Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pradinį išsilavinimą, šiuo metu besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-12-07 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-26 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - galutine subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, paskirti elgesio apribojimai: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi, 2) bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti (nuosprendis įsiteisėjo 2019-05-17),

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. M. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o, būtent: turėdamas tikslą pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, veikdamas kartu su asmeniu, nesulaukusiu amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d., apie 17.00 val., iki 2018 liepos 3 d., 06.30 val., iš (duomenys neskelbtini), penkto aukšto laiptinės pagrobė pilkai mėlynos spalvos dviratį su baltu užrašu ,,WINORA“, 180 eurų vertės, priklausantį E. D., ir pasišalino, tokiu būdu jis pagrobė nedidelės vertės svetimą, E. D. priklausantį 180 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais Ž. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Kadangi Ž. M., kuris yra kaltinamas baudžiamojo nusižengimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. M. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Parodė su draugu R. Ž. nuvažiavęs į Pilaitės mikrorajoną, kur dėliojo skrajutes. Draugas R. pasiūlė pavogti dviračius, o jis (Ž. M.) sutiko, po ko susidėjo skrajutes į kuprinę ir ėjo ieškoti dviračių. Vienoje iš laiptinių rado aplaužytą dviratį, kurį pasiėmė. Taip pat (duomenys neskelbtini) name rado į sieną atremtą mėlynos spalvos dviratį, kurį paėmė R., o jis (Ž. M.) stebėjo, kad aplinkui nebūtų žmonių. Suvokė, jog dviese vykdo vagystę. Abu dviračius parsivežė į savo gyvenamąją vietą ir pastatė laiptinėje. Teisme Ž. M. tvirtino pilkai mėlynos spalvos dviračio pats nepardavęs bei nurodė, jog minėtą dviratį kitą dieną pasiėmė ir pardavė jo draugas R. Ž. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. M. buvo nurodęs, jog abu dviračius pardavė jis, tačiau taip pasakė, norėdamas padėti savo draugui. Dėl savo veiksmų kaltinamasis tikino besigailintis, paaiškino, jog šiuo metu tęsia mokslus, norėtų mokytis iki 10 klasės, gyventi ramiai, ateityje sukurti šeimą. Planuoja atlyginti civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis Ž. M. savo kaltę taip pat pripažino pilnai. Detalūs ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai užfiksuoti jo apklausos protokole. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, išskyrus tai, kad apklausiamas teisme teigė pagrobto pilkai mėlynos spalvos dviračio su baltu užrašu ,,WINORA“ nepardavęs (minėtą dviratį pardavė draugas R. Ž.), nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad abu pagrobtus dviračius jis (Ž. M.) vienas pardavė Kalvarijų turguje (b. l. 127).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis bei civilinis ieškovas E. D. parodė, kad 2018-07-02, apie 17.00 val. paliko savo dviratį (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto durų. Tai buvo vyriškas, miesto, bėginis dviratis, pilkai mėlynos spalvos, su užrašu ,,Winora“. Jis paliko dviratį laiptinėje ir nuėjo namo, tuo metu pašalinių asmenų nepastebėjo. 2018-06-03, apie 06.30 val., grįždamas namo iš naktinės pamainos pastebėjo, kad nebėra dviračio. Dviračio vertė 180 eurų (b. l. 1-10) Papildomai apklaustas nukentėjusysis E. D. nurodė, jog dviratį pirko padėvėtą, už jį mokėjo 280 eurų, jokių pirkimo dokumentų neturi. Iki vagystės dviratį naudojo apie 3 mėnesius. Nurodė nenorintis nuskriausti (duomenys neskelbtini), kurie turės padengti civilinį ieškinį, todėl pasilieka prie 180 eurų turtinės žalos. Papildomo ieškinio neteiks (b. l. 55, 62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. D. parodė, kad 2018-07-03, apie 07.00 val., (duomenys neskelbtini), jos vyras E. D., grįžęs iš darbo, pasakė, jog nebėra jų dviračio ,,Winora“ Vyras iškvietė policijos pareigūnus, o ji išvyko į darbą. Apie 17.45 val. grįžusi namo socialiniame tinkle www.facebook.com grupėje „Eika namai Pilaitėje - C7“ paskelbė, kad iš (duomenys neskelbtini) esančios laiptinės dingo jų dviratis, po ko atsirado nemažai aktualios informacijos žinančių žmonių; socialiniame tinkle pradėjo asmeniškai rašyti Pilaitės mikrorajono gyventojai, kurie galimai matė, kas galėjo pavogti jų dviratį. Socialiniame tinkle www.facebook.com grupėje „Eika namai Pilaitėje C7“ ji pastebėjo kaimynų įkeltą vaizdo įrašą ir nuotraukas. Filmuotoje medžiagoje matyti du berniukai (apie 13-14 metų amžiaus), kurie 2018-07-02 naktį viename iš Pilaitės rajone esančių namų laiptinėje buvo pagauti besišlapinantys. Jie buvo atvykę su dviem dviračiais, iš kurių vienas buvo jų. Dviračiai užfiksuoti minėtoje socialinio tinklo grupėje įkeltose nuotraukose. Iš minėto vaizdo įrašo socialinio tinklo grupėje Pilaitės mikrorajono gyventojai iš veido bruožų atpažino vieną berniuką R. Ž., apie tai jai buvo gyventojų pranešta asmeniškai socialiniame tinkle. 2018-07-03, apie 19.19 val., paskambinusi iškvietė policiją. Pareigūnams R. Ž. buvo žinomas. Paskambinę berniuko tėvui S. Ž., išsiaiškino, kad šiuo metu R. Ž. yra ligoninėje ir su juo susisiekti nėra galimybės, S. Ž. leidimu, pareigūnai jai davė tėvo numerį, kad ji galėtų su juo asmeniškai susisiekti. Tą patį vakarą ji paskambino S. Ž., kuris geranoriškai paaiškino situaciją ir pasakė, jog šiuo metu R. Ž. yra ligoninėje, jam reikalinga psichologų pagalba, pokalbio eigoje S. Ž. paklausė, kokia yra žala, teigė, jog tuo atveju, jeigu dviratis neatsiras, jis geranoriškai atlygins žalą. 2018-07-04 paskambinus S. Ž., jis paaiškino susisiekęs su R. Ž., kuris jam pasakė, kad kito berniuko iš filmuotos medžiagos vardas yra Ž., kuris gyvena Vilniuje, Savanorių prospekte, prie prekybos centro ,,Maxima“. Visą šią informaciją ji pateikė policijos pareigūnams (b. l. 66).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. M. parodė dirbanti (duomenys neskelbtini). Šeimynoje gyvena Ž. M. Globos namams yra žinoma, kad šis vaikas visuomet buvo linkęs vagiliauti, pats gyrėsi, ką yra pavogęs. Iš 2018-07-02 į 2018-07-03, apie 01.00 val., Ž. M. atsivežė du dviračius - vieną geltoną, kitą - juodą. Pati to fakto nematė, sužinojo iš globos namų auklėtinės M. L. 2018-07-04 atėjusi į darbą bendrame laiptinės balkone pamatė geltoną dviratį, kurį Ž. M. nurodė radęs prie šiukšlių konteinerio. Ji pasakė Ž. M., kad pastarasis tą dviratį išsivežtų arba ji kreipsis į policiją, po ko jis dviratį išsinešė. Ji nežino, iš kur pas Ž. atsirado minėtas dviratis, ji pateikia nuotrauką, kurioje užfiksuota, kaip Ž. M. neša minėtą dviratį. Iš jai pateikto vaizdo įrašo ji atpažįsta Ž. M., kito su juo buvusio vaiko nežino. Taip pat iš pateiktų dviračių nuotraukų ji atpažįsta geltoną dviratį, buvusį bendrame balkone (duomenys neskelbtini) (b. l. 69). Liudytoja I. M.pateikė vieną fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas vaikinas, laiptais nešantis dviratį (b. l. 70).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. Ž. parodė įvykio dieną susitikęs su draugu Ž. M., su kuriuo nuvažiavo į Pilaitės mikrorajoną. Kartu buvo ir draugas J., kuris vėliau išėjo namo. Ž. jam pasiūlė pavogti dviračius ir taip užsidirbti, nes papasakojo taip daręs ir anksčiau. Tada jis su Ž. pradėjo vaikščioti po daugiabučius namus, esančius Pilaitės mikrorajone. Pamatę, kad vienos laiptinės durys buvo pradarytos, įėjo į laiptinę. 7 aukšte rado dviratį, kurį paėmė Ž. Paskui Ž. pasakė „davai paimame ir tau dviratį“. R. Ž. sutiko. Jie abu nuėjo į kitą laiptinę, kur pirmame aukšte po laiptais rado didesnį dviratį. R. Ž. laikė laiptinės duris, o Ž. dviratį išvarė į lauką. R. Ž. pasiėmė didesnį dviratį, kurį rado laiptinėje, o Ž. pasiėmė mažesnį, kurį pavogė pirmiau. Tada abu su Ž. dviračiais numynė iki Ž. namų ir abu dviračius paliko Ž. namuose. Žadėjo kitą dieną pas Ž. atvažiuoti. Ketino abu parduoti tuos dviračius, tačiau kitą dieną jis (R. Ž.) pas Ž. nenuvažiavo ir nežino, ką pastarasis (Ž. M.) darė su pagrobtais dviračiais (b. l. 77-78).

2018-07-03 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (laiptinės), apžiūra (b. l. 1-3). Į bylą pateiktos keturios minėtos laiptinės fotonuotraukos (b. l. 8, 9).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK veiklos skyriaus tyrėjos K. U. 2018-07-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018-07-03, apie 19.24 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjai reikalinga policijos pagalba, nes ji turi filmuotą medžiagą, kurioje galimai užfiksuoti asmenys, įvykdę dviračio vagystę. Iš pateiktos medžiagos buvo nustatyta, kad vienas iš berniukų, pagrobusių dviratį, yra R. Ž. (b. l. 41).

Į bylą pateiktos septynios fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti du dviračiai ir du vaikinai, esantys laiptinėje, be to, pateiktas socialinio tinklo pranešimas apie pagautus vagis (b. l. 48-50).

2018-07-09 vaizdo įrašo apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo E. D. pateiktas vaizdo kamerų įrašas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-31563-18, iš kurio matyti, kaip du berniukai, apie 13-14 metų amžiaus, yra laiptinėje, prisipažįsta, kad joje prišlapino. Vienas iš berniukų yra apsirengęs raudonos spalvos bliuzonu su užrašais ant nugaros, tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis, juodos spalvos batais, rankose laiko pilkos spalvos kuprinę su baltos spalvos raidžių užrašu „Adidas“, plaukai trumpai kirpti, šviesūs. Kitas berniukas žinomas kaip R. Ž., kuris apsirengęs tamsios spalvos sportiniu bliuzonu, pilkos spalvos šortais, juodos spalvos batais, plaukai trumpai kirpti, tamsūs. Vaizdo įraše taip pat girdėti vyriškas balsas, liepiantis berniukams sutvarkyti prišlapintą laiptinę. Berniukai prašo nekviesti policijos. Vaizdo įrašo trukmė - 21 sekundė (b. l. 51, 52).

2018-07-18 nukentėjusysis E. D. pateikė civilinį ieškinį dėl 180 eurų žalos atlyginimo (b. l. 59).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pilnai pasitvirtino kaltinamajam Ž. M. inkriminuotas kaltinimas įvykdžius nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą. Kaltė grindžiama paties kaltinamojo Ž. M., taip pat nukentėjusiojo E. D., liudytojų E. D., I. M. bei R. Ž. parodymais, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, apžiūros protokoluose nurodytais duomenimis bei kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo nusikalstama veika yra baigta, nusikalstami veiksmai atlikti veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamasis veikdamas kartu su asmeniu, nesulaukusiu amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, pagrobė 180 eurų vertės dviratį. Šiais savo veiksmais Ž. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors iš faktinių aplinkybių matyti, jog Ž. M. disponavo dviem dviračiais, tačiau dėl antrojo dviračio nebuvo gautas joks pareiškimas, neturima informacijos, kad buvo pagrobtas tokio pobūdžio turtas, dėl ko kaltinamajam inkriminuotas tik vieno dviračio pagrobimas.

Dėl bausmės

Kaltinamojo Ž. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką bei gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo Ž. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teismas, skirdamas Ž. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad Ž. M. įvykdė baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nusikalto tiesiogine tyčia, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuota, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis (pilnametystės nesulaukęs iki pat šiol). Taip pat įvertinami Ž. M. asmenybę charakterizuojantys duomenys: teistas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu dėl jo apkaltinamųjų procesinių sprendimų dar nebuvo priimta, dėl ko juridine prasme laikytinas neteistu (b. l. 92-93, 187-188), administracine tvarka baustas (b. l. 87), mokosi, tačiau yra nepažangus, mokymo įstaigos charakterizuojamas neigiamai, bet pažymima, jog kartais su mokiniu susitarti pavyksta, jis geranoriškai priima pedagoginę pagalbą (b. l. 101), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 105), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2018-08-07 iki 2018-08-22, diagnozė - kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, (b. l. 104), į Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 103). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2019-01-08 specialisto išvadoje Nr. 104MS-11/2019 nurodyta, jog objektyvių medicininių duomenų, kad Ž. M. būtų sirgęs ar šiuo metu sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. Dėl jam nustatytų sutrikimų (kiti mišrūs elgesio ir emocijų bei hiperkinezinis elgesio sutrikimai) nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 109). Tokia išvada neleidžia teismui abejoti kaltinamojo pakaltinamumu, dėl ko jis baudžiamojon atsakomybėn trauktinas bendrais pagrindais.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 80 straipsnio, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam Ž. M. jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas kiek mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 bei 9 dalimis, Ž. M. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-26 nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, t. y. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-26 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, laikant, jog viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies1 punkto b papunktis).

Subendrinęs bausmes, teismas, vadovaudamasis BK 92 straipsnio nuostatomis, atideda bausmės vykdymą (minimaliai trukmei). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, mokosi, prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką bei gailisi, išreiškė norą taisytis, dėl ko laikytina esant tikslinga terminuotos bausmės vykdymą atidėti. Kaltinamajam skirtini BK 87 straipsnyje numatyti elgesio apribojimai nepilnamečiui: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi, 2) bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti (BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

Kaip nurodyta anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. D. pateikė civilinį ieškinį dėl 180 eurų moralinės žalos priteisimo (b. l. 59). Nors ieškovas nurodė, jog prašo priteisti moralinę (turtinę) žalą, tačiau įvertinus tai, kad prašoma priteisti pagrobto dviračio vertė, teismas laiko, kad ieškinys pareikštas dėl turtinės žalos priteisimo.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Analizuojamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis Ž. M. pagrobė svetimą nukentėjusiajam E. D. priklausantį 180 eurų vertės dviratį ,,WINORA“. Nors nukentėjusysis teismui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių pagrobto daikto vertę, tačiau iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog pagrobto dviračio kaina yra pagrįsta, protingo dydžio. Nei kaltinamasis, nei civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovė ieškinio sumos neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų Ž. M. veiksmų, E. D. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant iš kaltinamojo, o, jam neturint lėšų, iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Dėl kardomųjų priemonių bei daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti

Ž. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 128), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kompaktiniai diskai (2 vnt.) su liudytojo R. Ž. apklausos vaizdo įrašu (b. l. 80) bei E. D. pateiktu vaizdo įrašu ir nuotrauka (b. l. 54) paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir Ž. M. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojon kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant Ž. M.: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi, 2) bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti.

Į bausmės laiką Ž. M. įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką ir bausmės dalį, atliktą pagal šį ankstesnį nuosprendį.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ž. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. D. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš Ž. M., o, jam neturint lėšų, iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), priteisti nukentėjusiajam E. D. 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Kompaktinius diskus (iš viso 2 vnt.) su liudytojo R. Ž. apklausos vaizdo įrašu bei E. D. pateiktu vaizdo įrašu ir nuotrauka palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.