- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- 1S-356-175/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28278-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Nukentėjusysis
- V. B., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo V. B. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. R. kaltinamas tuo, kad 2015 m. gegužės 10 d., apie 00.30-01.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė nukentėjusiajam V. B. smūgį kumščiu į veido sritį, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį dešinėje kampo srityje bei kairėje antro danties srityje, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui ir nustatė 3 (trijų) mėnesių terminą pažeidimams pašalinti. Teismas konstatavo, kad J. R. pareikšto kaltinimo esmė kaltinamajame akte neatskleista, tinkamai neaprašyta, nenurodytos privalomai nurodytinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 5 punktą aplinkybės ir tai iš esmės varžo kaltinamojo teisę į gynybą, todėl pripažintina, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. B. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį.Skunde tvirtinama, kad BPK 219 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, kaltinamasis aktas visus reikalavimus atitinka. J. R. veika aprašyta tinkamai, kaltinamasis suprato, kuo yra kaltinamas. Todėl nesuprantami teismo argumentai dėl kažkokių aplinkybių nenurodymo ar teisės į gynybą suvaržymo. Skunde taip pat nurodoma, kad teismo argumentas, jog veika kvalifikuota netinkamai, kaip baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui pagrindas, nėra numatytas. Šiuo atveju, dar nebaigus įrodymų tyrimo, buvo imtasi vertinti bylos aplinkybes.Apeliaciniame skunde prokurorė prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje.Skunde teigiama, kad kaltinamasis aktas, priešingai, negu nurodoma skundžiamoje nutartyje, atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, t. y. nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai, duomenys apie nukentėjusįjį, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimai.Pasak prokurorės, skundžiamoje nutartyje apsiribojama formaliu kaltinamojo akto trūkumų konstatavimu nurodant, kad kaltinimo esmė neatskleista ir tinkamai neaprašyta, ir tai iš esmės varžo kaltinamojo teisę į gynybą. Teismas nutartyje nurodo, kad byloje yra duomenų, jog nukentėjusįjį mušė du asmenys, tačiau negalima išskirti jų suduotų smūgių stiprumo, o specialistas negali nurodyti, kuris trauminis poveikis ir pasekmė yra priežastiniame ryšyje. Atsižvelgiant į tai galima daryti prielaidą, jog nurodydamas kaltinamojo akto trūkumus teismas mano, kad kaltinamajame akte turi būti nurodyta, jog nusikalstamą veiką R. R. padarė veikdamas bendrininkų grupėje su M. M..Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 2 puntu, buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš M. M. nesurinkus įrodymų, kad jis padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Vienas iš tokio nutraukimo motyvų buvo nukentėjusiojo parodymai, kad būtent J. R. sudavė smūgį į dešinę žandikaulio pusę, o specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimas nukentėjusiajam padarytas dėl trauminio poveikio į veido dešinę pusę. Posėdžio metu specialistas patvirtino, kad sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Dėl M. M. veiksmų – fizinio skausmo sukėlimo – yra priimtas sprendimas nutraukti procesą ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl prieš asmenį procesas dėl tų pačių aplinkybių tuo pačiu pagrindu negali būti pradėtas iš naujo.Prokurorės nuomone, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kad V. B. sudavė ir J. R., ir M. M., negali būti vertinami, kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą remiantis BPK 444 straipsnius, nes šios aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos ikiteisminio tyrimo metu prokurorui priimant sprendimus dėl M. M. ir J. R. veiksmų. Aplinkybės, kurios buvo žinomos teismui 2016 m. gruodžio 7 d. priimant nutartį išnagrinėjus bylą privataus kaltinimo tvarka, negali būti naujai paaiškėjusios. Minėtos bylos atnaujinimas negalimas ir remiantis BPK 451 straipsniu, pagal kurį atnaujinti baudžiamąją bylą galima tik tais atvejais, kai tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą reikia palengvinti nuteistojo padėtį. M. M. veikos perkvalifikavimas iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį negalimas, nes sunkintų asmens teisinę padėtį. Skunde nurodoma ir tai, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog kokiu nors būdu yra varžoma kaltinamojo J. R. teisė į gynybą, nes nagrinėjamu atveju kaltinamasis neigia bet kokią savo kaltę dėl jam kaltinamajame akte inkriminuotos nusikalstamos veikos, bei neigia matęs, kad nukentėjusiajam V. B. būtų sudavęs M. M.. Atsiliepimų į skundus negauta. Nukentėjusiojo ir prokurorės skundai tenkinami.
BPK 234 straipsnio 2 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnyje yra nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo LR BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.Teismų praktikoje pripažįstama, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartyje nurodė, kad kaltinamajame akte neatskleista kaltinimo esmė, ji tinkamai neaprašyta, nenurodyti duomenys, kurie pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą turi būti nurodomi privalomai. Šias aplinkybes teismas laikė suvaržančiomis kaltinamojo teises į gynybą, o patį kaltinamąjį aktą – neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundų argumentus ir motyvus, sprendžia, kad apylinkės teismo padaryta išvada dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK reikalavimams yra nepagrįsta.Kaltinamajame akte be galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens apibūdinimo (vardo, pavardės, kitų asmens duomenų nurodymo), yra nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas (2015 m. gegužės 10 d., apie 00.30-01.30 val., tiksliai nenustatytu laiku), vieta (prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), būdas (apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį), padariniai (dėl sužalojimų nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata), t. y. nurodytos visos aplinkybės, numatytos BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Iš skundžiamos nutarties galima spręsti, kad kaltinamojo akto neatitikimą BPK 219 straipsnio, konkrečiai – 1 dalies 3 punkto – reikalavimams teismas grindžia tuo, jog iš bylos duomenų galima spręsti, jog prieš nukentėjusįjį murtą naudojo du asmenys – J. R. ir M. M., kurių smūgiai buvo beveik vienodo stiprumo, t. y. negalima išskirti jų stiprumo, o specialistas negali nurodyti, kuris trauminis poveikis yra priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės, kaip teisingai nurodyta ir prokurorės skunde, nelaikytinos pagrindu konstatuoti, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai. Atkreipiamas dėmesys, kad faktinė aplinkybė, jog prieš nukentėjusįjį smurtą naudojo ir M. M., nėra paaiškėjusi naujai. Remiantis pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad įtarimai dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo buvo pareikšti M. M. ir J. R.. 2016 m. liepos 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas M. M. atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus duomenų, kad jis nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam. Nustačius, kad jo veiksmai galimai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, buvo pradėtas privataus kaltinimo bylos procesas, kuris, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nutrauktas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Esant tokiai situacijai, kaip teisingai nurodo ir prokurorė, baudžiamasis procesas prieš asmenį dėl tų pačių faktinių aplinkybių nėra galimas. Vien tai, kad J. R. neigia kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nesudaro pagrindo bylą grąžinti prokurorui. Aukštesniojo teismo vertinimu, Jonavos rajono apylinkės teismas nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad dėl nutartyje paminėtų tariamų kaltinamojo akto trūkumų suvaržyta kaltinamojo teisė gintis. J. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme patvirtino, kad kaltinimo esmė jam yra aiški, dėl nusikalstamos veikos padarymo jis neprisipažįsta. Iš nutarties lieka neaišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas grindė savo išvadą dėl tariamo kaltinamojo teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo suvaržymų. Kaltės neigimo faktas nėra laikytinas aplinkybe, kuriai esant kaltinamasis aktas grąžinamas prokurorui. Dėl asmens kaltės padarius nusikalstamą veiką sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. Teismas negali išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnis), tačiau nagrinėjantis bylą teismas privalo taip pat būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes.Konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Tai reiškia, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdė jam išnagrinėti bylą iš esmės, o nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą, nei tai buvo įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu. Atsižvelgiant į paminėta, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti bylą ir varžantis kaltinamojo teisę į gynybą, neatitinka BPK 234 straipsnio 2 dalyje nuostatų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
nukentėjusiojo V. B. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės skundus tenkinti.
Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą, kurioje J. R. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, perduoti nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.