- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-18
- Bylos Nr.
- 2S-1026-611/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski (pran.)
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- E. S., D. Ž., M. K.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovėms E. S. , D. Ž. ir M. K. dėl turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis R. K. , Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Virginija Dikčiuvienė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu antstolio R. K. surašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0055/06/00633 nuo jo sudarymo dienos bei taikyti restituciją, grąžinant atsakovėms D. Ž. ir E. S. lygiomis dalimis nuosavybės teisę į butą, esantį Naugarduko g. 53-43, Vilniuje, priteisti solidariai iš D. Ž. ir E. S. atsakovei M. K. 235000 Lt. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovių D. Ž. ir E. S. turtą ieškinio sumai bei butą, esantį Naugarduko g. 53-43, Vilniuje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškovės V. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir ieškinio užtikrinimui pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovei M. K. , perleidimo draudimo. Kitoje dalyje ieškovės prašymą atmetė. Nustatė, kad nors ieškovė ieškinyje ir nurodė, jog ieškinio suma buvo labai didelė ir tai buvo pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau iš prie ieškinio pridėtos 2008 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3020-798/2008, kuria buvo spręsti šio ieškinio teismingumo bei reikalavimo apmokestinimo klausimai, buvo matyti, jog ginčas neturtinis. Nurodė, kad ieškovė šioje byloje prašė pripažinti negaliojančiu sandorį, kuriuo nuosavybės teisė atsirado kitiems asmenims, ir neprašė sau priteisti pinigų ar išreikalauti turto, todėl galimo ieškinio reikalavimo patenkinimo atveju ieškovė neįgytų iš atsakovių turto daugiau negu turėjo. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimai buvo nesusiję su atsakovių E. S. ir D. Ž. turimu turtu, šio turto sumažėjimas ar išnykimas neturėtų jokios įtakos galimam ieškovei palankiam teismo sprendimo vykdymui, todėl konstatavo, jog nebuvo jokio pagrindo areštuoti šių atsakovių turtą. Dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinti antstolio turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu bei šiuo pagrindu taikyti restituciją tarp atsakovių, teismas manė, kad neapribojant teisės perleisti šį butą tretiesiems asmenims, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes LR CK apriboja savininko galimybę išsireikalauti nekilnojamąjį daiktą ir sąžiningo įgijėjo (LR CK 4.96 str. 2 d.). Vadovaujantis LR CPK 145 str. 1 d. 2 p. laikinąja apsaugos priemone gali būti įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Teismas, remdamasis išdėstytomis išvadomis, padarė išvadą, kad minimo buto areštas nebuvo reikalingas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui pakako padaryti įrašą apie draudimą perleisti butą.
Šalies argumentai
Ieškovė Virginija Dikčiuvienė pateikė atskirąjį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-09-08 nutartį, papildomai areštuojant D. Ž. ir E. S. turtą 235 000 Lt sumai. Ieškovė nurodo, jog patenkinus jos ieškinį iš atsakovių D. Ž. ir E. S. atsakovei M. K. būtų priteisti 235 000 Lt. Kadangi priteistina suma yra ženkli, egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovės bandys paslėpti ar perleisti jų turimą turtą, apsunkindamos galimai joms nepalankaus sprendimo įvykdymą arba padarydamos tokį sprendimą neįmanomą. Atsakovėms neturint kito turto, M. K. reikalavimas būtų nukreipiamas į atsakovėms grąžinamą butą. M. K. prisijungus prie išieškojimo iš buto, jis būtų priverstinai parduodamas, perleidžiant D. Ž. ir E. S. nuosavybės teisę į jį trečiajam asmeniui. Dėl nurodytų priežasčių ieškovei skolos susigrąžinimo vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, todėl ji mano, kad ieškinys gali būti pilnai užtikrintas, tik jei teismas uždraustų abiems šalims disponuoti turtu, gautu pagal ginčijamą aktą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
LR CPK 144 straipsnis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygas ir esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, jos yra dažniausiai taikomos byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, siekiant apsaugoti ieškovo ar kitų suinteresuotų asmenų interesus. Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Be to, taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui bei užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą.
Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl nekilnojamojo turto perleidimo ir restitucijos taikymo. Ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš D. Ž. ir E. S. atsakovei M. K. 235000 Lt yra restitucijos taikymo pasekmė, nes atstatant šalis į pradinę prieš sandorį buvusią padėtį, kiekviena šalis privalo grąžinti tai, ką gavo pagal pripažįstamą negaliojančiu sandorį. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę atsakovės M. K. atžvilgiu, padarant įrašą registre dėl nuosavybės teisės į butą, esantį Naugarduko g. 53-43, Vilniuje, perleidimo draudimo. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad nekilnojamojo turto areštas nebuvo taikomas be teisėto pagrindo, taikant kitas laikinąsias apsaugos priemones, buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Teisėjų kolegija atmeta šį ieškovės argumentą, kadangi esant ginčui dėl turto perleidimo teisėtumo, pagrindinis kylantis pavojus galimo teismo sprendimo įvykdymui yra ginčo turto perleidimas tretiesiems asmenims, todėl įrašas viešame registre dėl ginčo turto perleidimo draudimo yra proporcinga ir pakankama priemonė, užkertanti galimybę perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims ir pakankamai užtikrinanti galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to, byloje ginčijamas sandoris yra sudarytas vykdomojoje byloje vykdymo proceso metu, todėl pinigai už ginčo turtą turėjo būti pervesti į antstolio R. K. depozitinę sąskaitą, ir tik atsiskaičius su išieškotojais, likusi pinigų suma būtų pervesta atsakovėms D. Ž. ir E. S. , o restitucija taikoma tarp tų asmenų, kurie gavo tam tikrą turtą pagal panaikinamą sandorį. Ieškovė byloje nekelia reikalavimo dėl konkrečios piniginės sumos jai priteisimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir parinko pakankamas galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo laikinąsias apsaugos priemones.
Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tinkamai parinko laikinąsias apsaugos priemones, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartis apliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti galioti nepakeista.