- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- A2.6.-104-660/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-09122-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė
- Pažeidėjas
- R. R.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. R., jo atstovui advokatui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turinčio galiojančių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. 2014-12-01, 9.30 val. Kaune, prie Savanorių pr. 304A vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas jo nesuvaldė ir kliudė greta sustojusią kitą transporto priemonę. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 127 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. R. prisipažino padaręs pažeidimą iš dalies, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad minėtą dieną, vairavo savo automobilį ir manevruodamas kliudė kito automobilio ratą, suveikė signalizacija. Jis sustojo. Atėjo kito automobilio vairuotoja, apžiūrėjo ratą, iš jos gestų suprato, kad nieko neatsitiko, ji nieko nesakė. Manydamas, kad žalos nepadarė nuvažiavo iš įvykio vietos. Po šio įvykio, 2014-12-09 jį iškvietė į policiją. Paaiškėjo, kad įvykio metu buvo nubrozdintos kito automobilio kairės pusės priekinės ir galinės durelės. Jo automobilis nebuvo apgadintas.
Liudytoja L. S. parodė, kad 2014-12-01 ryte vairavo automobilį ir sustojo Savanorių pr. 304a esančioje aikštelėje. Šalia stovėjusio automobilio Volvo vairuotojas išvažinėjo atbulas ir savo automobiliu kliudė jos automobilio dešinį šoną – galines dureles. Ji išlipo iš automobilio, stovėdama prie savo automobilio priekinio rato, kelių metrų atstumu nuo kito automobilio, paklausė kito automobilio vairuotojo ką jis padarė. Kito automobilio vairuotojas pradarė automobilio dureles, kažką jai sakė apie padangą, po to uždarė dureles ir nuvažiavo.
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo faktą ir R. R. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio Volvo ir SSang Yong buvimo vieta, automobiliui SSang Yong padaryti apgadinimai (b. l. 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį, nurodytu adresu rado apgadintą automobilį SSang Yong, kurio vairuotoja L. S. paaiškino, kad priparkavo automobilį prie Savanorių pr. 304A pastato. Greta stovėjęs automobilis Volvo išvažinėjo ir kliudė jos automobilio dureles. Ji priėjo prie Volvo vairuotojo, tačiau jis pareiškė, kad kliudė tik padangą, neišlipęs iš automobilio nuvažiavo. Nustatyta, kad Volvo vairavo R. R. (b. l. 3, 4), L. S. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad išvažinėjantis automobilis Volvo kliudė jos automobilio dureles. Vairuotojas nurodė, kad kliudė tik padangą ir neišlipęs iš automobilio iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 5), R. R. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad išvažiuodamas iš aikštelės nejuto, kad kliudė dešinį automobilio šoną, manė, kad kliudė ratą. Įsijungė signalizacija, jis sustojo. Džipo savininkė jam jokių pretenzijų nepareiškė (b. l. 6), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad automobiliui Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrauktas priekinio bamperio kairės pusės kampas aukštyje nuo 0,42 m iki 0,46 m aukštyje nuo žemės. Išvada: Volvo priekinio bamperio kairio kampo apgadinimo pobūdis ir aukštis atitinka apgadinimo pobūdį, padarytą automobiliui SSang Yong Kyron (b. l. 9), fotonuotraukos (b. l. 10-14), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad R. R. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 15-17), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
R. R. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir tiesiogiai pažeidimą mačiusios liudytoja teismo posėdyje apklaustos L. S. parodymai, iš kurių matyti, kad R. R. vairuodamas automobilį kliudė jos automobilį ir jį apgadino.
R. R. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą).
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Administracinis teisės pažeidimas R. R. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad jis vairuodamas automobilį kliudė kitą automobilį, kurį apgadino, apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.1, 219.2, 220 p. reikalavimus.
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad R. R. vairuodamas automobilį, nesiėmė visų atsargumo priemonių ir kliudė kitą automobilį, tačiau nepastebėjęs, kad apgadino kitą automobilį, nuvažiavo. Tai patvirtina ir byloje esančios liudytojos L. S. parodymai, iš kurių matyti, kad ji po eismo įvykio stovėjo ant šaligatvio prie savo automobilio priekinio rato, R. R. sustojo, pradaręs automobilio duris jai pasakė kažką apie padangą, po to uždarė dureles ir nuvažiavo.
Taigi, R. R. veiksmai – nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Iš byloje esančių eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotų automobilio SSang Yong Kyron, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų matyti, kad apgadinimai nėra žymūs – nubrozdinimai ant dešinės pusės priekinių ir galinių durelių (b. l. 2). Ant automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairės pusės kampo yra nubrozdinimo žymė (b. l. 9, 10, 11). Apgadinimų pobūdis leidžia teigti, kad kontaktas nebuvo smūginis. Neteisingai supratęs situaciją ir manydamas, kad eismo įvykio nesukėlė, R. R. iš eismo įvykio nuvažiavo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad eismo įvykio vietoje buvo kito automobilio vairuotoja, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad R. R. išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos siekė pasislėpti ar išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, kad jis vairavo neblaivus, todėl neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog R. R. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, nes jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo ir nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Dėl nuobaudos skyrimo.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. R. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. R. turi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Atsakomybė sunkina tai, kad pakarotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau yra paskirta nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, R. R. skirtina nuobauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose (ATPK 24 str., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir skirti 30,00 eurų (trisdešimties eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.