- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- 1-760-1095/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Civilinis ieškovas
- R. D.
- Kaltinamasis
- L. N.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. N. 2018 m. gruodžio 26 d. apie 01.30 val. bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., naudojo fizinį smurtą prieš R. D., t. y. dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį R. D. į veidą, taip padarydama poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, nežymiai sutrikdė R. D. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamoji L. N. 2019 m. birželio 4 d. teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. gruodžio 26 d. apie 23 val. R. ją su vyru pakvietė į svečius švęsti Kalėdų. Kai jie atvyko, jau kuris laikas buvo švęsta, nes stalas buvo apytuštis. Kai jie prisijungė, alkoholį naudojo vienodomis dozėmis, todėl visi buvo vienodai girti. M. su savo sugyventiniu pradėjo pyktis, bandė pasakyti, kad jie nesipyktų, nesigadintų šventės, tačiau joms nepatiko, kad M. buvo mokoma gyventi. Po to, kai jos su M susikibo ir jas išskyrė, su vyru jau ruošėsi eiti namo, kad išvengti konflikto, tačiau tuo metu su M. susikibo ir pešė viena kitai už plaukų. Jas išskyrė G. N. ir M. sugyventinis E. Tuo metu, kai norėjo baigti rengtis ir keliauti kuo greičiau iš to buto, pamatė atbėgančią R., rankom mosikuojančią ir plūstančią necenzūriniais žodžiais. Tam, kad ji neužtrenktų, stūmė R. rankas ir pataikė jai į veidą, tačiau negali tiksliai pasakyti, ar iš delno, ar iš kumščio. Tuo metu tarp jų dar stovėjo Č. Kai buvo suduotas smūgis, tuo metu koridoriuje dar buvo M., E. Viskas vyko koridoriuje, prie išėjimo į laiptinę, prie buto lauko durų. Baigus su vyru rengtis ir atidarius duris, ją nustūmė nuo laiptų, t. y. pajuto stiprų stumtelėjimą į nugarą ir nusirito nuo laiptų. Nenorėjo suduoti R., gailisi, R. dėl to atsiprašė. Tai buvo netyčinis smūgis, jautė grėsmę, nes R. judėjo link jos plūsdamasi necenzūriniais žodžiais ir mosuodama rankomis. Kaltinamoji patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad tokiam jos elgesiui įtakos turėjo suvartotas alkoholis.
2019 m. birželio 19 d. teismo posėdyje kaltinamoji L. N. dėl pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir žadėjo taip daugiau nebesielgti.
Nukentėjusioji R. D. šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo priteisti iš kaltinamosios 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei 100 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 35–37).
Nukentėjusioji R. D. 2019 m. birželio 4 d. teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. gruodžio 25 d. susiskambino su pusbroliu G. N. ir jis kartu su žmona atvyko į šventę. Buvo vartojamas alkoholis, o šventei įsibėgėjus, L. su jos dukra susikivirčijo. Novikams jau einant namo, M. su L. buvo susikibę už plaukų, gulėjo ant grindų. Joms išsiskyrus, L. su vyru jau ruošėsi eiti namo, tačiau dar vyko barnis, rankomis nemosikavo, gal rankų gestai ir buvo, tačiau jokios grėsmės L. nebuvo, bet ji netikėtai trenkė į veidą, buvo pataikyta į kairę pusę prie akies. Nuo smūgio net nugriuvo, priėjo dukra. Tuo metu girdėjosi toks griuvimas, lyg žmogus griūtų nuo laiptų. Ant veido buvo kraujosruva, tačiau turėjo eiti į darbą, kuriame kolektyvas didelis, todėl buvo daug visokių patyčių, apkalbų, turėjo praleisti šventę su vaikais. Po kelių dienų kreipėsi į medikus ir į policiją.
Nukentėjusioji R. D. 2019 m. birželio 19 d. teismo posėdyje parodė, kad susitaikė su kaltinamąja, jai atleido ir neturi pretenzijų, šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio nebepalaiko, t. y. civilinio ieškinio, pareikšto šioje byloje, atsisako.
Liudytojas G. N., kaip kaltinamosios sutuoktinis, atsisakė teisme duoti parodymus.
Liudytojas E. Č. parodė, jog buvo ginčas tarp L. N. ir M. S., atėjo jų išskirti, merginos buvo susikabinusios. L. išeidinėjo, stovėjo su G. N. ant laiptų, o R. buvo virtuvėje. Atsistojo tarp R. ir L. (įsirėmęs į staktą), kad nebesitęstų ginčas, ir matė, kaip L. trenkė ranka R. į akį, į kairę pusę lyg trenkė. R. po įvykio užsiėmė už veido, pasekmės po smūgio buvo baisios, ilgai buvo didelė mėlynė.
Liudytoja M. S. parodė, kad švęsti Kalėdų atvažiavo G. su žmona, L. pradėjo aiškinti, kad ji blogai kažką daro, todėl susiriejo su L. L. su vyru sugalvojus važiuoti namo, su mama išėjo jų išlydėti, L. jai trenkė, ji norėjo jai trenkti, bet nepataikė, susikibo už plaukų, bet kažkas jas išskyrė. Kai L. trenkė R. į veidą, E. stovėjo užrėmęs duris, R. stovėjo už jo, o L. su G. ant laiptų. R. buvo suduota kumščiu, kai jai trenkė, ji susmuko. Kai visi išėjo, pamatė, kad mamos akis visa mėlyna, todėl dėjo ledą iš šaldiklio. Visi vakarėlio dalyviai buvo išgėrę, bet ne girti, ir Lina buvo apsvaigusi, nes vartojo alkoholį.
Liudytojas E. M. parodė, kad buvo pas draugės mamą R., ten šventė Kalėdas. V. R. pasikvietė savo pusbrolį su žmona, jie atvyko. Apie 00–01 val. jie susiruošė namo, M. su R. išėjo jų išlydėti, jie dėl kažko susiginčijo ir prasidėjo muštynės. L. su M. susimušė, L. trenkė M. į veidą ir paskui abi buvo ant žemės, tampėsi už plaukų, jas išskyrus, L. su vyru išėjo pro duris, E.atsistojo tarp durų ir L. per E. trenkė R., tiksliai nepamena, bet lyg į kairę akį. Paskui L. nukrito. R. jokių veiksmų nei prieš smūgį, nei po jo neatliko. Prieš suduodant smūgį tarp R. D. ir L. N. konflikto nebuvo. Iš pradžių sumušta vieta buvo raudona, paskui pamėlo ir ištino.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje. Ketvirtame namo aukšte yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto buto durys yra koridoriaus rytinėje sienoje. Koridoriaus šiaurinėje sienoje yra durys ir laiptai, vedantys į laiptinę (b. l. 10–13).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 29/2019 (05) matyti, kad R. D. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame skruoste, paveikus kietu buku daiktu, dėl 1 smūgio, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą (b. l. 32).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nors kaltinamoji L. N. 2019 m. birželio 4 d. teismo posėdyje tik iš dalies pripažino savo kaltę (nepripažino, kad smūgį sudavė tyčia), tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2019 m. birželio 19 d. teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. prisipažino, kad tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajai R. D. ir taip nežymiai sutrikdė R. D. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais. Tai, kad L. N. kaltinamajame akte nurodytu laiku naudojo fizinį smurtą prieš R. D., t. y. dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį R. D. į veidą, patvirtina nukentėjusios ir liudytojų E. Č., M. S. ir E. M. parodymai, kurie dėl esminių smūgio sudavimo aplinkybių yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys. Smūgio pasekmės (poodinė kraujosruva kairiame skruoste), kurios atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą, buvo nustatytos specialistės J. Ž., jas taip pat patvirtina pateiktos fotonuotraukos (b. l. 144–148), nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai.
Nors iš pradžių teisminio bylos nagrinėjimo metu išsiskyrė kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymai dėl to, kurioje tiksliai vietoje (kuriame iš tarpdurių) būnant buvo suduotas smūgis, tačiau vėliau (2019 m. birželio 19 d. teismo posėdyje) kaltinamoji pripažino, jog tai įvyko jai stovint ant laiptelių. Tai atitinka liudytojų E. Č. ir M. S. parodymus. Be to, itin tikslus nusikalstamos veikos vietos (kurioje buto ar jo prieigų vietoje tai įvyko) identifikavimas nekeistų veikos kvalifikavimo ar kaltinamosios teisinės padėties. Taigi kaltinamoji prisipažino ir byloje esančiais įrodymais įrodyta, kad L. N. nežymiai sutrikdė R. D. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, kai 2018 m. gruodžio 26 d. apie 01.30 val. bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., naudojo fizinį smurtą prieš R. D., t. y. dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį R. D. į veidą, taip padarydama poodinę kraujosruvą kairiame skruoste.
Teismo vertinimu, kaltinamoji sąmoningai atlikdama kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš R. D., suprato jų pavojingą pobūdį ir dėl jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius. Tokie kaltinamosios atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Kaltinamosios L. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą ji padarė būdama neblaivi, ir teismo posėdyje pripažino, jog tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismo posėdyje tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji nurodė, kad jos susitaikė, ir pateikė abiejų pasirašytą prašymą dėl L. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 168). Nukentėjusioji R. D. 2019 m. birželio 19 d. teismo posėdyje parodė, kad susitaikė su kaltinamąja, jai atleido ir neturi pretenzijų, šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio nebepalaiko, t. y. civilinio ieškinio, pareikšto šioje byloje, atsisako. Atsižvelgusi į tai, prokurorė taip pat prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, jai susitaikius su nukentėjusiąja.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji L. N. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ji per paskutinius 5 metus administracine tvarka nebausta (b. l. 111), yra neteista, 2010 m. jau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu, tačiau nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo daugiau negu ketveri metai (b. l. 107–110). Kaip jau minėta, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašė priteisti iš kaltinamosios 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei 100 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 35–37). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji pareiškė, jog civilinio ieškinio atsisako. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, todėl nukentėjusiosios atsisakymas nuo ieškinio priimamas ir civilinio ieškinio nagrinėjimas nutraukiamas.
Iš įvykio aplinkybių matyti, kad kaltinamoji veikė spontaniškai, paveikta emocijų. Kaltinamoji pirmą kartą padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Be to, ji yra ištekėjusi, turi nepilnametį vaiką, dirba (b. l. 104, 106). Veikos padarymo ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, jog kaltinamoji L. N. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms ir nesant šio straipsnio 2 dalyje numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui kelią užkertančių pagrindų, kaltinamoji L. N. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jai susitaikius su nukentėjusiąja R. D., o baudžiamoji byla nutraukiama.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98–100), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Iš L. N. valstybei priteistina 5,70 Eur proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,
nusprendžia:
L. N., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusiosios R. D. atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir civilinio ieškinio nagrinėjimą nutraukti.
L. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti valstybei iš L. N. 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).
Išaiškinti L. N., jog proceso išlaidas ji turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke) (įmokos kodas 5660) arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).
Išaiškinti L. N., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šioje byloje priimtą sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.