Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl statinio pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi informacijos apie galimai bešeimininkį turtą – statinį (galimai buvusį gyvenamąjį namą), esantį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų, Vilniuje, (WGS koordinatės (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatas/statinys), apie kurio galimus savininkus ar teisėtus valdytojus, patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, jokių duomenų nebuvo rasta, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti jų pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2019-06-03 buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos raštas, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu pasitvirtino aplinkybės, kad, kaip įtariama, valstybinėje žemėje, esančioje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (patikrinimo metu patikslintas žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), stovi savavališki statiniai ir minėti statiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruoti, duomenų apie statytojus ar naudotojus nėra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistė 2019-07-02 vizualiai apžiūrėjo statinius esančius valstybinėje žemėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų bei surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame akte konstatuojama, kad teritorijoje esantys statiniai turi galimos avarinės būklės požymių, t. y. medinis ir mūrinis statiniai apdegę, nėra stogo (įgriuvęs), mūrinio statinio sienoje matyti skylė (galima statinio dalies griūtis), šalia statinių pastatytas šaldytuvas ir kitokios šiukšlės. Kitas statinys esantis kalno papėdėje šalia minimų Sklypų, taip pat yra apleistas ir turi galimos avarinės būklės požymių (sulūžę ir išdužę langai, į vidų įgriuvęs stogas). Statiniai neregistruoti, bešeimininkiai, todėl nutarta teikti užsakymą UAB „Grinda“ dėl galimos avarinės būklės pašalinimo. Atsižvelgiant į šį aktą UAB „Grinda“ buvo pateiktas užsakymas užsandarinti mūrinio ir medinio statinių angas. Paaiškina, kad 2020-06-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnija informavo, kad atliko apklausą, tačiau nustatyti statinių naudotojų nepavyko. Daugiau nei prieš metus laiko, t. y. 2020-11-03, buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į apskaitą buvo įtraukti statiniai (šioje byloje aktualus pastatas – galimai buvęs gyvenamasis namas), esantis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba, kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020-11-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą, kuriuo buvo apskaityti statiniai, todėl buvo pradėta statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūra.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija (kaip statinių apskaitos aktą surašęs subjektas) nuo 2019-12-06 t. y. daugiau nei 6 mėnesius, skelbė informaciją apie galimai bešeimininkį turtą - pastatą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį daiktą. Nuo 2021-12-16 Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje papildomai dar skelbiamas atskiras pranešimas su nuotrauka, kviečiantis atsiliepti savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į statinį tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Skelbimas buvo paskelbtas spaudoje: laikraštyje „Vakaro žinios“ ir pakabintas skelbimas ant statinio. Byloje nėra duomenų, kad būtų atsiliepta į šiuos kvietimus (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pakankama konstatuoti, kad nekilnojamas daiktas, kurį pareiškėja prašo pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti savivaldybės nuosavybėn, niekam nepriklauso nuosavybės teise, niekas nėra dėl jo kreipęsis ar pranešęs apie savo teises į jį, taigi, šis turtas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, todėl jis gali būti pripažintas bešeimininkiu (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.57 straipsnis). Minėtas turtas apskaitytas 2020-11-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktu, pareiškimas paduotas suėjus vieneriems metams nuo šio turto įtraukimo į apskaitą nustatyta tvarka dienos, apie ketinimą kreiptis į teismą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn buvo paskelbta spaudoje ir internete. Pareiškėja atliko visas būtinas turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja įrodė savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis), todėl statinys, esantis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (WGS koordinatės (duomenys neskelbtini)), kurios savininkas, sąžiningas įgijėjas ar teisėtas valdytojas yra nežinomas, pripažintinas bešeimininkiu ir perduotinas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininkiu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, nuosavybėn statinį, esantį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų, Vilniuje, (WGS koordinatės (duomenys neskelbtini))

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.