- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-892-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A.E. Ž.
- Atsakovas
- V.A. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A.E. Ž. atstovės ir atsakovo V.A. Ž. atstovės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3-čio apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės A.E. Ž. įstatyminės atstovės ieškinys dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovės A. E. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) įstatyminė atstovė L. K. a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 36726 Lt žalos – nesumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2007-02-10 iki 2007-10-15; 1250 Lt išlaidas ieškovės sumokėtas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 530 Lt už buto išvalymą ir sutvarkymą, 5 proc. procesines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007-02-24 teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. Ž. , miręs 2006-01-21, yra L. K. dukters tėvas. Daugiau vaikų mirusysis neturėjo, todėl ieškovė yra vienintelė įstatyminė turto paveldėtoja. 2007-07-05 ieškovė kreipėsi į teismą dėl paveldimo turto aprašo sudarymo, t.y. nuo šio momento ji laikoma priėmusi visą mirusiojo palikimą. 2006-03-06 notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. ( duomenys neskelbtini). Mirusiojo vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį ( duomenys neskelbtini), Vilniuje. Dar vykstant teisminiam ginčui buvo paskirtas turto administratorius – antstolis V. Čeglikas. Kadangi ieškovė priėmė palikimą, jai atsirado teisė gauti pajamas iš nekilnojamojo turto, todėl ji turi reikalavimo teisę šioje byloje. Kol buvo gyvas A. Ž. , minėtas butas buvo nuomojamas įsipareigojimams bankui padengti. Mėnesinis nuomos mokestis laikotarpiu nuo 2002-07-01 iki 2004-05-01 buvo 4695,80 Lt, vėliau – 4500 Lt. Nors nuomos sutarties terminas buvo nustatytas iki 2006-04-30, nuomininkas ir toliau gyveno ginčo bute ir mokėjo po 4500 Lt į mėnesį. Mirus buto savininkui, nuomininkas nuo 2006-07-21 iki 2007-02-09 pervedinėjo mokestį už buto nuomą, iš viso 28 500 Lt. Pasibaigus nuomos santykiams butą neteisėtai užėmė atsakovas Vytautas A. Ž. , kuriam nuomininkas perdavė raktus 2007-02-09. Dėl to tolesnė buto nuoma buvo negalima. Administratorius ragino atsakovą išsikelti iš buto bei informavo apie pareigą atlyginti žalą, jei jis neišsikels. Atsakovas iš buto išsikėlė tik 2007-10-15 ir perdavė jį administratoriui. Išsikeldamas iš buto, atsakovas išsinešė mirusiajam priklausančius daiktus, kurie buvo bute, bei padarė turtinę žalą – sugadino elektros instaliaciją, parketą, palanges, sugadino laidus. Kad išvalyti priterštą butą, ieškovė turėjo samdyti valymo paslaugas teikiančią įmonę, kuriai sumokėjo 530 Lt už paslaugas ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovo. Laikotarpiu nuo 2007-02-09 iki 2007-10-15 atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita 36 726 Lt sumai (po 4500 Lt nuomos mokesčio už kiekvieną mėnesį).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį, su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti jos negautos pajamos yra tikėtinos, o ne realios. Įrodymų, patvirtinančių, jog buvo reali buto nuomos galimybė bei kad naujas nuomininkas taip pat būtų pasirengęs mokėti ne mažesnio dydžio nuomos mokestį, ieškovė nepateikė. Atsakovas nesutiko, kad jis neteisėtai užėmė butą. Atsakovas yra žuvusiojo brolis ir tuomet, kai jis įsikėlė į butą, byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dar nebuvo išnagrinėta, todėl nebuvo aišku kas paveldės mirusiojo turtą. Kadangi A. Ž. nebuvo sukūręs šeimos ir gyveno vienas, buvo pakankamas pagrindas manyti, jog palikimą paveldės mirusiojo tėvai. Atsakovas, įsikeldamas į butą, siekė jį išsaugoti ir išlaikyti geros būklės – mokėjo einamuosius mokėjimus, rūpinosi butu, todėl žalos nesukėlė. 2007-03-19 antstolio raginimo pateikimo momentu dar nebuvo nustatyta, kad palikėjas yra ieškovės tėvas. Apie tai, kad ieškovė priėmė palikimą atsakovas nebuvo informuotas. Pasibaigusi nuomos sutartis nesudaro pagrindo atsakovui mokėti nuomos mokestį. Nors buvo paskirtas turto administratorius, tačiau realiai butą administravo, mokėjo mokesčius mirusiojo sesuo J. G. , nes nuomininkas nemokėjo už komunalines paslaugas. Be to, žuvusiojo tėvas dengė įsiskolinimus bankui už įsigytą ginčo butą.
Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą byloje, jog ieškinys atitinka vaiko interesus, bei buities tyrimo aktą (b.l. 55-58).
Tretysis asmuo antstolis V. Čeglikas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Iš atsakovo V. A. Ž. ieškovės A. E. Ž. , atstovaujamos įstatyminės atstovės L. K. , naudai priteisė 22 750 litų nuostolių bei 833 litus bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo V. A. Ž. ieškovės A. E. Ž. , atstovaujamos įstatyminės atstovės L. K. , naudai priteisė 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 22 750 litų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-08-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo V. A. Ž. priteisė 288 litus žyminio mokesčio ir 19 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Iš ieškovės A. E. Ž. , atstovaujamos įstatyminės atstovės L. K. priteisė 19 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Teismas sprendė, kad palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, yra pirmos eilės įpėdiniai. Antrosios eilės įpėdiniai yra palikėjo tėvai (LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p.2 p).
Šalies argumentai
Ieškovė siekė apginti dar negimusio vaiko teisė paveldėti turtą. Vaikui gimus, L. K. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslu paveldėti turtą. Šio turto paveldėjimu buvo suinteresuoti ir A. Ž. tėvai bei atsakovas V. A. Ž. . Aplinkybė, jog į palikimą pretenduoja asmuo, galintis būti pirmos eilės įpėdiniu, atsakovui buvo žinoma 2006 m. Kai tarp pretendentų į palikimą kilo nesutarimai, L. K. kreipėsi su prašymu dėl turto administratoriaus paskyrimo ir 2007-03-13 teismo nutartimi (b.l. 9) A. Ž. viso turto administratoriumi buvo paskirtas antstolis V. Čeglikas. Antstolis V. Čeglikas, veikdamas kaip turto administratorius 2007-03-19 išsiuntė atsakovui raginimą išsikelti iš neteisėtai užimto buto, nes atsakovui gyvenant bute užkertamas kelias buto nuomai ir dėl to didėja žala tiek būsimam paveldėtojui (negaunamos pajamos), tiek turtui (didėja skoliniai įsipareigojimai). Atsakovas buvo informuotas, kad pagal paskutinę nuomos sutartį nuomininkas už buto nuomą mokėdavo po 4500 Lt į mėnesį, todėl šias sumas praranda būsimas paveldėtojas. Siekiant taikiai išspręsti susidariusią situaciją, administratorius pasiūlė atsakovui išsikelti iš buto 4 dienų laikotarpyje (b.l. 13). Raginimas atsakovui buvo įteiktas 2007-03-27, todėl iš buto turėjo išsikelti iki 2007-03-31 (b.l. 15).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad nei ieškovė nei administratorius neturėjo galimybės valdyti butą nes atsakovas iš jo išsikraustė 2007-10-15.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos pranešimas patvirtino faktą, kad atsakovas 2007 metų rugsėjo 13 dieną dar gyveno bute. 2007 metų lapkričio 15 dienos priėmimo-perdavimo aktas patvirtino, kad atsakovas tą pačią dieną butą ir raktus perdavė administratoriui.
Teismas sprendė, kad administratorius turėjo realius ketinimus išnuomoti butą ir tokiu būdu tvarkyti turtą, gauti iš jo pajamas, kas atitiktų įpėdinių interesus.
Administratorius raginime išsikelti aiškiai išreikšti reikalavimai išnuomoti butą dėl to atsakovas buvo raginamas išsikelti. Palikėjas buvo sudaręs kredito sutartis su bankais, todėl įpėdiniams teko pareiga vykdyti skolinius įsipareigojimus. Butas iki atsakovo įsikėlimo į jį buvo nuomojamas ir taip dengiami skoliniai įsipareigojimai.
Šalies argumentai
Teismas sprendė, kad ieškovė, kaip pirmos eilės įpėdinė, perėmė palikėjo teisę gauti pajamas iš jam priklausiusio turto bei procesinę teisę pareikšti ieškinį turtinių teisų pažeidėjui. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į teismą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.50 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas tik patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą (CK 5.66 str.). Nuosavybės teisę į paveldėtą turtą įpėdinis įgyja priimdamas palikimą, o paveldėjimas (palikėjo turtinių teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams) atsiranda nuo palikėjo mirties momento (CK 5.1 str., 5.3 str.).
Ieškovė palikimą priėmė 2007 metų liepos 5 dieną. 2007 metų liepos 5 dienos Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo nutartimi patvirtinta, kad ieškovė 2007 metų liepos 4 dieną kreipėsi į teismą dėl turto aprašo sudarymo ir teismas įpareigojo antstolį sudaryti turto aprašą. 2008 metų kovo 18 dieną ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jo pagrindu įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į butą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad atsakovo atsisakymas išsikelti iš buto nesąžiningas, užkertantis galimybę administratoriui įpėdinių interesais tinkamai tvarkyti turtą ir dėl to pažeidžiantis ieškovės teises. Neišsikėlus iš buto, atsakovas prisiėmė nuostolių atlyginimo įpėdiniams riziką bei sutaupė išlaidas ieškovės sąskaita laikotarpiu nuo raginime nurodyto išsikėlimo termino pabaigos iki išsikėlimo iš buto, t.y. nuo 2007-04-01 iki 2007-10-15.
Atsakovas neturėjo jokių teisių į ginčo butą, nes nebuvo nei pirmos nei antros eilės įpėdinis. Įsikėlimo į butą momentu atsakovas žinojo, kad vyksta teisminiai procesai dėl turto paveldėjimo ir nėra nustatyta kas galėtų būti įpėdiniu. Turto administratorius buvo paskirtas atsižvelgus į tai, kad palikimą sudarė turtas, kurį reikėjo tvarkyti, kad vyksta nesutarimai tarp galimų įpėdinių, kad kreditoriai reiškė pretenzijas.
Teismas sprendė, kad prašomas priteisti 4500 litų nuomos mokestis yra per didelis.
Butas nuo 2002 metų buvo nuomojamas tretiesiems asmenims, todėl iki 2007 m. jis natūraliai dėvėjosi. Į 4500 Lt nuomos mokestį faktiškai įeidavo ir mokesčiai už komunalines paslaugas, kurias iki 2007 m. sausio mėn. apmokėdavo mirusiojo sesuo J. G. . Reikalavimas byloje pareikštas dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo, ir nėra keliamas reikalavimas dėl ieškovo tiesioginių nuostolių – atsakovo nesumokėtų mokesčių už komunalines paslaugas – atlyginimo klausimas, todėl toks nuomos dydis per didelis.
Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buto būklė labai pablogėjo ir tai turėjo esminės įtakos buto nuomos kainos sumažėjimui.
Nėra duomenų apie buto būklę atsakovo įsikėlimo į jį momentu (2007-02-10), nes po 2006-11-08 surašyto antstolio protokolo (b.l. 153) dar du mėnesius butas buvo nuomojamas, todėl šis protokolas neįrodo buto būklės atsakovui į jį įsikėlus. Apie tai, kad atsakovas neperdavė tam tikro bute iki tol buvusio turto arba kad butas apgadintas nėra pažymėta ir buto priėmimo-perdavimo akte (b.l. 114-115). 2007-10-15 antstolio R. Vižainiškio protokolas buvo surašytas po to, kai atsakovas perdavė butą administratoriui - antstoliui Valdui Čeglikui. .
Teismas sprendė, kad ieškovės patirti nuostoliai sudaro 3500 litų dydžio mėnesinis nuomos mokestis, kurio dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji negavo laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2007-10-15. Iš viso iš atsakovo priteisė 3500 Lt x 6,5 mėn. ? 22750 Lt suma (LR CK 6.242 str., 6.249 str. 1 d.)
Teismas sprendė, kad aplinkybių konstatavimo protokolai neįrodo svarbių bylai aplinkybių, todėl reikalavimą dėl sumų už jų surašymą atmetė.
Teismas sprendė, kad nepriklausomai nuo to kas gyventų bute – atsakovas ar nuomininkai - jį reikėtų valyti, o, ieškovė neįrodė, kad atsakovui perdavus butą, jis buvo, kaip nurodė ieškovė, tiek priterštas, kad buvo būtinybė samdyti valymo paslaugas teikiančią įmonę.
Teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas sprendė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 675 Lt žyminis mokestis (b.l. 6), nes nuo likusios dalies ieškovė buvo atleista (b.l.39) ir 1500 Lt atstovavimo išlaidos (2 t. b.l.43), atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 1180 Lt atstovavimo išlaidos (b.l. 51-52). Kadangi patenkinta 60 proc. ieškovo reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 405 Lt žyminio mokesčio ir 900 Lt atstovavimo išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai 472 Lt atstovavimo išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteista 833 Lt bylinėjimosi išlaidų (900-472+405) bei valstybės naudai 288 Lt žyminio mokesčio. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistos iš šalių lygiomis dalimi (CPK 92 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas (toliau-apeliantas) apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: atmesti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo kaip neteisėtą ir nepagrįstą; iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas ( b.l. 152-155).
Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl dalies apelianto nurodytų argumentų nepasisakė tuo pažeisdamas CPK 176 str.-185 str., 200 str.-203 str., netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės bei civilinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, kurioje pateiktos privalomos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės taikytinos nagrinėjamoje byloje.
Pirmos instancijos teismo teiginys, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi butu nemotyvuotas ir neteisėtas.
Nurodė, kad teisingo teismo sprendimo priėmimą sąlygoja reikšmingų bylai aplinkybių nustatymas ir tinkamas jų teisinis įvertinimas. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti įrodymų kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą. Teismo sprendimo pagrįstumas inter alia priklauso nuo to, ar teismas teisingai įvertina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Apie tai sprendžiama analizuojant motyvuojamąją teismo sprendimo dalį, kurioje teismas, išnagrinėjęs bylą privalo savo išvadas motyvuoti. Teismo sprendime nepakanka apsiriboti vien mechanišku įrodymų išvardijimu. Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje turi būti pateikta teismo surinktų bei įvertintų įrodymų analizė, atskleidžiant jų įrodomąją reikšmę. Iš šios sprendimo dalies turi būti aišku, kodėl vienas ginčui reikšmingas bylos aplinkybes teismas laiko nustatytomis, o kitas nenustatytomis, tai ir leidžia nustatyt, ar teismas teisiškai tinkamai įvertino ginčo šalių pareikštus reikalavimus (LAT CBS nutartis Nr. 3K-3-36/2004).
Teismo išvados, dėl atsakovo nesąžiningumo naudojantis butu padarytos neatsižvelgiant į jo pateiktus paaiškinimus. Atsakovas į ginčo butą įsikėlė manydamas, kad po brolio A. Ž. mirties vieninteliais įstatyminiais paveldėtojais yra atsakovo tėvai L. Ž. ir A. Ž. Tokia išvada buvo padaryta nes A. Ž. nebuvo sukūręs šeimos. Vienas iš palikimo priėmimo būdų, faktiškas pradėjimas valdyti turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Tai, kad atsakovo tėvai valdė butą patvirtina tai, kad kai buto nuomos sutartis su nuomininku nutrūko, butas buvo faktiškai perduotas atsakovui. Kaip teisėti antros eilės įpėdiniai valdydami butą 2007 metų kovo mėnesį leido jame apsigyventi atsakovui su šeima. Faktas , kad ieškovė yra velionio A. Ž. dukra, pirmos eilės įpėdinę, buvo nustatyta tik 2007 metų gegužės 24 dienos teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo birželio 23 dieną.
Teismas netinkamai konstatavo atsakovo gyvenimo trukmę bute, nustatydamas, kad jis jame gyveno 6,5 mėnesio nuo 2007 metų kovo 1 dienos iki spalio 15 dienos. Atsakovas nesutinka su teismo nurodyta išsikraustymo iš buto data.
Nurodė, kad atsakovas faktiškai bute gyveno iki liepos mėnesio pradžios kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovė buvo pripažinta palikėjo dukra.Tuo pat metu atsakovas išsikraustė į savo naujai pastatytą namą ir jo gyvenimas dviejose vietose buvo fiziškai ir finansiškai neįmanomas.
Teismo išvada apie atsakovo išsikraustymo datą niekuo nepagrįsta.Teismas nepagrįstai sprendė, kad išsikraustymo data tapatinama su buto raktų priėmimu-perdavimu antstoliui momentu, bei vaiko teisių apsaugos tarnybos pranešimu patvirtinančiu, kad tarnybos atstovų apsilankymo metu 2007 metų rugsėjo 13 dieną atsakovas gyveno bute.
Nurodė, kad atsakovas raktus turėjo su savimi iki jų pareikalavimo perduoti. Raktus nuo buto turi ir atsakovo sesuo J. G. , tačiau nereiškia, kad ji bute gyvena. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų apsilankymo metu atsakovas buvo bute nes šalys iš anksto tarėsi dėl susitikimo laiko, todėl faktas, kad atsakovas bute gyveno iki rugsėjo 15 dienos neįrodytas. Taip pat nepagrįstas ir iš atsakovo priteistų nuostolių dydis, jis teismo sprendime visiškai nepagrįstas.
Teismo sprendimas dėl žalos, kylančios dėl dar nepaveldėto turto naudojimo nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Palikimas priimtas tam neturint teisinio pagrindo. Ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo už naudojimosi jai nepriklausančiu turtu.
Nurodė, kad palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str.). Tam, kad palikimas būtų įgytas įpėdinis turi jį priimti. Įstatymas numato keletą palikimo priėmimo būdų vienas iš kurių yra kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą, dėl turto aprašo sudarymo ( CK 5.50 str.). Ieškovės įstatyminė atstovė kreipėsi į teismą ir ieškovė 2007 metų liepos 5 dieną palikimą priėmė. Tačiau teismas neatsižvelgė į neveiksnaus asmens palikimo priėmimo tvarką, neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 str.). Tėvai arba globėjai palikimą priima arba atsisako jį priimti tik turėdami išankstinį teismo leidimą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Teismo leidimas buvo gautas 2007 spalio 10 dieną, jau po palikimo priėmimo. Ieškovė savo pretenzijas dėl paveldėto turto ir dėl naudojimosi juo ieškovei padarytos žalos galėjo reikšti iki 2007 metų spalio 10 dienos. 2007 metų kovo 13 dieną Arvydo žygio (palikėjo) buto administratoriumi buvo paskirtas antstolis Valdas Čeglikas ir laikotarpiu nuo 2007 metų kovo 13 dienos iki palikimo priėmimo ieškovės vardu dienos ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl administruojamo turo naudojimo, galėjo reikšti tik turto administratorius.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, tenkinti ieškovės pateiktą apeliacinį skundą, pakeisti teismo 2008 metų gegužės 22 dienos sprendimą, ir ieškinį patenkinti pilnai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė laikotarpį, kuriuo ieškovas gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tinkamai nustatė įpėdinį turintį teisę priimti palikimą ir turi reikalavimo teisę. Kaip pirmos eilės įpėdinė ieškovė teisėtai perėmė palikėjo teisę gauti pajamas iš jam priklausančio turto bei procesinę teisę pareikšti ieškinį turtinių teisių pažeidėjui.
Šalies argumentai
Ieškovė (toliau-apeliantė) apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nepagrįstai atsakovo sužinojimą apie jo atliekamus neteisėtus veiksmus sieja su turto administratoriaus atsiųsto raginimo dėl išsikėlimo iš savavališkai užimto buto data.
Nurodė, kad nuo palikėjo mirties atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo gyventi bute adresu ( duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovui bei jos šeimos nariams dar 2006 metais žinojo apie galimai gimsiančią pirmos eilės įstatyminę paveldėtoją. Todėl atsakovas jau nuo pirmos dienos pradėjęs gyventi bute užėmė jį neteisėtai ir jam kyla pareiga atlyginti žalą nuo neteisėtų veiksmų atlikimo pradžios. Sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka tai rezultatų nedavė. Tai, kad butas nuo 2002 metų liepos 1 dienos iki 2004 metų gegužės 30 dienos buvo nuomojamas ,,C. G. Rosenstrom patvirtina ir sudaryta sutartis, kurios 3.1 punkte nustatyta, kad mėnesinis nuomos mokestis 4 695,80 litų. Buto nuomos faktą patvirtina ir 2004 metų gegužės 1 dienos nuomos su Steen Trondhjem Nielsien sutartis, kurios 3.1punkte nurodyta, kad mėnesio nuomos kaina 4 500 litų. Sutarties terminas nuo 2004 metų gegužės 1 dienos iki 2006 metų balandžio 30 dienos, tačiau ir pasibaigus sutarties terminui nuomininkas ir toliau užėmė patalpas mokėdama po 4500 litų nuomos mokestį per mėnesį. Santykių tęstinumą patvirtina ir 2006 metų lapkričio 8 dienos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Palikėjui mirus nuomininkas nuomos mokestį pervesdavo į notaro depozitinę sąskaitą. Tai patvirtina notarės J. Š. rašto Nr. ( duomenys neskelbtini) nuorašas bei įrodo, kad kiekvieną mėnesį iki atsakovo savavališko įsikėlimo į butą iš jo buvo gaunamos pajamos.
Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas buto raktus gavo iš nuomininko, tai įrodo, kad atsakovas žinojo, kad butas buvo nuomojamas ir žala turi būti skaičiuojama nuo atsakovo neteisėto buto užvaldymo pradžios, nuo tada kai jis perėmė buto raktus iš nuomininko.
Teismas nepagrįstai sumažino priteistos žalos dydį.
Nurodė, kad ieškovė turi teisę disponuoti nuosavybe savo nuožiūra nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti nuosavybės objektą, juo naudotis ir disponuoti (CK 4.39). Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji negalėjo įgyvendinti savo teisių. Atsakovas nesąžiningai, be teisinio pagrindo sutaupė išlaidas ieškovės sąskaita. Be teisinio pagrindo nesąžiningai kito sąskaita praturtėjęs asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nesąžiningas praturtėjimas (CK 6.242 str. 1 d.). Atsakovo praturtėjimas gali pasireikšti tiek tiesioginės turtinės žalos gavimu, tiek atsakovo turto sutaupymu (išlaidų sutaupymu) ( LAT CBS byla 3K-3-80/2005).
Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 1250 litų, sumokėjimo už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų parengimą.
Nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimas buvo neišvengiamas, kadangi tik konstatuodama savo teisių pažeidimą, ieškovė galėjo surinkti įrodymus pagrindžiančius ieškinio pagrįstumą ir tokiu būdu ginti savo teises.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Dėl atsakovo V. A. Ž. apeliacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas sekančiais argumentais:
Bylos medžiaga yra nustatyta, kad atsakovas V.A. Ž. yra A. Ž. , žuvusio 2006-01-21, brolis. Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2006-07-17 sprendimas civ. byloje Nr. ( duomenys neskelbtini) (b.t. 2, b.l. 68) patvirtina, kad po A. Ž. mirties dėl palikimo priėmimo į antstolių kontorą kreipėsi jo tėvai L. Ž. ir A. Ž. . Teismo sprendimu atsakovams L. Ž. ir A. Ž. uždrausta priimti mirties iki gims L. K. vaikas ir bus nustatyta šio vaiko tėvystė.
Sutinkamai su CK 5.11 str. 1 d. 4 p. atsakovas galėjo būti tik 4-os eilės įpėdiniu, nesant pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių. Taigi, esant gyviems mirusiojo brolio tėvams, atsakovas neįgijo įpėdinio teisių į mirusiojo brolio palikimą, todėl pripažintinas atsakovo įsikraustymas į brolio A. Ž. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturint teisinio pagrindo.
CK 5.50 str. 2 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str.).
Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartimi pavesta pareiškėjos L. K. pasirinktam antstoliui iki 2007-10-05 sudaryti palikėjo A. Ž. , mirusio 2006-01-21, turto apyrašą.
Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl laikytina, kad šia nutartimi teismas leido ieškovės įstatyminei atstovei sudaryto vienašalį sandorį dukros vardu (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.), todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovė palikimą priėmė nuo 2007-07-05, o ne nuo 2007-10-10, kaip tai nurodo ir teigia apeliantas savo apeliaciniame skunde, nes ieškovės kreipimasis į teismą su prašymu dėl leidimo sudaryti paveldėto turto apyrašą sutampa su teismo leidimu sudaryti prašomą paveldėto turto apyrašą.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė ir ją atstovaujanti įstatyminė atstovė neturėjo teisės reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, kadangi ieškovė nebuvo priėmusi palikimo, o pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias paveldėjimo teisinius santykius, atmiestintinas kaip neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių ir teisiškai nepagrįstas.
Sutinkamai su CK 5.3 str. 1 d. paveldėjimas – tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal testamentą.
Įpėdinis palikėjo teises ir pareigas perima ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo momento. Ieškovė nurodė, kad atsakovas į butą ( duomenys neskelbtini), Vilniuje savavališkai įsikėlė 2007 m. sausio mėnesį. Tos aplinkybės, kad įsikėlė į ginčo butą 2007 m. sausio mėnesį, atsakovas neginčija. Iš gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos 2004-05-01 tarp A. Ž. ir Steen Trondhjem Nielsen (b.t. 1, b.l. 21) matyti, kad butas ( duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo išnuomotas nuomininkui iki 2006 m. balandžio 30 d., mokant 4500 Lt nuomos mokestį.
Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.t. 1, b.l. 17) matyti, kad 2006-11-08 nuomininkas S.T.( duomenys neskelbtini) bute gyveno, taigi nuomininkas pasinaudojo sutarties p. 2.2 nustatyta jo teise pratęsti nuomos sutartį ir už laikotarpį, po sutarties pasibaigimo, faktiškai nuomavo butą ir mokėjo nuompinigius.
Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovė, atstovaujama įstatyminės įpėdinės turėjo teisę ir galėjo nuomoti butą (CK 4.20 str.) ir gauti lėšas iš nuomos teisinių santykių bei vykdyti prievoles, atsiradusias priėmus palikimą (CK 5.1 str. 1 p.), tačiau atsakovas savavališkais veiksmais trukdė ieškovei įgyvendinti savo teises ir vykdyti įpėdinės pareigas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir teismo išvadomis dėl momento, nuo kada teismas pripažino atsakovą pažeidusiu ieškovės teisė gauti pajamas iš buto nuomos bei su teismo išvada, kad ieškovė galėjo gauti ne mažesnį kaip 3500 Lt nuomos mokestį į mėnesį. Į byla pateikti duomenys apie butų nuomos mokesčio dydį Vilniaus m. (b.t. 2, b.l. 127-132) rodo, kad pirmos instancijos teismo nustatyta ieškovės nuostolių suma už laikotarpį nuo 2007-04-01-2007-10-15 galėjo sudaryti 22750 Lt sumą.
Esant nurodytoms aplinkybėms bei nurodytų argumentų pagrindu atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl ieškovės A. E. Ž. atstovės apeliacinio skundo.
Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo apeliacinio skundo, iš esmės pasisakė dėl nuostolių pagrįstumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolių dydį pagrįstumo, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir išvadomis, kuriomis ieškovės atstovės pareikštas ieškinys patenkintas iš dalies, todėl apylinkės teismo argumentų nebekartoja, atmeta ieškovės atstovės apeliacinį skundą ir Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 3-či apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės A.E. Ž. atstovės ir atsakovo V.A. Ž. atstovės apeliacinius skundus atmesti.