Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Simonai Janulaitienei dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, A. S. gynėjui advokatui G. Z., nukentėjusiems O. S., A. S., teisiamajame viešame posėdyje išnagrinėjo bylą dėl A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį (profesinį) išsilavinimą, neįgalus (nustatytas 15 proc. darbingumas), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, neteistas, taikymo priverčiamųjų medicinos priemonių už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p., 5 p. padarymą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., būdamas nepakaltinamu, 2012 m. spalio 6 d., apie 8 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) rajone, gyvenamojo namo, priklausančio R. S., kieme, dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų priežasčių tyčia smogė mažiausiai tris smūgius peiliu savo šeimos nariui - tėvui A. S. į pilvo sritį bei ranką, tuo padarydamas A. S. durtines pjautines žaizdas dešiniajame žaste, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei kiauryminę durtinę pjautinę pilvo žaizdą su plonųjų žarnų ir taukinės pažeidimu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, toliau jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje - (duomenys neskelbtini) rajone, gyvenamojo namo, priklausančio R. S., prieangyje, dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų priežasčių tyčia smogė mažiausiai du smūgius peiliu savo šeimos nariui – motinai O. S. į pilvo sritį, tuo padarydamas O. S. dešinės juosmens pusės durtinę pjautinę žaizdą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei kiauryminę durtinę pjautinę kairės pusės pilvo sienos žaizdą su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę (operacijos metu rasta 100 ml. kraujo), kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais tyčia sunkiai sutrikdė dviejų asmenų – savo šeimos narių – tėvo A. S. ir motinos O. S. sveikatą.

Tokiais veiksmais A. S. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2d. 3 p., 5 p.

Motyvuojamoji dalis

A. S. inkriminuojamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymą patvirtina šie duomenys:

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2012 m. Spalio 6 d., šeštadienį jam būnant buvusios sutuoktinės O. S. ir sūnaus A. S. sodyboje, (duomenys neskelbtini) rajone jis buvo sužalotas. Minėtą dieną jis atsikėlė apie 8 val. Apsirengęs išėjo pasivaikštinėti po sodybos kiemą. Išeinant jam į lauką sūnus (duomenys neskelbtini)ir žmona (duomenys neskelbtini) buvo namuose, viduje. Po sodybą pavaikščiojęs po kokių 20-30 minučių grįžo į namus, norėjo užsikaisti ir išgerti arbatos. Grįžęs į namus arbatos negėrė, persigalvojo. Namų viduje matė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kiek pabuvęs name vėl nusprendė eiti į lauką. Išeidamas O. S. paliko sėdinčią virtuvėje prie stalo, o sūnų (duomenys neskelbtini) susitiko prie pat lauko durų. (duomenys neskelbtini) stovėjo lauke, gal apie metrą, gal arčiau nuo lauko durų, kurios buvo praviros. Kaip jam atrodo - (duomenys neskelbtini) stovėjo. Jam praeinant pro (duomenys neskelbtini), jis pajuto stiprų skausmą dešinėje rankoje ir šone, daugiau pilve. Jam iš karto pasidarė silpna. Jis spėjo tik suprasti, kad jam sūnus A. S. kažkuo bakstelėjo, o kuo nežino, nematė. Kai jam pasidarė silpna, bloga, jis net nebesuprato, ar jam (duomenys neskelbtini)dar kur nors ir kažkuo bedė. Juto tik stiprų skausmą minėtose vietose. Jis susirietęs stovėjo, buvo atsigulęs netoli namų lauko durų. Negali tiksliai pasakyti, bet atrodo, kad jiems prasilenkiant A. S. jam buvo iš kairės. Netrukus jis pamatė, kad stipriai kraujuoja pilvo srityje. Jis suprato esantis sužeistas, ir kad jam reikalinga greitoji pagalba. Jis iš kišenės išsitraukė mobilaus ryšio telefoną ir pats sau išsikvietė greitąją pagalbą. Negali pasakyti, kur po dūrio nuėjo jo sūnus A. S.. Ką tuo metu veikė O. S. taip pat nežino, kaip minėjo, prieš išeidamas į lauką ją matė namuose, sėdinčią virtuvėje. Išsikvietęs greitąją medicinos pagalbą jis pro praviras lauko duris įėjo į namus. Virtuvėje matė O. S. ir A. S.. Kiek pamena, tai jis susilenkęs per slenkstį jų paprašė, kad jie, jei reikės, padėtų nupasakoti greitajai pagalbai kelią iki sodybos. Dar jiems sakė, kad skauda, kraujas bėga. Sūnui (duomenys neskelbtini) jis nieko nesakė, jam nepriekaištavo, kad šis jam kažkuo įdūrė. Paprašęs minėtos pagalbos jis iš namų išėjo. Išėjęs kažkur prie namo galo atsigulė ant žolės. Sulaukus pagalbos jis buvo išvežtas į ligoninę. Kad tą pačią dieną iš sodybos į ligoninę pateko ir O. S., sužinojo gulėdamas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, chirurginiame skyriuje. Jis O. S. sutiko ligoninės koridoriuje, tame pačiame skyriuje. (duomenys neskelbtini) jam nieko nesakė, kas jai atsitiko, tiesiog pasakė, kad jai „bloga“. Daugiau jokių pokalbių tarp jo ir (duomenys neskelbtini) ligoninėje nebuvo. Kas galėjo tą dieną sužaloti O. S. nežino. Kad 2012-10-06 O. S. būtų užpuolęs sūnus A. S. jis nematė. Minėtą dieną sodyboje nebuvo jokių pašalinių žmonių. Sodyboje jie buvo trise - jis, O. S. ir A. S.. Tą dieną jie visi buvo blaivūs. Dėl ko A. S. jam kažkuo dūrė nežino, visas dienas, kol jis buvo pas juos sodyboje, jie nesipyko. Kiek tiksliai kartų A. S. jam „bakstelėjo“, nežino. Kaip minėjo, pirmiausia pajuto skausmą rankoje, po to pilve. Iki šio įvykio jam sūnus atrodė normalios psichikos žmogus. Ar A. S. dėl savo elgesio anksčiau turėjo kokių nors problemų, nežino. Savo sūnui A. S. jokių pretenzijų dėl sužalojimo neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Nukentėjusioji O. S. parodė, kad kai ji, baigusi gerti arbatą, koridoriuje avėsi batus, ji nugara buvo pasisukusi į pravertas lauko duris. Nespėjusi apsiauti pirmojo bato pajuto stiprų smūgį į nugarą, daugiau į dešinę nugaros pusę. Nuo smūgio ji priklupo, atsirėmė į tiesiai prieš ją esančią dėžę grūdams. Labai trumpai, akimirksniu ji spėjo pamatyti už slenksčio, kairėje durų pusėje vieną žmogaus koją. Žmogaus nematė. Taip pat nespėjo įsižiūrėti bato, kelnių. Jai tik pasirodė jog tai vyriška koja, o avalynė ir kelnės tamsios spalvos. Kas jai sudavė smūgį ir kuo nematė. Bandant atsikelti, ji ranka palietė savo kairį šoną ir pamatė, kad jos ranka kruvina. Ji perėjo per slenkstį, išėjo į lauką ir atsistojusi prie durų pradėjo šaukti sūnų (duomenys neskelbtini). Pradėjus jį kviesti pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) ateina link jos takučiu, tačiau iš kur jis atėjo, pasakyti negali, nes kurį laiką buvo pasilenkusi. Tuo metu kai šaukė sūnų, A. S. kieme nematė. Taip pat nematė ir kitų asmenų. Priėjusiam prie jos sūnui pasakė, kad greičiau su ja eitų į vidų ir užsirakintų duris. Pasak O. S., po patirto smūgio į nugarą ji vienu momentu pagalvojusi, kad jai sudavė buvęs sutuoktinis A. S., nes jai gyvenant su juo santuokoje, jis išgėręs dažnai būdavo agresyvus. Su sūnumi užsirakinus namo viduje ji apsižiūrėjo mažą durtinę žaizdą kairiajame šone, ją susitvarstė ir prigulė ant lovos virtuvėje. Sūnus visą tą laiką buvo namuose, virtuvėje kartu su ja ir niekur išėjęs nebuvo. Jiems būnant virtuvėje išgirdo A. S. balsą, pagalvojo, kad šis su kažkuo kalbasi telefonu. Po 15 minučių į sodybos kiemą atvažiavo greitosios pagalbos automobilis. Medikai išvežė A. S.. (duomenys neskelbtini) ir A. S. jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Tą dieną, kuomet sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone ji ir jos buvęs vyras A. S. buvo sužaloti, pašalinių asmenų jos sodyboje tikrai nebuvo. Buvo tik ji, sūnus A. S. ir A. S.. Kas ją sužalojo, kaip ir ankstesnėse apklausose, tvirtina nemačiusi, bet, jos manymu, tai galėjo padaryti vienas iš dviejų vyriškių – sūnus (duomenys neskelbtini) arba buvęs sutuoktinis A. S.. O. S. paaiškino, jog jos sūnus A. S. turi psichikos problemų, jam diagnozuota šizofrenija. Paskutiniu metu ši liga labai jam paūmėjusi. Jam pastoviai vaidenasi, kad jį kas nors nori nužudyti. Ji kartais bijo, kad (duomenys neskelbtini) kas nors pasivaidens, ir jis nesuvokdamas situacijos, gali pakenkti jai, jos sveikatai arba pats sau gali pasidaryti ką nors negero. Teigė mananti, kad jam tikrai reikia stacionaraus gydymo. Parodė, kad tėvo A. A. jau nuo vaikystės nemėgsta, tarp jų nebuvo gerų santykių, o paskutiniais metais (duomenys neskelbtini) tėvą laiko „blogiu“. Tvirtina prisiminusi, tai, jog kai po sužalojimo gulėjo ligoninėje, tai chirurginio skyriaus koridoriuje susitiko A. S.. Jis atrodė nustebęs, pamatęs ją ligoninėje. A. S. jai pasakė, kad „aš jokių popierių policijai nerašiau“. Ji tik vėliau suprato, kad jis norėjo pasakyti, jog nerašė pareiškimo policijai, dėl to, kad jį sužalojo (duomenys neskelbtini).

Liudytojas A. M. parodė, kad jis 2012 m. spalio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, dirbo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato operatyvinės grupės sudėtyje. Ryte gavus pranešimą, jog į (duomenys neskelbtini) ligoninę iš (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) rajone, su durtinėmis pjautinėmis žaizdomis yra pristatytas pilietis A. S. buvo nuvykta į įvykio vietą - sodybą vienkiemyje. Minėtoje sodyboje, namuose buvo rasta sužalota moteris- sodybos savininkė O. S., gulinti virtuvėje lovoje. Akivaizdžių jos sužalojimo požymių nebuvo matyti. Ji lovoje judėjo sunkiai ir atsargiai, elgėsi taip, kad atrodė, jog jai kažkas skauda. Paklausta ji prasitarė, kad yra sužalota, tai yra jog jai sužalotas šonas. Kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota, moteris kalbėti vengė, nuo klausimų išsisukinėjo. Pasiūlius važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nuo pagalbos ji atsisakinėjo, pas medikus kategoriškai vykti atsisakė. Vėliau jai pakilus iš lovos, jei gerai pamena, ant kairiojo šono buvo pastebėtas labai kraujuotas tvarstis. Tuomet nieko nelaukiant jai buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir sužalotoji -O. S. buvo išgabenta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Namuose, kuomet jie atvyko į įvykio vietą, buvo ir O. S. sūnus (duomenys neskelbtini), vardo nepamena. Tik tos pačios dienos vakare, po O. S. operacijos, ją apklausiant kaip liudytoją, ji užsiminė, kad jai kažkas dūrė į šoną, bet kas tai padarė nenurodė. Šiame įvykyje buvo keista, kad O. S., patyrusi tokius sužalojimus, atsisakinėjo vykti pas medikus, vengė rodyti žaizdą, klausinėjama, kas įvyko, buvo pasimetusi, vengė atsakinėti į klausimus, savo atsakymuose painiojosi, nurodydama skirtingas jos sužalojimo aplinkybes. Kiek pamena, tai atvykus medikams ir ją apžiūrint, ji taip pat vengė atsakinėti į jų užduodamus klausimus apie sužalojimų atsiradimo aplinkybes. Ji arba išsisukdavo atsakydama, arba visai nutylėdavo.

Ekspertė Valdonė Matonienė paaiškino, kad duotą išvadą tvirtina. Tyrimo metu A. S. būsena buvo bloga. Galima teigti, kad A. S. yra pavojingas visuomenei. Agresija buvo ne pirmą kartą iš jo. Jis tikrai buvo pavojingas visuomenei. Jis labai šaltai kalbėjo apie įvykio aplinkybes, išsakė persekiojamojo poveikio kliedesius. Tvirtina, kad veikos padarymo metu A. S. sirgo paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

2012-10-06 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajone esančioje O. S. priklausančioje sodyboje, po ąžuolu, augančiu prie namo pietrytinio kampo, iš rytų pusės yra padėti du dideli akmenys, ant vieno akmens matyti nežymios raudonos spalvos skysčio, galimai kraujo dėmės. Prie pravirų įėjimo į namą durų, prie dešinės pusės staktos, greta slenksčio lauke auga apie 30 centimetrų aukščio žolė, ant kurių lapų matyti gausiai apibėgusio raudonos spalvos skysčio- galimai kraujo. (1 t. 11-16 b. l.)

2012-10-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto R. J. buvo paimtas Šakių rajono policijos komisariate asmens kratos metu iš sulaikytojo A. S. paimtas peilis. (1 t. 90 b. l.)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)bei specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. S. nustatyta dešinės juosmens pusės pjautinė žaizda, kuri kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d., bei kiauryminė durtinė pjautinė kairės pusės pilvo sienos žaizda su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę (operacijos metu rasta 100 ml. kraujo), dešinės juosmens pusės durtinė pjautinė žaizda. Sužalojimai padaryti duriančiu pjaunančiu įrankiu, pvz. peiliu, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu metu, būdu.

Nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Nukentėjusiosios rankose (kas yra būdinga savigynai) sužalojimų nenustatyta. Sužalojimai būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimai padaryti dviejų smūgių pasekoje. Kiauryminė durtinė pjautinė kairės pilvo pusės pilvo žaizda su kraujo išsiliejimu į pilvalplėvės ertmę (operacijos metu rasta 100 ml. kraujo)atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (1 t., 32-33, 39 b.l.)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog neatmetama, kad O. S. padaryta kiauryminė durtinė pjautinė kairės pusės pilvo sienos žaizda (2 cm. ilgio) su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę (operacijos metu rasta 100 ml. kraujo), dešinės juosmens pusės durtinė pjautinė žaizda (3 cm), neturint duomenų apie žaizdų kanalų ilgius, kryptis, galėjo būti padarytos ir tokio pobūdžio, kaip pateikto peilio (pastaba: paimto iš A. S. Šakių raj., PK tarnybinėse patalpose asmens kratos metu ir pateikto specialistui prie 2012-12-12 Užduoties atsakyti į papildomus klausimus dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 41 b.l.) geležte. (1 t. 42-43 b.l.)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. nustatyta durtinės pjautinės žaizdos dešiniajame žąste, kairėje krūtinės ląstos pusėje ir kurios kvalifikuojamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d., taip pat nustatyta kiauryminė durtinė pjautinė pilvo žaizda su plonųjų žarnų ir taukinė pažeidimu. Sužalojimai padaryti duriančiai –pjaunančiu įrankiu, pvz. peiliu ar pan., galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu. Sužalojimų padarymo metu pil. A. S. galėjo būti įvairiose padėtyse. Mažai tikėtina, kad tokius sužalojimus pats sau pasidarė nukentėjęs. Nukentėjusiojo rankose sužalojimų nenustatyta. Sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Sužalojimai padaryti trijų smūgių pasekoje. Kiauryminė durtinė pjautinė pilvo žaizda su plonųjų žarnų ir taukinės pažeidimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (1 t., 53-54, 59-60 b. l.)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog neatmetama, kad A. S. durtinės pjautinės žaizdos dešiniajame žąste (2-3 cm ilgio), kairėje krūtinės ląstos pusėje (2 cm), kiauryminė durtinė pjautinė pilvo žaizda su plonųjų žarnų ir taukinė pažeidimu (5-6 cm ilgio), neturint, neturint duomenų apie kanalų ilgius, kryptis, galėjo būti padarytos ir tokio pobūdžio, kaip pateikto peilio (pastaba: paimto iš A. S. Šakių raj., PK tarnybinėse patalpose asmens kratos metu ir pateikto specialistui prie 2012-12-12 Užduoties atsakyti į papildomus klausimus dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t. 61 b. l.) geležte. (1 t. 62-63 b.l.)

2013-04-26 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:

A. S. pavojingos visuomenei veikos, kurios padarymu yra įtariamas, padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu -Paranoidine šizofrenija. Jis negalėjo suvokti savo veiklos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų.Šiuo metu A. S. serga psichikos sutrikimu -Paranoidine šizofrenija. Jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, negali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teismo posėdyje.

A. S. pagal savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei ir komisija siūlo skirti priverstinį stacionarinį gydymą specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis(2 t., 38-40 b.l.)

Teismas vertina įrodymus ir daro tokias išvadas.

Teismas vertindamas aukščiau aptartų įrodymų visetą, daro išvadą, kad A. S. įvykdė pavojingas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Nukentėjusysis A. S. patvirtino esmines įvykio aplinkybes. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiojo A. S. parodymų objektyvumu ir pagrįstumu. Nukentėjusioji O. S. teigia nemačiusi, kas jai dūrė peiliu, tačiau ji nepaneigė, kad tai galėjo padaryti sūnus A. S.. Nukentėjusieji nei vienas nepatvirtino, kad sodyboje buvo dar kiti asmenys. Taigi, nukentėjusieji patvirtino, kad juos sužalojo sūnus A. S..

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs pavojingą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Baudžiamojo poveikio priemonės gali pasiekti tikslą tik tuo atveju, jei jos taikomos žmogui, turinčiam normalius psichinius gebėjimus, galinčiam laisvai orientuotis aplinkoje, suprasti savo poelgių esmę, numatyti jų padarinius, taigi sąmoningai pasirinkti teisingą elgesio variantą. Remiantis bylos duomenimis daroma išvada, jog A. S. nusikaltimų padarymo metu nesuvokė savo veiksmų ir jų nevaldė. Tai patvirtina psichiatrinė- psichologinė ekspertizė. Teismas daro išvadą, kad A. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo ir yra nepakaltinamas.

Sutinkamai su ekspertų išvadomis, kadangi A. S. pavojingų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurio negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, daroma išvada, kad jis yra nepakaltinamas. Jam rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t.y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Todėl, atsižvelgiant į ekspertų išvadą, A. S. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės.

Į. V. teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas, A. S. taikytinos LR BK 98 str. 1 d. 2 p. numatytos priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (LR BPK403 str. 2d.2 p.).

Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį A. S. už nukentėjusiųjų gydymą. LR Civilinio kodekso 6.268 straipsnis reglamentuoja atsakomybę asmens negalinčio suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, kur pasakyta, kad toks asmuo už padarytą žalą neatsako, todėl civilinis ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi LR BPK 401 str., 403str. 1 d. 1 p.,403 str. 2d. 2p., LR BK 98str.

nutaria:

Pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 135 str. 2 d. 3 p., 5 p., A. S. padarė būdamas nepakaltinamu.

A. S. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę-stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje -Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus: du peilius, saugomus Šakių rajono PK – sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.