kad siūloma bankroto administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostatoms, todėl iškėlus bankroto bylą, UAB „Restalis“ bankroto administratore skirtina Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos parinkta šias paslaugas atlikti UAB „Gribžiniai“ (paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA241, Klaipėdos r. sav. Gribžinių k. Žemaičių g. 9, tel. 8 657 57575, el. p. irmantas@lengvinas.lt), atitinkantis LR įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus administratoriaus kandidatūrai.

Iškėlus UAB „Restalis“ bankroto bylą, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsniu, 11 straipsnio 2 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Restalis“ (juridinio asmens kodas 301672751, buveinės adresas: Puntuko g.11, 44140, Kaunas) bankroto bylą.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Restalis“ bankroto administratore uždarąją akcinę bendrovę „Gribžiniai“ (paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA241, Klaipėdos r. sav. Gribžinių k. Žemaičių g. 9, tel. 8 657 57575, el. p. irmantas@lengvinas.lt).

Uždėti uždarajai akcinei bendrovei „Restalis“ (juridinio asmens kodas 301672751) nekilnojamajam ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 30 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti.

Nustatyti, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui, juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams, ieškovei, atsakovei ir administratorei.

Nutarčiai įsiteisėjus ją pakartotinai išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Pavesti administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.