Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė, sekretoriaujant Martynai Paušaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo O. P. (O. P.) ir jo gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam O. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje O. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, iki 2012 m. rugsėjo 12 d. dalyvaudamas R. S. vadovaujamo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, nuo 2008 m. vasario 18 d. 12 val. iki 2011 m. rugsėjo 10 d. 03.40 val., kartu tiek su R. S. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais atskirai, tiek kartu su J. V. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais, įsibrovė į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, pasikėsino pagrobti, pagrobė svetimą turtą, jį sugadino, sunaikino bei padarė kitus nusikaltimus.

Kaltinamasis O. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2012 m. rugsėjo 12 d. buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Kaltinamasis O. P. ir jo gynėjas skunduose, nesutikdami su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi ir teigdami, kad yra išnykęs suėmimo pagrindas, prašo ją panaikinti bei kaltinamajam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą: namų areštą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Skunduose kaltinamasis ir jo gynėjas nurodo, kad teismas O. P. pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė formaliai, nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių, teismo išvados nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. O. P. laikymas suėmime pažeidžia jo teises. Kaltinamasis suėmime nežmoniškomis sąlygomis yra laikomas labai ilgą laiką, pratęsus suėmimo terminą bus 33 mėnesiai. Toks terminas prilygsta laisvės atėmimo bausmei, todėl tolesnis suėmimo taikymas kaltinamajam galėtų būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių asmens teisę į laisvę, saugumą, bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką, būti paleistam proceso metu, pažeidimas. Be to, byla yra sudėtinga, didelės apimties, todėl jos nagrinėjimas neabejotinai dar užsitęs.

Kaltinamasis ir jo gynėjas skunde mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nuostatas, susijusias su kardomųjų priemonių skyrimu, nes suėmimą kaltinamajam pratęsė atsižvelgęs tik į O. P. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, gręsiančią griežtą bausmę. Tokios aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad O. P., būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas. Skundžiamoje nutartyje teismas, nepagrįstai nurodė, kad kaltinamojo vaidmuo darant jam inkriminuojamas veikas buvo neantraeilis, jog jis aktyviai dalyvavo nusikalstamame susivienijime, kad lėšas pragyventi gavo iš nusikalstamos veikos, nes baudžiamoji byla nėra išnagrinėta iš esmės, O. P. kaltė dar neįrodyta.

Kaltinamasis skunde pastebi, kad šioje byloje kitiems kaltinamiesiems yra taikytos švelnesnės kardomosios priemonės. O. P. nuomone, jį laikant suimtą, jis yra diskriminuojamas.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo O. P. ir jo gynėjo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai netenkintini.

Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam O. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, priešingai nei nurodoma skunduose, teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė nei BPK 119, 121, 122 straipsnių normų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių manymą, jog kaltinamasis O. P. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą patvirtina bylos duomenys: kitų kaltinamųjų (V. B., M. L. ir kt.), nukentėjusiųjų (G. G. ir kt.), liudytojų (R. J., R. P., A. O., D. P. ir kt.) parodymai, kratų protokolai, specialistų išvados, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad pratęsiant suėmimo terminą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų vertinami tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu. Pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį teismo nuosprendį. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir nagrinėdamas klausimą dėl suėmimo kaltinamajam O. P. pratęsimo, laikėsi nekaltumo prezumpcijos principo, BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Nesutiktina su skundų argumentais, kad teismas nepagrįstai suėmimą pratęsė pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Apygardos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas.

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Suimtajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 dalyje, 249 straipsnio 2 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Bylos duomenimis O. P. yra teistas 4 kartus ir nepaisant to, kad, kaip pažymi gynėjas skunde, paskutinį kartą jis teistas prieš 9 metus, tačiau ši aplinkybė jį charakterizuoja neigiamai, apibūdina kaip asmenybę, linkusią nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Be to, pagal bylos medžiagą iki sulaikymo kaltinamasis niekur nedirbo, nors yra darbingo amžiaus. Tokia aplinkybė rodo, kad O. P. neturi tamprių ryšių su visuomene. Kaltinamajam inkriminuojamos veikos galbūt yra padarytos jam dalyvaujant šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos, veikloje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad O. P. vaidmuo šiame nusikalstamame susivienijame nebuvo antraeilis, jis veikė pakankamai aktyviai, nusikalstamas veikas jis galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi. Taigi įvertinęs išdėstytas aplinkybes, atsižvelgęs į O. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, kiekį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad aptarti duomenys leido apygardos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam O. P. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Šiuo atveju nėra pagrindo paleisti suimtą O. P. į laisvę ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Ši baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2015 m. rugsėjo 2 d.). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o, kaip žinia, bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis, 242¹ straipsnio 1 dalis).

Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas be abejonės varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas O. P. pobūdį, sunkumą, kiekį, teigti, kad nagrinėjamu atveju jo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nėra pagrindo. Nepaisant to, kad kaltinamasis iš tiesų yra suimtas ilgą laiką, o gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau anksčiau ištirtų duomenų visuma kartu juos vertinant su šios baudžiamosios bylos apimtimi (78 tomai) bei sudėtingumu (kaltinimai pareikšti 29 asmenims, 93 nukentėjusieji, daug liudytojų), pagrindžia, jog O. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, kiekiui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Kita vertus, maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas bylą nagrinėjant teisme nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas, o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Suimtojo gynėjo skundo teiginiai apie galbūt ateityje ilgai truksiantį bylos nagrinėjimą teisme dėl bylos sudėtingumo ir apimties yra prielaidų pobūdžio ir teismo išvadų, nustatant suėmimo termino pratęsimo pagrindus bei sąlygas, nekeičia. Kaip minėta, šioje byloje teismo posėdžiai paskirti iki 2015 m. rugsėjo 2 d. ir byla nagrinėjama pagal nustatytą teismo posėdžių grafiką (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).

Skunduose dėstomos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo šeimine padėtimi, nuolatinės gyvenamosios vietos, išlaikytinių turėjimu, jo stipriais ryšiais su motina, kitais artimaisiais, galimybe įsidarbinti, legalaus pragyvenimo šaltinio įgijimu, pažadas nesislėpti nuo teismo, viena vertus, pozityviai charakterizuoja kaltinamąjį, patvirtina jo pakankamai stiprius ryšius su šeima, antra vertus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis. Pastebėtina, kad nurodytos aplinkybės O. P. nesulaikė nuo galimų nusikaltimų, dėl kurių jam yra pareikšti kaltinimai, darymo.

Kaltinamojo skunde akcentuojama aplinkybė, kad šioje baudžiamojoje byloje kitiems asmenims buvo taikytos kitokios rūšies kardomosios priemonės, taip pat nepaneigia anksčiau ištirtų bylos duomenų. Pažymėtina, kad kardomųjų priemonių, iš jų ir suėmimo, skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti įtarimai ar kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes.

Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau O. P. ir jo gynėjui, nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti apskųstą pagrįstą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo O. P. (O. P.) ir jo gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundus atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.