- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-02
- Bylos Nr.
- A5.-2558-827/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02210-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Inga Štuopienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. Ž.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą (Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) įgaliotam atstovui R. Č., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), leido įmonės restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), dirbti N. J. (N. J.), teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais M. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalis ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad prisipažįsta padaręs administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, dėl to nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad pasibaigus karantinui atnaujino veiklą ir priėmė į darbą labai daug žmonių, N. J. nepateikė savo dokumentų įdarbinimui ir kažkaip liko neįforminti jo darbo santykiai, jis ir kiti įmonės darbuotojai buvo įsitikinę, kad N. J. yra priimtas į darbą, įdarbintas. Netgi, kai jis išeidinėjo iš darbo jie priėmė iš jo prašymą dėl atleidimo iš darbo, tačiau paaiškėjo, kad jis per neapsižiūrėjimą nebuvo įformintas darbuotoju ir dirbo visą tą laiką be darbo sutarties. Paaiškino, kad šiuo atveju, jis kaip vadovas nesukontroliavo ir nesuvaldė srautų, dėl to per neapsižiūrėjimą vienas darbuotojas dirbo oficialiai neįformintas ir nepranešus apie darbo santykius Valstybinio socialinio draudimo fondo skyriui. Šiuo metu darbo santykiai su N. J. nutraukti, su juo visiškai atsiskaityta, darbo ginčas išspręstas.
Institucijos atstovas R. Č. teismo posėdyje palaikė protokole nurodytas aplinkybes, bei prašė skirti nuobaudą sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kadangi, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Minėto kodekso 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. Ž. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Atsakomybėn traukiamas M. Ž. administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo grafos nurodė, kad su nusižengimu sutinka, gailisi (b. l. 2). Teismo posėdyje prisipažino padaręs pažeidimą, nurodė, kad taip atsitiko per neapsižiūrėjimą, nes tuo metu buvo įdarbinama daug žmonių, buvo įsitikinę, kad ir šis darbuotojas yra įdarbintas. Iš jo rašytinio paaiškinimo taip pat matyti, kad M. Ž. nusižengimo fakto neginčija, gailisi, pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu, įmonei priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), dirbo N. J., kuris nebuvo įdarbintas įstatymų nustatyta tvarka, teigė, kad tai nebuvo piktybinis veiksmas, tai buvo žmogiškoji klaida, visi su įdarbinimu susiję žmonės galvojo, kad N. J. buvo įdarbintas. Tuo metu darbino daugiau žmonių, N. J. nepristatė reikiamų dokumentų, todėl vėliau per klaidą buvo praleistas ir neįdarbintas (b. l. 9). Taip pat M. Ž. padarytas nusižengimas ir kaltė įrodyta byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma, t. y. pavedimu atlikti patikrinimą (b. l. 5), nelegalaus darbo tyrimo aktu, kuriame užfiksuota, kad pagal N. J. pateiktą skundą buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį vykdo veiklą restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), patikrinimas ir nustatytas nelegalaus darbo faktas (b. l. 3), darbuotojo N. J. skundu ir paaiškinimu, kuriuose nurodyta, jog restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini) ir dirbo (duomenys neskelbtini), dėl darbo barmenu susitarė su įmonės administratore J. D., taip pat susitarė, kad už darbo valandą bus mokamas 3,50 EUR darbo užmokestis, darbas buvo slenkančiu grafiku nuo 16 val. iki 4 val. ryto. Darbą „(duomenys neskelbtini) “ rado pagal „facebook“ skelbimą, susirašė su J. ir tą pačią dieną pradėjo dirbti. Kokius darbus dirbti jam nurodydavo administratorės J. D. ir K. M., jos vadovavo visiems darbuotojams, vykdė jų nurodymus. Jam žadėjo atnešti pasirašyti darbo sutartį, tačiau sutarties taip ir negavo ir nepasirašė, į jo prašymus atsiųsti sutartį susipažinimui nebuvo reaguojama. Už birželio mėnesį dirbtas dienas jam sumokėjo K. M. ir A. Š. grynaisiais vokelyje 45 EUR už vieną darbo dieną. (duomenys neskelbtini) parašė prašymą atleisti iš darbo, paskutinę darbo dieną su juo nebuvo atsiskaityta (b. l. 7, 8), darbuotojos J. D. paaiškinimu, kad (duomenys neskelbtini) pabaigoje (maždaug (duomenys neskelbtini) dienomis) susisiekė su N. J., jis atvyko į darbo pokalbį, susitarė, kad jo darbo užmokestis bus 3,5 EUR už valandą. Kadangi įgaliojimų darbinti žmones neturi, tik padeda komandai atlikti jų darbus ir apmoko darbuotojus, N. J. buvo nusiųstas pas administracijos vadovą A.. N. J. pirmoji darbo diena buvo (duomenys neskelbtini), jis dirbo pamainomis nuo 16 val. iki 00.00-03.00 val., atitinkamai pagal žmonių skaičių (užimtumą), pamainos darbus organizuodavo ir skirstydavo jį (J. D.). (duomenys neskelbtini) jis parašė prašymą išeiti iš darbo, su juo buvo atsiskaityta (b. l. 10), darbuotojos K. M. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad ji yra vyriausioji barmenė, todėl su N. J. bendravo dėl faktinio darbo (pvz., kaip daromi tam tikri kokteiliai ir pan.). N. J. buvo atrinktas barmeno darbui ir pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini), kai atrenka darbuotojus, jie kreipiasi į administracijos atstovą A. N. dėl darbo sutarties sudarymo. N. J. kaip ir visi buvo nukreiptas pas A. N.. N. J. dirbo iki (duomenys neskelbtini) pabaigos, buvo pateikęs prašymą dėl išėjimo iš darbo. Darbas buvo slenkančiu grafiku, nuo 16 val. vidutiniškai iki 2 val. (b. l. 11), administracijos vadovo A. N. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) N. J. buvo atrinktas darbui ir atsiųstas pas jį užpildyti įdarbinimo dokumentus, tačiau su savimi neturėjo asmens tapatybės dokumentų, todėl nebuvo galimybės sudaryti darbo sutarties. N. J. buvo paprašyta, kad jis atsineštų asmens dokumentą, kad galėtų būti paruošta darbo sutartis. Dokumentų nei jam, nei administratoriui N. J. nepateikė, ir įdarbinant kitus darbuotojus buvo praleistas faktas, kad N. J. liko neįdarbintas. (duomenys neskelbtini) N. J. parašė prašymą atleisti jį iš darbo, jo buvo paprašyta atidirbti 3 darbo dienas, nes buvo įsitikinę, kad jis įdarbintas. Šiai dienai su darbuotoju išsiaiškinta, pasirašyta taikos sutartis, darbo užmokestis už dirbtą laiką jam sumokėtas (b. l. 12). UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo žiniaraščiais, iš kurių matyti, kad N. J. buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) mėnesių (įtrauktas nuo (duomenys neskelbtini)) darbo laiko apskaitos žiniaraštį bei pažymėtas jo faktiškai dirbtas laikas (b. l. 13-17), VSDFV informacinės sistemos išrašais, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) N. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų darbuotojų sąraše nebuvo (b. l. 18), VĮ „Registrų centras“ išrašu, iš kurio matyti, kad M. Ž. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 19) bei kita bylos medžiaga.
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bei būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, taip pat darbo sutarčių sudarymą, esant darbo sutarties požymiams, bendrovės restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) leido dirbti N. J. (N. J.), nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių asmenų įdarbinimą, t. y. nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir įstatymų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie N. J. įdarbinimą. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad N. J. atliko rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas darbdavio naudai, dirbo pagal nustatytą grafiką ir vykdė darbdavio įgaliotų asmenų nurodymus dėl darbo funkcijų atlikimo, dirbama buvo už iš anksto sutarta darbo užmokestį, kas visiškai atitinka darbo teisinių santykių pobūdį. Teismui nekyla abejonių, kad būtent M. Ž. kaip bendrovės direktorius turėjo imtis veiksmų, kad darbo santykiai būtų įforminti tinkamai, nors jis ne pats asmeniškai surado N. J., tačiau darbuotojas atrinktas darbdavio įgaliotų asmenų, kuriems nebuvo deleguota teisė pasirašyti darbo sutartį, tokia teisė nebuvo deleguota ir administracijos vadovui A. N.. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad M. Ž. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotinas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo trukmę, nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nelegaliai dirbo vienas asmuo), taip pat nusižengimo padarymo aplinkybes. Taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis, duomenų apie teistumą ar patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. M. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Bendrovėje kitų pažeidimų ar nelegalaus darbo faktų nenustatyta, šis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo – nerūpestingumo, šiuo metu ginčai su darbuotoju išspręsti, su juo įmonė visiškai atsiskaičiusi. Įvertinus visa tai M. Ž. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
M. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą –1000 € (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.