Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimo, kuriuo nutarta administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 126 str. 4 d., surašytą I. M., su medžiaga grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui nurodytų trūkumų pašalinimui ir tinkamam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, atitinkančiam šią procedūrą reglamentuojančias ATPK nuostatas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2014-10-13, apie 03.35 val., Olandų gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,06 promilės girtumas), tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 126 str. 4 d., surašytą I. M., su medžiaga grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui nurodytų trūkumų pašalinimui ir tinkamam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, atitinkančiam šią procedūrą reglamentuojančias ATPK nuostatas. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole esantis I. M. rašytinis paaiškinimas yra beveik neįskaitomas, todėl neaiški atsakomybėn traukiamo asmens pozicija dėl jam inkriminuojamo kaltinimo, taip pat tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, paaiškinimo pateikimo ir teisių bei pareigų, numatytų ATPK 272 str., išaiškinimo metu I. M. buvo neblaivus (nustatytas 2,06 promilės girtumas), todėl teismui kyla pagrįsta abejonė, ar minėtų veiksmų atlikimo metu atsakomybėn traukiamas asmuo buvo pakankamai sąmoningas ir tinkamai suprato savo veiksmus ir jam išaiškinamas aplinkybes (teises ir pareigas, kuo yra kaltinamas ir pan.), ar nebuvo pažeistos jo teisės ir interesai bei tinkamai įvykdyti įstatymo reikalavimai.

ATPK 260 str. 1 d. numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta jog, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93, Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Bylų dėl nelegalaus darbo (ATPK 41³ str.) apibendrinimas, Administracinių teismų praktika Nr. 2, 289 p., Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.).

Praktikoje pasitaiko atvejų, kada administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas nesilaikant įstatymo reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas konkretus atvejis, kai protokolas yra surašytas netinkamai, yra individualus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme. Teismo procesinis sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti, įforminamas motyvuota nutartimi, kuri yra skundžiama bendra tvarka (Administracinė byla Nr. N3-444/06; N3-802-07). Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai ir šių protokolo trūkumų teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats pašalinti negali (LVAT nutartys bylose Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Pažymėtina, jog remiantis teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, paprastai pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (pvz., LVAT 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-370/2007).

ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tame tarpe ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams. ATPK 256 str. 3 d. numatyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d., 257 str., 284 str.). Bet koks kitoks ATPK nenumatytas administracinio teisės pažeidimo protokolo ir visos administracinės teisės pažeidimo medžiagos grąžinimas organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, turėtų būti laikomas neteisėtu ir trukdančiu administracinių teisės pažeidimų teisenos uždaviniams laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.) įgyvendinti.

Nagrinėjamu atveju I. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kur numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole esantis I. M. rašytinis paaiškinimas yra beveik neįskaitomas, todėl neaiški atsakomybėn traukiamo asmens pozicija dėl jam inkriminuojamo kaltinimo, tačiau pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad teismo posėdis vyks Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, 2014-11-19, 8.30 val. Kad su protokolu susipažino, protokolo kopiją gavo, teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 str., jam išaiškintos, I. M. patvirtino pasirašydamas minėtą protokolą (b. l. 2). Atsižvelgiant į tai, I. M. paaiškinimą ir nuomonę dėl pateikto kaltinimo galėjo pateikti ir teismo posėdžio metu. Taip pat pažymėtina, kad, nors administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, paaiškinimo pateikimo ir teisių bei pareigų, numatytų ATPK 272 str., išaiškinimo metu I. M. buvo neblaivus (nustatytas 2,06 promilės girtumas), todėl teismui kilo pagrįsta abejonė, ar minėtų veiksmų atlikimo metu atsakomybėn traukiamas asmuo buvo pakankamai sąmoningas ir tinkamai suprato savo veiksmus ir jam išaiškinamas aplinkybes (teises ir pareigas, kuo yra kaltinamas ir pan.), ar nebuvo pažeistos jo teisės ir interesai bei tinkamai įvykdyti įstatymo reikalavimai, tačiau šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus, galėjo išsiaiškinti teismo posėdžio metu ir esant atitinkamiems procesiniams pažeidimams juos pats ištaisyti. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju protokole administracinio teisės pažeidimo padarymo esmė - tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma, yra nurodyta, ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui nepažeisti. Nenustatyta esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, kurių teismas savo iniciatyva negalėtų ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principus, Vilniaus miestas apylinkės teismas nepagrįstai bylą grąžino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui tinkamam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Dėl to skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Tenkinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.