Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarimo G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarimu G. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁴ straipsnio 1 dalį skirta 200 Lt bauda už tai, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. nustatyta, jog G. K. valstybės saugomo Jono Šileikos namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, erkeryje ir mansardoje pakeitė langus į plastikinius, neatitinkančius sudalijimo, ir apkalė erkerį medinėmis lentelėmis be Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio sutikimo, pažeisdama Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto, ir neįvykdė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2009 m. lapkričio 9 d. reikalavimo Nr. 2K-2015 bei langų neatstatė. Teismas nustatė, kad jog minėtas namas yra nekilnojamasis daiktas, įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip viešajam pažinimui ir naudojimui saugomas objektas nuo 2005 m. sausio 27 d. Nurodė, kad tai, jog rentos sutarties pagrindu G. K. priklausančioje namo dalyje, t. y. jo erkeryje ir mansardoje, mediniai langai buvo pakeisti į plastikinius, neatitinkančius buvusio langų sudalijimo, pakeičiant ir sužalojant pastato vertingąsias savybes, patvirtina Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktai bei fotolentelės. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2009 m. lapkričio 9 d. reikalavimą G. K. skundė Kultūros departamentui, iš kurio 2010 m. birželio 8 d. rašto Nr. (712)2-1676 matyti, jog reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu. Teismas su rašte išdėstytais argumentais sutiko ir vertino, kad minėtas reikalavimas yra teisėtas. Pažymėjo, kad G. K. buvo nustatytas protingas terminas pažeidimams pašalinti, tačiau jis buvo nevykdomas iš esmės motyvuojant tuo, kad ji nežinojusi apie tai, jog namas saugomas valstybės. Įvertinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad keičiant mansardos langus, G. K. buvo žinoma apie tai, jog minėtas namas yra saugomas valstybės. Todėl konstatavo, jog G. K. kaltė dėl teisėto Kultūros paveldo departamento reikalavimo nevykdymo įrodyta.

II.

Apeliaciniu skundu G. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti bei įpareigoti Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinį padalinį sudaryti susitarimą su G. K. ir kitais namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, butų savininkais dėl pastato langų pakeitimo bei stogo ir sienų remonto, kuris atitiktų paveldosaugos reikalavimus, numatant kompensacijų už atliktus darbus ir remontui reikalingas medžiagas tvarką ir dydį. Nurodo, kad G. K. apie tai, jog pastatas yra kultūros paveldo objektas, sužinojo tik 2008 m., sudarydama rentos sutartį. Teigia, kad mansardos langai buvo pakeisti dar 2002 m., o erkerio langai užsakyti 2008 m. vasario mėnesį. Sužinojus, jog pastatas yra kultūros paveldo objektas, langai jau buvo pagaminti ir G. K. neturėjo kitos išeities kaip juos sudėti. Pažymi, kad kito buto langai, iš kitos namo kiemo pusės, taip pat pakeisti plastikiniais, todėl G. K. manė, kad langų keitimas pastatui nekenkia. Tvirtina, kad Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2009 m. lapkričio 9 d. reikalavimas pakeisti plastikinius langus į medinius su atitinkamais padalijimais, ženkliai pablogintų jos finansinę padėtį. Pabrėžia, kad ji ne kartą kreipėsi į Kauno teritorinį padalinį dėl langų keitimo, tačiau jai niekas nieko nepaaiškino, nors Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2010 m. birželio 8 d. rašte pažymėta, jog pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 27 ir 28 straipsnius, gali būti iš dalies finansuojami valstybės saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai. Nurodo, kad net ir pakeistus G. K. buto langus, kiti langai liks tokie pat seni ir pastatas paveldosauginių reikalavimų neatitiks.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys prašo G. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad G. K. tėvas apie tai, kad pastatas yra saugomas, buvo supažindintas dar 1989 m., surašius įpareigojimą saugoti kultūros paminklą. Pateikia 1978 m. darytą fotonuotrauką, iš kurios matyti, jog ant namo buvo įrengta paminklinė lenta. Pažymi, kad apeliantė nėra užregistravusi jokio prašymo dėl namo ženklinimo. Pabrėžia, kad nekilnojamas daiktas įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą pagal Nekilnojamojo kultūros vertybių apsaugos departamento 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. Į-532, ir šis įrašas įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 27 d. Įrašymas atliktas ne pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, bet pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatas. Tvirtina, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniame padalinyje nėra užregistruota G. K. prašymų dėl kompensavimo už pakeistus langus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. K. skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalį, kurioje inter alia nustatyta, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą piliečiams iki 1 000 Lt. Administracinė nuobauda skirta už tai, kad G. K. nevykdė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2009 m. lapkričio 9 d. reikalavimo Nr. 2K-2015 pakeisti valstybės saugomo Jono Šileikos namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, erkeryje ir mansardoje įstatytus plastikinius langus į medinius.

Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius 2009 m. rugsėjo 29 d. nustatė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris Kultūros ministro 2005 m. įsakymu Nr. ĮV-190, ĮV-259 paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, saugotinu viešajam pažinimui ir naudojimui, vieno iš butų dalis langų pakeisti plastikiniais, neišsaugant prieš tai buvusio autentiško langų padalijimo (ATP b. l. 26). Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinys 2009 m. lapkričio 3 d. nutarimu G. K. už tai skyrė administracinę nuobaudą pagal ATPK 91 straipsnį.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio 2009 m. lapkričio 9 d. reikalavimu Nr. 2K-2015 G. K. buvo prašoma iki 2010 m. kovo 31 d. pakeisti minėto namo pagrindiniame fasade esančios laiptinės iškyšos (erkerio) antrojo aukšto langus bei antrojo (mansardos) aukšto langus naujais mediniais, atstatant buvusį unikalų langų rėmų dalinimą, nekeičiant langų matmenų, nudažant balta spalva. 2010 m. balandžio 14 d. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys, nustatęs, jog minėtas reikalavimas neįvykdytas, pratęsė jo vykdymo terminą iki 2010 m. birželio 1 d.

Byloje ginčo dėl to, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra kultūros paveldo objektas, nėra. Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Jono Šileikos namas (S.957) pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui.

Pažymėtina, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams. Be to, minėto įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, jog viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes.

Nagrinėjamu atveju Kultūros vertybės pagrindinio dosjė esančio Statinio aprašo IV dalies 3 punkte „Vertingi elementai ir dalys“ įrašyti statinio – Jono Šileikos namo – stalių ir kitų medžiagų gaminiai (unikalūs pietinio ir šiaurinio priestatų I-II aukštų langai, namo langų rėmų dalijimas). 2009 m. spalio mėnesio nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte nurodyta, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, turi būti pakeisti pagrindiniame fasade esančios laiptinės iškyšos (erkerio) antrojo aukšto langai bei antrojo (mansardos) aukšto langai naujais mediniai, atstatant buvusį unikalų autentišką laiptinės iškyšos (erkerio) langų rėmų dalinimą. Taigi iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu, surašė teisėtą reikalavimą pašalinti valstybės saugomai viešajam pažinimui ir naudojimui nekilnojamajai kultūros vertybei padarytą žalą. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs ir teisėtas reikalavimas turi būti vykdomas, o už jo nevykdymą ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė.

Iš byloje esančio 2010 m. birželio 4 d. patikrinimo akto bei fotolentelės nustatyta, kad G. K. 2009 m. lapkričio 9 d. reikalavimo Nr. 2K-2015 neįvykdė, todėl darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalyje, sudėtis ir G. K. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda už šio pažeidimo padarymą.

Apeliantė tvirtina, kad apie tai, jog pastatas yra saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė, sužinojusi tik 2008 m. balandžio 1 d., kai dalis langų jau buvo pakeista, o kita dalis – jau pagaminta. Nagrinėjamo pažeidimo kontekste ši aplinkybė tik patvirtina, jog 2009 m. lapkričio 9 d., kai buvo surašytas reikalavimas Nr. 2K-2015 iki 2010 m. kovo 31 d. pakeisti langus naujais mediniais, atstatant buvusį unikalų langų rėmų dalinimą, administracinėn atsakomybėn traukiama G. K. žinojo, jog minėti langai pakeisti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai, kad langų pakeitimas naujais mediniais labai pablogintų G. K. finansinę padėtį, nėra patvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais ir nepašalina jos atsakomybės už nagrinėjamo pažeidimo padarymą.

Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamas apeliantei inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas. Tai, ar institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi finansuoti jos reikalavime nurodytą atlikti langų keitimą naujais mediniais, atstatant buvusį unikalų langų rėmų dalinimą, nėra šios bylos dalykas, todėl apeliaciniame skunde pareikštas prašymas įpareigoti Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinį padalinį sudaryti susitarimą dėl pastato langų pakeitimo bei stogo ir sienų remonto netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas