- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-13
- Bylos Nr.
- II-98-443/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00128-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pažeidėjas
- T. K.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. K., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato atstovei Odetai Rekešienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-7922-2019, kuriuo T. K. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
T. K. prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Č. B. 2019 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 91-ANR_N-7922-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19099584070, kuriuo jam pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta 800 Eur piniginė bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. balandžio 8 d. 7.49 val. Šakių r. sav., Bridžių k., vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 0,61 promilės asmens girtumas ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
T. K. 2019 m. balandžio 8 d. Institucija administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19099584070 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 91-ANR_P-911-2019, kuriuo patraukė T. K. administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019 m. balandžio 8 d. 07.49 val. Šakių r. sav., Bridžių k. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 0,61 promilės asmens girtumas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Institucijos Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Č. B. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19099584070 2019 m. birželio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 91-ANR_N-7922-2019, kuriuo už aukščiau nurodyto administracinio nusižengimo padarymą T. K. nubaudė 800 Eurų bauda ir paskyrė administracinio poveikio priemonę specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. K. teismui pateiktu skundu su nutarimu nesutinka – teigia, jog jam paskirta administracinė nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi pažeidimo, už kurį jis nubaustas, nepadarė, o nutarimas priimtas pažeidžiant imperatyvias tiek procesines, tiek materialines teisės normas, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. T. K. savo skundą grindžia tokiais motyvais: 2019 m. balandžio 8 d. transporto priemonę vairavo visiškai blaivus, iš karto – kai tik tapo įmanoma, savo iniciatyva kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau –VšĮ) Šakių ligoninę, prašydamas dar kartą jį patikrinti dėl apsvaigimo nuo alkoholio; VšĮ Šakių ligoninėje 2019 m. balandžio 8 d. 8.45 val. buvo atlikta jo medicininė apžiūra girtumui ar apsvaigimui nustatyti, išduotas Medicininės apžiūros girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (toliau – Aktas) Nr. 7, kuriame nurodyta, kad jis yra visiškai blaivus ir gali vairuoti, akto 20 punkte nurodyta, jog jo iškvėptame ore nesijaučia alkoholio kvapo, o metrologiškai patikrinto alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. AREN-0106“ pagalba 8.45 val. jam nustatytas 0,00 promilės blaivumas. Taip 2019 m. balandžio 8 d. 56 minučių intervale jam buvo atlikti du jo apsvaigimo testai, kurių rezultatai yra prieštaraujantys vienas kitam, t. y. 7.49 val. nustatytas 0,61 promilės neblaivumas, o 8.45 val. – visiškai blaivus (0,00 promilės). T. K. Akto kopiją pateikė administracinio nusižengimo bylą tiriančiam pareigūnui. Skunde nurodo, kad 2019 m. gegužės 17 d. raštišku prašymu kreipėsi į Instituciją, prašydamas administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti; 2019 m. gegužės 30 d. raštišku prašymu vėl kreipėsi į Instituciją, prašydamas administracinio nusižengimo byloje paskirti ekspertizę ir pašalinti byloje esantį akivaizdų prieštaravimą, kuris iki šiol nėra pašalintas. 2019 m. birželio 10 d. vyriausiasis tyrėjas Č. B., neatsižvelgdamas į jo pastangas byloje nustatyti objektyvią tiesą, ignoruodamas akivaizdų byloje esantį prieštaravimą ir nevykdydamas įstatyme įtvirtintos pareigos objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinį nusižengimą bei surinkti visus reikiamus įrodymus, priėmė skundžiamą nutarimą (b. l. 2–5).
Atsiliepimas
Institucija su T. K. skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka ir prašo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone T. K. buvo paskirta už tai, kad jis 2019 m. balandžio 8 d. 7.49 val. Šakių r. sav., Bridžių k., vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,61 promilės). T. K., naudojant alkotesterį „Alcotest 7510 Nr. ARCK-0043“ (toliau – Alkotesteris), buvo nustatytas 0,61 promilės neblaivumas (įvertinus prietaiso paklaidą ± 0,017 promilės – 0,59 promilės). Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo pažeidimo padarymo metu buvo tikrinamas T. K. neblaivumas, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Byloje pateiktas Alkotesterio patikros sertifikatas, kuris patvirtina, kad Alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas T. K. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu nebuvo pasibaigęs (galioja iki 2019 m. rugpjūčio 28 d.). Atsiliepime taip pat nurodo, kad priimant skundžiamą nutarimą Institucija nesivadovavo T. K. pateiktu 2019 m. balandžio 8 d. Aktu Nr. 7, kadangi pagal 2017 m. lapkričio 20 d. Nr. V-1312 įsakymu „D. M. apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ patvirtintą tvarką, medicininę apžiūrą sudaro ne tik asmens būklės vertinimas, tačiau ir tiriamųjų medžiagų paėmimas, ištyrimas bei išvados suformavimas, o šiuo atveju tiriamoji medžiaga – kraujas, paimta bei ištirta nebuvo, t. y. medicininė apžiūra nebuvo atlikta pilnai, todėl ja vadovautis nebuvo pagrindo (b. l. 33–34). T. K. teismo posėdžio metu palaikė skundą ir papildomai paaiškino, kad, tikslios datos neatsimena, kaip ir kiekvieną rytą vežė vaikus į mokyklą, kai prieš 8 val. sustabdė policija. T. K. be jokios baimės, drąsiai pūtė. Pareigūnė pasakė, kad rodo 0,61 promilės – viršija leistiną normą, jis atsakęs, kad kažkas čia negerai, netiesą rodo alkotesteris, nes alkoholio nevartojo nei šiandien, nei vakar – iš kur tas girtumas gali būti, pasiginčijo, prašė duoti dar kartą pūsti – nedavė. Pareigūnė pasikvietė kolegą, pradėjo pildyti. T. K. klausė, ką jam dabar daryti, pareigūnai atsakė, kad pasitikrintų poliklinikoj per 1 valandą. Klausęs, ar jis suspės per 1 valandą nuvykti, jie atsakę, kad suspės. Pareigūnai pildė dokumentus kokį pusvalandį, jis išsikvietė brolį, su juo pirmiausia nuvežė vaikus į mokyklą, po to jį į polikliniką. Ligoninėje įpūtė nulius. Šimtu procentų buvo tikras, kad jis yra blaivus, ir kažkas su policijos alkotesteriu yra negerai. Posėdžio metu pakartotinai nurodė, kad tą dieną ir dieną prieš nevartojo alkoholio, gydytojai ligoninėje nurodė, kad balandžio 6 d. paskutinį kartą vartojo 50 ml „Krupniko“. Pareigūnė A. V., nurodydama protokole, jog jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, bendraujant jis prisidengdavo burną, melavo. A. V. nepažįsta, matė pirmąkart (posėdžiu metu T. K. ranka prisidenginėja burną, teisėjas paprašo kalbėti garsiau). Paklaustas savo gynėjo advokato Mindaugo Skruibio, kodėl jis kalbėdamas prisidengia burną, atsakė, kad jo toks įprotis (2019 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 42 sek. – 19 min. 25 sek.). T. K. atstovas advokatas Mindaugas Skruibis teismo posėdžio metu palaikė skundą ir nurodė, kad tiek teisiniai, tiek faktiniai argumentai yra išdėstyti skunde pakankamai detaliai. Pagrindinis argumentas yra toks, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas dėl to, kad nėra pašalintas akivaizdus ir elementarus prieštaravimas – byloje yra nedideliu laikotarpiu (56 minučių intervale) dviejų sertifikuotų, oficialių valstybinių įstaigų matavimo priemonių nustatyti kliento skirtingi apsvaigimo laipsniai – 0,61 (su paklaida 0,59) ir 0,00. Advokato nuomone, šis prieštaravimas turėjo ir turi būti pašalintas, jo kliento pozicija nuo pat pradžių yra labai aiški ir nuosekli – T. K. vairavo būdamas blaivus. Esant dviem skirtingiems matavimo tyrimo rezultatams turėjo būti paskirta ekspertizė. Apie tai, kad iš teismų praktikos yra žinoma, jog žmogaus organizme per valandą skaidosi iki 0,21 promilės, buvo diskutuota su bylą nagrinėjančiu pareigūnu, tačiau ekspertizės bylą nagrinėjantis pareigūnas neskyrė. Šios bylos problema – pareigūnas net nebandė pašalinti akivaizdaus prieštaravimo, kai asmens kaltė turi būti įrodyta įrodymais, nekeliančiais abejonių. Esant dviem skirtingiems matavimo rezultatams, sunku atsakyti, kodėl jie yra skirtingi, todėl tam ir skiriamos ekspertizės, ko klientas nuosekliai per kelis kartus ir žodžiu, ir raštu siekė. Tačiau jo prašymai buvo ignoruojami, pasiremiant tuo, kad tyrimui nepaimta kraujo ir pan. Prieštaravimas tarp skirtingu laiku, skirtingomis, bet abiem atvejais formaliai teisėtomis, priemonėmis gautų tyrimų rezultatų turėjo būti pašalintas. Jei jis nėra pašalintas, ši abejonė turi būti vertinama T. K. naudai ir turėjo būti priimtas nutarimas teiseną nutraukti. T. K. kaip tik įmanoma greitai – per nepilnai valandą, atsižvelgiant į tai, kad su juo buvo mažamečiai vaikai, kad jam reikėjo rasti vairuotoją, kuris jį vežė, į tai, kad ilgai užtruko bylos formavimas (pildymas vyko nuotolinėje darbo vietoje, kas užtrunka tam tikrą laiko tarpą), nesutikdamas su alkotesterio parodymais, patartas policijos pareigūnų kreipėsi į gydymo įstaigą. D. T. Kardausko kažkokių veiksmų ėmimosi negali kilti jokių abejonių, nes tam nebuvo nei laiko, nei galimybių. Dėl kraujo tyrimo – visų pirma, T. K. nėra nei teisininkas, nei daktaras – jis iki to laiko nieko nežinojo, tiesiog policijos pareigūnų paprašė leisti papūsti dar kartą, tačiau jam to padaryti neleido, o paklausus, ką jam dabar daryti, pareigūnai nukreipė važiuoti į gydymo įstaigą. Jis kreipėsi į įstaigą, kurią jam nurodė tie patys pareigūnai, gynėjo žiniomis – nei Šakių rajono, nei kita rajono ligoninė kraujo neblaivumui nustatyti neima. Ir esant tokiai situacijai – asmeniui su neblaivumu, viršijančiu keliom dalim leistiną normą, kai nusižengimo forminimas užtrunka, kai asmuo priverstas susirasti vairuotoją, kai jis atvyksta į vieną gydymo įstaigą ir sužino, kad kraujo ten neima, kai po to reikia susirasti kitą gydymo įstaigą, ir situacija nuolatos keičiasi – jam pačiam (advokatui) nėra konkrečiai žinoma į kokią konkrečiai gydymo įstaigą turėtų vykti savo iniciatyva priduoti kraują blaivumui nusistatyti. Teisininkams yra žinoma, jog normaliom sąlygom žmogaus organizmas per valandą daugiausia suskaido 0,21 promilės. Savo praktikoje turėjo situacijų, kai panašiomis aplinkybėmis asmuo vyko šiuo klausimu į Kauno klinikas ir įvertinant suforminimą, atstumą, eismo sąlygas, palaukimą priėmimo skyriuje, priėmimo forminimą, viskas užtruko apie 3 valandas. Todėl T. K., netgi jei būtų žinojęs, kad reikia priduoti kraują ir kur tai gali padaryti, realiai per 1 valandą laiko tai padaryti yra neįgyvendinama užduotis. Įvertinant, kad per 1 valandą organizmas skaido 0,21 promilės, 3 valandų laiko intervale taip pat būtų nustatyta 0,00 promilės ir prieštaravimo nekiltų, kadangi svarbus tas apsvaigimo laipsnis, kuris buvo nustatytas vairavimo metu, o ne kraujo paėmimo metu. Šiuo atveju T. K. bent jau turi galimybę ginti savo interesus, kadangi jam vienos valandos laikotarpiu dviem kalibruotais prietaisais (ligoninės alkotesteriu „Alcotest 6810“, kurį masiškai naudoja ir policijos pareigūnai, kuriam patikra atlikta 2019 m. kovo 21 d., kuris yra nei kiek ne kitoks matavimo prietaisas, nei tas, kurio parodymais yra grindžiama T. K. kaltė). Gynėjas pats negali paaiškinti šių prietaisų nustatytų rodmenų skirtumo, todėl byloje yra neaiškumas, kurio pašalinti neįmanoma, ir ši aplinkybė turi būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens labui. Policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nepaskirdamas ekspertizės šiam prieštaravimui išspręsti, pasielgė priešingai nei Konstitucija ir kiti teisės aktai reikalauja. Bylos nagrinėjimo metu prašė pertraukos ir 2019 m. gegužės 30 d. pateikė pilnai surašytą prašymą skirti ekspertizę, tačiau prašymai buvo ignoruojami – pareigūnas piktybiškai neskyrė ekspertizės, net nebandė pašalinti šio prieštaravimo. Ekspertizę būtų tikslinga paskirti teisinio nagrinėjimo metu, tai išspręstų tam tikrus klausimus. Tačiau jei teismas priimtų sprendimą skirti ekspertizę, ar grąžinti medžiagą, tai užtruktų dar pusę metų ir sueitų metai – šioje vietoje, jo klientas patiria labai daug nepatogumų, todėl iš esmės šiuo metu ir nebeformuluoja tokio prašymo (2019 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 32 sek. – 44 min. 55 sek.).
Institucijos atstovė Odeta Rekešienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su skundu, nes kaip jau yra išdėstyta nutarime bei atsiliepime į skundą, medicininę asmens apžiūrą sudaro ne tik asmens būklės vertinimas, tačiau ir tiriamųjų medžiagų paėmimas, ištyrimas bei išvados suformavimas. Šiuo atveju T. K. kraujas paimtas ir ištirtas nebuvo, t. y. medicininė asmens apžiūra nebuvo atlikta pilnai, todėl ja remtis nebuvo jokio pagrindo. Vadovaujantis nustatytomis neblaivumo nustatymo metodikomis, teismų praktika, policijos pareigūnai T. K. nustatė neblaivumą su Alkotesteriu, kuriam atlikta patikra, nėra duomenų, kad policijos pareigūnai padarė pažeidimus nustatant neblaivumą, nėra jokio pagrindo abejoti T. K. nustatytu neblaivumu pažeidimo padarymo metu. Institucijai pakako byloje esančių įrodymų priimti pagrįstai ir neabejotinai išvadai dėl T. K. neblaivumo, todėl nebuvo atliekama ekspertizė, kadangi buvo aiškus neblaivumo laipsnis. Aktas Nr. 7 neatitinka reikalavimų, kadangi turėjo būti paimta biologinė terpė – kraujas. Pagal visą tvarką pačio asmens iniciatyva kraujo pilnus tyrimus galima prisiduoti tik Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio padaliniuose, tai reiškia, arčiausia Šakių yra Kaunas. Negalėjo atsakyti, per kokį laiką reikia atlikti tyrimą – atrodo, per kuo trumpesnį laiką. Kraujo tyrimas būtų objektyvesnis nei alkotesterio rodiklis, nes alkoholio koncentracija jame ilgiau užsilaiko. Negalėjo atsakyti, kodėl skiriasi alkotesterių parodymai nuo 0,61 promilės iki 0,00 promilės. Alkotesterių patikros išduodamos po tam tikro kiekio pūtimų. Policijos alkotesterio patikros išduodamos pusei metų, policijos alkotesterio atmintyje yra išlikę originalūs duomenys (galima juos atkurti), dėl ligoninės alkotesterio nežino, policijoje yra vedamas neblaivumo tikrinimo žurnalas, kuriame pasirašoma. Negalėjo pasakyti konkretaus adreso, ar konkretaus įstaigos pavadinimo, kur galima paties asmens iniciatyva pasitikrinti neblaivumą, priduodant kraują, tačiau esant poreikiui susirastų ir kitam paprašiusiam surastų adresą, kur konkrečiai reikia važiuoti, kad pasitikrinti neblaivumą (2019 m. liepos 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 59 sek. – 55 min. 10 sek.).
Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Institucijos Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė, policijoje dirba 10 metų. T. K. asmeniškai nepažįsta. Tikslios datos neatsimena, bet buvo vykdomas reidas ir tikrinamas vairuotojų blaivumas. Sustabdė automobilį „Volvo“, kurį vairavo šis žmogus (rodo į T. K.), patikrino dokumentus, po to – Alkotesteriu vairuotojo blaivumą ir prietaisas parodė 0,6 kažkiek ar 0,7. Paklausė jo, ar yra vartojęs alkoholio, jis atsakęs, kad gėrė alkoholį prieš dvi dienas vakare. Kolegai I. K., buvusiam prie tarnybinio automobilio, pasakė, kad surašytų T. K. protokolą. Nuo žmogaus jautėsi alkoholio kvapas, net kalbėdamas su pareigūnais dengėsi burną ranka. Dėl alkoholio kvapo iš burnos – pareigūnei nekilo jokių abejonių, kad žmogus buvo gėręs iš vakaro (pagirių kvapas). Be to, kai ji pasiūlė vairuotojui susirasti asmenį, kuris galėtų perimti jo automobilį, jis paėjęs šiek tiek toliau skambino draugui ir sakė „papuoliau, atvažiuok paimsi mašiną“. Jei žmogus įpučia ne nulius, vietoje pildomas alkotesterio žurnalas. Neatsimena, ar T. K. sutiko su alkotesterio rodmenimis, ar pasirašė. Po patikrinimo alkotesteriu kolega I. K. perėmė procedūrą – surašė protokolą. Procedūra nuo sustabdymo iki surašymo ilgiausiai užtruko 20–30 minučių. Protokole fiksuojamas neblaivumo nustatymo – alkoholio matuoklio rodmenų laikas, protokole matosi jo sugeneravimo laikas. T. K. sakė, kad negali būti, kad šitiek gėręs, gal gali perpūst. Pareigūnė atsakiusi, kad negalima perpūsti, jei nesutinka su nustatytu girtumu, tegul važiuoja į ligoninę pasitikrinti girtumą. Nebuvo šalta, nebuvo karšta, kad būtų alkotesterio nukrypinai. T. K. klausė, ar gali perpūsti (maždaug trečdalis tikrinamų žmonių sako, kad negali taip būti ir prašo perpūsti), ji antrą kartą paprastai pūsti neduoda. Negalinti taip staiga pasakyti įstaigos pavadinimo, kur būtų galima priduoti kraują ir pasitikrinti neblaivumą. Bet reikalui esant, tokią informaciją sužinotų (2019 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 45 sek. – 1 val. 05 min. 38 sek.).
Liudytojas I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Institucijos Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, 4 metus dirba šiose pareigose. T. K. asmeniškai nepažįsta. Tikslios dienos neatsimena, bet ryte vyko reidas sankryžoje Šakiai–Griškabūdis–Lukšiai–Veršiai, tikslinė priemonė – vairuotojų blaivumo kontrolė, stabdė automobilius, toje pačioje vietoje buvo daugiau kolegų. Kolegė A. V. jam nurodė, kad šis asmuo (rodo į T. K.) vairavo automobilį neblaivus, parodė jam alkotesterį, kuris rodė 0,6 kažkiek, tiksliai neatsimena (protokole rašo tiek, kiek rodo alkotesteris, bei skaičiuoja paklaidą). Jo pareiga buvo surašyti protokolą. Jei interneto ryšys geras ir viskas idealu, procesas vyksta gan trumpai, šiuo atveju viskas užsitęsė ilgiau. Be Alkotesterio parodymų, buvo matyti labiau paraudęs asmens veidas, jam iš burnos sklido alkoholio, spėja – pagirių, kvapas. Ekipažas vežė vaikus į darželį. Dėl pūtimo žurnale turi duoti pasirašyti neblaivumą nustatęs asmuo, tiksliai neatsimena, ar asmuo sutiko (pasirašė) su tuo, kad vairavo neblaivus. Negali atsakyti, kur konkrečiai reikia važiuoti, norint savo iniciatyva pasitikrinti neblaivumą priduodant kraują, – spėja, jog į Šakių ligoninę (2019 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 05 min. 58 sek. – 1 val. 13 min. 27 sek.).
Liudytoja K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra T. K. sutuoktinė, augina vaikus – šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Tą dienos rytą įsidėmėjo, nes laukė vyro, kuris vežė vaikus į mokyklą, namuose, kai vyras jai paskambino ir pasakė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai ir kad pripūtė. Ji buvo nustebusi – kodėl ir kaip, kadangi nei tą rytą, nei iš vakaro jis negėrė, bent ji pati to nematė, jai nesmirdėjo. Tą naktį miegojo kartu su vyru, ryte kartu pusryčiavo – jai nekilo įtarimo, kad jis išgėręs. Turi penkis vaikučius, į mokyklą vežė dvi mergaites. Vyras nėra visiškai nevartojantis alkoholio, tačiau potraukio vartoti, o juo labiau priklausomybės, tikrai neturi; dėl to šeimoje problemų nėra kilę (2019 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 14 min. 06 sek. – 1 val. 20 min. 23 sek.).
Liudytojas Č. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Institucijos Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Asmeniškai T. K. nepažįsta. Nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą T. K. atžvilgiu ir 2019 m. birželio 10 d. priėmė skundžiamą nutarimą. Kiek atsimena, buvo gal du nagrinėjimai paskirti. Vieno nagrinėjimo metu T. K. atstovas nurodė, jog pateiks prašymą, todėl nagrinėjimas buvo atidėtas. Gavus prašymą paskirti ekspertizę, buvo išnagrinėtas tas prašymas, vėliau išnagrinėjo bylą ir buvo priimtas sprendimas. Administracinio nusižengimo bylos nutarimo „kitos aplinkybės“ yra nurodyti motyvai, kodėl būtent toks sprendimas buvo priimtas. Dėl prieštaringų alkotesterių parodymų – policijos naudojami alkotesteriai yra su patikromis, girtumo nustatymo tvarkoje yra numatyta, kad reikalingas kraujo tyrimas alkotesterio rodmenų paneigimui. Toje tvarkoje numatyta, kad pats pažeidėjas per 1 valandą turi nuvykti į gydymo įstaigą priduoti kraują neblaivumo nustatymui. Jei gerai atsimena, tai atlieka detoksikacijos laboratorija arba valstybinė teismo medicinos tarnyba (Kaunas, Vilnius, Šiauliai), šiuo atveju – arčiausiai Kaunas. Į nuvykimo 1 valandos bėgyje į tokią įstaigą aplinkybes (patikrinimas, protokolo surašymas, nušalinimas nuo transporto priemonės vairavimo, vairuotojo pasikvietimas, kelio remonto darbai kelyje Šakiai–Kaunas) šiuo atveju minėta tvarka neatsižvelgia. Dėl pakartotinio pūtimo – komisariate nėra griežtai nustatytos tvarkos, kad antrą kartą patikrinti yra draudžiama, praktikoje yra atvejų, kada neblaivumas tikrinamas dviem pūtimais į alkotesterį. Šiuo atveju, tiksliai nežino, tačiau mano, kad pažeidėjas prašė pasitikrinti antrą kartą – negali atsakyti, kodėl nebuvo leista pasitikrinti pakartotinai. Būtų paimtas kraujas, kraujo tyrimo išvada, kuri paneigtų alkotesterio rodmenis – nutarimas būtų kitoks arba naikintinas. Dėl to, kiek per vieną valandą alkoholio koncentracija gali sumažėti, t. y. ar gali išnykti 0,61 promilės, mano, kad negali. Byloje esančio prieštaravimo (0,61 promilės ir 0,00 promilės rodmenų valandos bėgyje) nebandė aiškintis, nes vadovavosi nustatyta tvarka. Iš teismų praktikos jam yra žinoma, kad apie 0,2 promilės alkoholio gali išsiskaidyti žmogaus organizme 1 valandos bėgyje (2019 m. liepos 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 48 sek. – 14 min. 02 sek.).
Liudytoja L. I. teismo posėdžio metu parodė, kad yra gydytoja neurologė. T. K. asmeniškai nepažįsta. Girtumo nustatymai pasitaiko dažnai, bet daugumos atveju – su policijos palyda, policijos siuntimu, ir rečiau – su darbovietės vadovo siuntimu, įtariant asmens neblaivumą darbe. Šis atvejis, kai T. K. atvyko pats, buvo išskirtinis – asmens iniciatyva vyko tyrimas. Tuo metu jai priklausė atlikti apžiūrą – ji buvo laisva, ją pakvietė, ligoninėje nėra psichiatro ir esant tokiam atvejui, kai tuo metu nėra psichiatro ar narkologo, nakties metu, pirmiausia yra kviečiamas budintis gydytojas terapeutas. Per savo ilgametę darbo patirtį neblaivumą ir apsvaigimą nustatinėja dažnai, yra apmokyta tai daryti. T. K. atveju atsimena tik tiek, kad asmuo atvyko savo iniciatyva (tai jos praktikoje išskirtinis ir įsimintinas atvejis), daugiau nelabai gali ką prisiminti, viskas užfiksuota dokumentuose, viskas vyksta įprasta tvarka – taip, kaip visada: yra apklausiamas, užfiksuojami jo nusiskundimai (priežastys), fiksuojama kaip jis atrodo ir visa kita eiga, visada paimami duomenys alkotesteriu ir įvertinus visumą duomenų surašoma išvada. Tiksliai eigos minutėmis, ar veiksmų sekos, negali įvardinti (ką po ko atliko), tačiau tyrimas buvo atliktas išsamiai, o kraujo tyrimo neblaivumui nustatyti pačio asmens iniciatyva, prašymu ligoninė daryti negali (tik su policijos siuntimu ir (ar) palyda ligoninė ima kraujo tyrimą. Gydytoja ir pati nežino, kur reikėtų važiuoti priduoti kraują savo iniciatyva neblaivumui ar apsvaigimui nusistatyti. Dėl alkotesterio panaudojimo tyrimo metu, alkotesterio panaudojimo laiko – slaugytoja laiko aparatą ir duoda asmeniui pūsti visada gydytojos akivaizdoje (gydytoja privalo stebėti šį procesą); slaugytoja gydytojai pasako alkotesterio rodmenis ir laiką, gydytoja pati laikrodžio neseka; medicininės apžiūros seka gali vykti įvairiai – pirmiausia duoti pūsti į alkotesterį, arba paskiausiai; kartais asmenims tenka palaukti gydytojos arba slaugytojos, priklausomai nuo ligoninės užimtumo, darbo krūvio tuo metu (pūsti į alkotesterį slaugytoja gali duoti tik gydytojos akivaizdoje). Dėl ko T. K. atvyko, gydytojai nėra žinoma, kadangi atvykimą fiksuoja priėmimo slaugytoja. Alkoholio skaidymas priklauso nuo žmogaus organizmo, jo alkoholio vartojimo įpročių, abejoja, kad 0,61 promilės per 56 minutes gali išnykti, tačiau nėra tuo tikra (2019 m. liepos 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 20 sek. – 32 min. 58 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas nepagrįstas ir netenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą pagal skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga nustatė, kad policijos pareigūnai T. K. patraukė administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019 m. balandžio 8 d. 07.49 val. Šakių r. sav., Bridžių k., vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam nustatytas 0,61 promilės girtumas ir tuo pagrindu T. K. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje (b. l. 12, 25–26).
Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Šiuo atveju vertintinos dvi esminės faktinės aplinkybės – vairavimo faktas bei vairuotojo alkoholinio apsvaigimo ir jo masto nustatymo faktas. Taip pat pažymėtina, kad minėto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, todėl sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ANK 422 straipsnį, t. y. transporto priemonių vairavimą, vairuotojui esant neblaiviam, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – Tvarka), įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Tvarkoje numatyta, jog pakartotinį tikrinimą policijos pareigūnas atlieka ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo dviem atvejais: 1) įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių; 2) vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių (5 dalies 5 punktas). Šios Tvarkos 6 punkte nustatyta, jog policijos pareigūnas tikrinimo rezultatą fiksuoja alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale, kai tikrinimo rezultatas daugiau negu 0 promilių (6 dalies 1 punktas), bei administracinio nusižengimo protokole ar kitame procesiniame dokumente arba pareigūno tarnybiniame pranešime, kai nustatoma, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore yra didesnė už leidžiamą (6 dalies 2 punktas). Minėtos Tvarkos 8 dalies 2 punkte inter alia (tarp kitko, be kita ko) numatyta, jog jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais ir jis nesulaikytas, asmeniui paaiškinama, kad jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis. Šiuo atveju siuntimas atlikti medicininės apžiūros neišrašomas (redakcija nuo 2019 m. balandžio 1 d.).
Iš T. K. skundo argumentų ir jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad skundu pareiškėjas ginčija administracinio nusižengimo, t. y. transporto priemonės variavimo esant neblaiviam, padarymo faktą ir tuo pagrindu ginčija jo atžvilgiu priimto administracinio nutarimo teisėtumą. Kaip pagrindinį įrodymą, paneigiantį policijos pareigūnų tikrinimo metu naudoto Alkotesterio rodmenis, pareiškėjas įvardija po 2019 m. balandžio 8 d. 8.45 val. VšĮ Šakių ligoninėje atliktos jo medicininės būklės girtumui ar apsvaigimui nustatyti apžiūros bei atlikto alkoholio koncentracijos iškvėptame ore patikrinimo alkotesteriu patikrinimo Aktą Nr. 7, kuriame užfiksuota, jog T. K. yra visiškai blaivus. Akto kopiją pareiškėjas pateikė administracinio nusižengimo bylą tiriančiam pareigūnui, 2019 m. gegužės 17 d. rašytiniu prašymu kreipėsi į Instituciją, prašydamas administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti; 2019 m. gegužės 30 d. rašytiniu prašymu kreipėsi į Instituciją, prašydamas administracinio nusižengimo byloje paskirti ekspertizę ir pašalinti byloje esantį akivaizdų prieštaravimą, tačiau administracinės bylos nagrinėjimo Institucijoje metu patraukto administracinėn atsakomybėn T. K. atstovo prašymu ekspertizė T. K. blaivumui nustatyti nebuvo paskirta. Byloje yra keliamas administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. neblaivumo nustatymo alkoholio nustatymo specialia priemone – Alkotesteriu, tikrinant asmens iškvėptame ore esančią alkoholio koncentraciją teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 8 d., pirmadienį ryte 07.49 val., vykdant tikslinę prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonę – vairuotojų blaivumo patikrinimą, Šakių r., Bridžių k., sankryžoje Lukšiai–Griškabūdis, T. K. buvo tikrintas specialia alkoholio nustatymo priemone – alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0024 (b. l. 13, 14, 15, 18, 51, 52, 53, 54). 2019 m. balandžio 8 d. administracinio nusižengimo protokole T. K. veika kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,61 promilės girtumas (b. l. 12). 2019 m. birželio 10 d. Institucijos nutarimu T. K. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad T. K. 2019 m. balandžio 8 d., pirmadienį ryte 07.49 val., Šakių r., Bridžių k., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 0,61 promilės asmens girtumas. Nutarimo grafoje „Kitos aplinkybės“ nurodyta, kad 2019 m. gegužės 30 d., gautas T. K. prašymas administracinio nusižengimo byloje paskirti ekspertizę, bei įvardinti Institucijos (pareigūno) sprendimo neskirti ekspertizės motyvai: byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis T. K., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį; asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, Institucijai pakanka byloje esančių įrodymų padaryti pagrįstai ir neabejotinai išvadai dėl T. K. neblaivumo laipsnio. Taip pat Institucija mano, kad nėra pagrindo vadovautis Tomo K. A. Nr. 7, kadangi medicininė apžiūra nebuvo atlikta pilnai, t. y. nebuvo paimta ir ištirta tiriamoji medžiaga – kraujas, todėl Aktu Nr. 7 remtis nėra pagrindo (b. l. 25–26).
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog Institucija (pareigūnas) didesnę įrodomąją reikšmę suteikė policijos pareigūnų Alkotesteriu atliktos patikros metu užfiksuotiems duomenims, kurie administracinio nusižengimo byloje laikyti įrodymu, nustatant T. K. administracinio nusižengimo sudėties požymį. Tiek priimant skundžiamą nutarimą, tiek teisme Institucijos pozicija yra ta pati – asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o paneigti Alkotesterio parodymus gali nebent pažeidėjo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai, ko administracinio nusižengimo byloje T. K. nepateikė.
ANK 569 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 3 dalis).
Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 3 dalis). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Į bylą pateiktas Institucijos Alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 53) bei Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalas (toliau – Žurnalas) laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. balandžio 13 d. (b. l. 51, 52). Teismas iš Žurnalo duomenų nustatė, kad Tomas K. A. buvo tikrintas 2019 m. balandžio 8 d. 7.49 val., jam nustatytas 0,61 promilės neblaivumas. T. K. su jam nustatytu neblaivumo laipsniu buvo supažindintas, jis registracijos žurnale tai patvirtino savo parašu. Be to, pagal Žurnalo duomenis policijos pareigūnai, vykdę reidą šio Alkotesterio pagalba, 2019 m. balandžio 8 d. pirmą neblaivų vairuotoją, kuriam nustatytas leistiną normą viršijantis girtumas, 7.49 val. nustatė būtent T. K.. Atsižvelgtina į tai, jog iki nagrinėjamo įvykio Alkotesteriu leistiną normą viršijantis girtumas fiksuotas tik prieš 3 dienas (2019 m. balandžio 5 d. 20.02 val.) (b. l. 52).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, jog tik pats T. K. tiesiogiai neigė ir neigia vartojęs alkoholį, byloje nėra jokių duomenų dėl blaivumo nustatymo tvarkos pažeidimų, nėra priežasčių, kurios galėjo iškreipti policijos apsvaigimo nuo alkoholio matavimo prietaiso rodmenis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai T. K. neblaivumą Alkotesteriu vieninteliu įpūtimu patikrino 2019 m. balandžio 8 d. ryte, 07.49 val. ir nustatė 0,61 promilės neblaivumo laipsnį (po paklaidos 0,59 promilės). Alkotesterio istorijos duomenų išrašas taip pat patvirtina, kad 2019 m. balandžio 8 d. 7 val. 49 min. 27 s. Alkotesteriu nustatytas 0,61 promilės neblaivumas (b. l. 54). Bylos medžiaga patvirtina, jog policijos pareigūnų naudotas Alkotesteris „Alcotest 7510“ Nr. ARCK–0043, kaip įrodo 2019 m. vasario 28 d. patikros sertifikatas Nr. 0967296 – metrologiškai patikrintas, yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., prietaiso paklaida ± 0,017 promilės (pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“ buvo tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra buvo galiojanti).
Vertintinos policijos pareigūnų A. V. ir I. K. 2019 m. balandžio 8 d. tarnybiniuose protokoluose nurodytos faktinės aplinkybės, jog tikrinimo metu T. K. iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalbėdamas su pareigūnais jis ranka užsidengdavo burną, su matavimo prietaiso parodymais nesutiko, toliau teigė, kad alkoholio nevartojo (paskutinį kartą vartojo prieš dvi dienas vakare), prašė pasitikrinti Alkotesteriu pakartotinai, sakydamas, kad turėtų rodyti mažiau jau (b. l. 14, 15). T. K. tiek skunde, tiek 2019 m. liepos 16 d. posėdžio metu nurodė, jog alkoholio nevartojo nei nusižengimo užfiksavimo dieną, nei dieną prieš. Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad T. K., paklaustas, ar yra vartojęs alkoholio, atsakė, kad gėrė alkoholį prieš dvi dienas vakare. Taip pat, iš bylos duomenų nustatyta, jog medicinos įstaigoje, savo iniciatyva nusistatant blaivumą, T. K. gydytojai taip pat nurodė, kad prieš 2 dienas paskutinį kartą vartojo 50 gramų „Krupniko“. Tačiau liudytojai I. K. ir A. V. tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad tikrinimo metu jiems nekilo jokių abejonių, kad žmogus buvo gėręs iš vakaro (dėl nuo T. K. sklidusio pagirių kvapo), todėl nematė pagrindo pakartotinai tikrinti jo blaivumą.
Duomenų, kad liudytojai I. K. ir A. V. norėtų dėl kokių nors asmeninių priežasčių pakenkti T. K., byloje nėra, todėl pareiškėjo argumentas teismo posėdžio metu, jog pareigūnė A. V., nurodydama protokole, jog jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, melavo (nors pats T. K. asmeniškai A. V. ir nepažįsta, matė ją pirmąkart), atmestini kaip nepagrįsti. Minėtų liudytojų parodymai nuo pat pradžių yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, todėl laikytini objektyviais bylos duomenimis.
Be to, teismui nekelia abejonių ir liudytojos A. V. parodymai, kad iš karto po T. K. nustatyto neblaivumo, jis sakė „negali būti, kad šitiek gėręs, gal galima perpūst“, o pareigūnei pasiūlius T. K. susirasti asmenį, kuris galėtų perimti jo automobilį, jis paėjęs šiek tiek toliau skambino draugui ir sakė „papuoliau, atvažiuok paimsi mašiną“. Kad minėti liudytojos A. V. parodymai teisingi, patvirtina ir liudytojo I. K. tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės, jog T. K. prašė pasitikrinti pakartotinai, sakydamas, kad jau turėtų rodyti mažiau. Tai patvirtina, jog T. K. neblaivumo tikrinimo metu iš esmės neneigė galėjęs įpūsti daugiau kaip 0 promilių, tačiau, jo įsitikinimu, rodmenys turėjo būti mažesni – neviršijantys leistinos normos, kas leistų jam išvengti administracinės atsakomybės.
Tuo tarpu A. V. nurodytą faktinę aplinkybę, jog tikrinimo metu kalbėdamas su pareigūnais T. K. dengėsi burną ranka, teismas nelaiko reikšminga aplinkybe, kadangi T. K. ir teisme kalbėdamas nuolat dangstėsi burną ranka. Teismo vertinimu, tai gali būti tam tikras žmogaus elgesio įprotis, galimai pasireiškiantis stresinėse situacijose.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pareiškėjo versija, kad jis paskutinį kartą vartojo nedidelį kiekį alkoholinių gėrimų net prieš 2 dienas, o patikrinimo metu buvo visiškai blaivus, teismo vertintina tik kaip jo gynybinė pozicija, taip siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.
Taip pat byloje esantis dokumentas – Aktas Nr. 7 liudija, kad T. K. tinkamai ir laiku pasinaudojo teise kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą, t. y. jis per valandą (atsižvelgiant į tai, kad policijos tikrinimas ir protokolo surašymas užtruko, į tai, jog pirmiausia pareiškėjas ekipaže buvusias moksleives pristatė į mokyklą) kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Iš paminėto Akto matyti, kad 2019 m. balandžio 8 d. T. K. atvyko į VšĮ Šakių ligoninę, kur 8.45 val. buvo pradėta jo apžiūra, jo blaivumas šioje įstaigoje tikrintas vieninteliu įpūtimu į alkotesterį „Alcotest 6810“ Nr. AREN–0106 ir iš minėto alkotesterio foto lentelės, pateiktos į bylą, matyti, jog T. K. 9.08 val. juo nustatyta 0,00 promilės blaivumas (b. l. 16, 58). Bylos medžiaga patvirtina, jog gydymo įstaigoje naudojamas alkoholio matavimo prietaisas „Alcotest 6810“ Nr. AREN–0106, kaip patvirtina 2019 m. kovo 21 d. patikros sertifikatas Nr. 0969411, – metrologiškai patikrintas, yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. rugsėjo 21 d., prietaiso paklaida ± 0,017 promilės (b. l. 57).
2019 m. liepos 30 d. teismo posėdžio metu apklausta VšĮ Šakių ligoninės gydytoja L. I., atlikusi T. K. apžiūrą ir konstatavusi, kad jis yra visiškai blaivus. L. I. parodė, jog dirba VšĮ Šakių ligoninėje neurologe ir dirbo 2019 m. balandžio 8 d., nurodė prisimenanti, kad tądien kreipėsi T. K., norėdamas pasitikrinti blaivumą; dėl ko T. K. atvyko, jai nebuvo žinoma, kadangi atvykimą fiksuoja priėmimo skyriaus slaugytoja. Nurodė, kad ligoninėje dirba nuo 1977 metų ir girtumo nustatymai pasitaiko dažnai, bet daugumos atveju – su policijos palyda, policijos siuntimu, ir rečiau – su darbovietės vadovo siuntimu įtariant asmens neblaivumą darbe, todėl T. K. atvejis jos praktikoje buvo išskirtinis ir įsimintinas, nes neblaivumo tikrintis atvyko savo iniciatyva. Taip pat liudytoja L. I. paaiškino, kad T. K. atveju kraujo tyrimas jam nebuvo atliktas, kadangi kraujo mėginio neblaivumui nustatyti pačio asmens prašymu ligoninė imti negali (tai ligoninė atlieka tik su policijos siuntimu ir (ar) palyda).
Teismas atkreipia dėmesį į reikšmingą neatitikimą liudytojos L. I. parodymuose – vienu atveju ji nurodė, kad tai, dėl ko T. K. atvyko, jai nebuvo žinoma, kadangi atvykimą fiksuoja priėmimo skyriaus slaugytoja, tačiau liudytoja tuoj pat, prieštaraudama sau pačiai, teigė, jog T. K. atvejis jos praktikoje buvo išskirtinis ir įsimintinas, nes neblaivumo tikrintis jis atvyko savo iniciatyva.
Be to, teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog medicininės apžiūros tikslios eigos ar veiksmų sekos liudytoja L. I. negalėjo įvardinti (ką po ko atliko), tačiau patikino, jog tyrimas buvo atliktas išsamiai. Liudytoja, teisme duodama parodymus, daugiau nieko konkretaus iš T. K. atlikto tyrimo taip ir neprisiminė, nors, anot liudytojos, atvejis buvęs išskirtinis.
Liudytoja L. I. teismui aiškino, kad alkoholio skaidymas priklauso nuo žmogaus organizmo, jo alkoholio vartojimo įpročių, abejojo, kad 0,61 promilės per 56 minutes gali išnykti, tačiau nebuvo tuo tikra. Teismui atkreipus dėmesį į aplinkybę, kad T. K. per 56 minutes (8.45 val.) tik atvyko į gydymo įstaigą, o jo patikrinimas Alkotesteriu ligoninėje buvo fiksuotas po 1 valandos 18 minučių (9.08 val.), liudytoja nurodė, kad negali aiškiai pasakyti, kaip tada buvo tikrinama, nes paprastai slaugytoja laiko aparatą ir duoda asmeniui pūsti visada gydytojos akivaizdoje (gydytoja privalo stebėti šį procesą); slaugytoja gydytojai pasako alkotesterio rodmenis ir laiką, gydytoja pati laikrodžio neseka; medicininės apžiūros seka gali vykti įvairiai – galima pirmiausia duoti pūsti į alkotesterį, arba paskiausiai tai daryti; kartais asmenims tenka palaukti gydytojos arba slaugytojos, priklausomai nuo ligoninės užimtumo, darbo krūvio tuo metu.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į Akto 20 p., kuriame liudytojos L. I. įrašyta, jog iš uoslės nustatyta, kad alkoholio kvapo T. K. iškvepiamame ore nėra. Kai tuo tarpu liudytojai I. K. ir A. V. net ir be specialaus tyrimo labiausiai akcentavo nuo T. K. per atstumą sklidusį stiprų vakarykščių pagirių alkoholio kvapą. Teismo vertinimu, nėra jokio logiškai pagrįsto objektyvaus paaiškinimo, kaip vieniems liudytojams neabejotinai užuodus seniau vartoto alkoholio specifinį (taip vadinamą – pagirių) kvapą, kita liudytoja – specialistė, gydytoja po nepilnos valandos tokio kvapo iškvėptame T. K. ore net per specialų tyrimą nepajuto.
Nesant pagrindo anksčiau teismo jau aptartų ir objektyviais bylos duomenimis pripažintų liudytojų I. K. ir A. V. parodymų laikyti neatitinkančiais faktinių aplinkybių, teismas konstatuoja, kad Akto 20 p. įrašyti duomenys dėl alkoholio nustatymo iškvepiamame ore iš uoslės laikytini nepatikimais.
Teismas, sistemiškai įvertinęs liudytojos L. I. parodymus kitų įrodymų, bylos duomenų kontekste, pasisako, jog nemato pakankamai teisinio pagrindo imtis priemonių dėl šios liudytojos patraukimo atsakomybėn už žinomai melagingų parodymų davimą, tačiau kartu konstatuoja, kad remtis šios liudytojos parodymais visoje jų apimtyje negali.
Teismas taip pat konstatuoja, jog aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad T. K. galimybė pasinaudoti teisės aktais jam suteikta teise, jam nesutinkant su nustatytu girtumo (neblaivumo) rezultatu, per 1 valandą kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti pilną medicininę apžiūrą girtumui (neblaivumui) nustatyti, buvo apribota dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, tačiau tai nelaikytina aplinkybe, šalinančia jo atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, todėl teismas, toliau vertindamas įvykio vietoje patikrinimo metu Alkotesteriu nustatytą T. K. neblaivumo laipsnį ir jo medicininės apžiūros medicinos įstaigoje blaivumo nustatymo alkotesteriu tyrimo rezultatą, vadovausis Vidmarko formule.
Teismų praktikoje, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Šiuo atveju teismas, vertindamas laiko tarpą (1 valanda 18 minučių), skiriantį patikrinimą alkotesteriu pažeidimo vietoje ir medicinos apžiūros momentu, mano, jog asmuo neturėjo galimybės imtis įvairių specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti.
Vidmarko formule apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, t. y. tuo, kad suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės per valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2013, 2AT-42-507/2016, 2AT-51-746/2016). Medicinos įstaigoje atlikus pareiškėjo blaivumo nustatymo alkotesteriu tyrimą, medikė nustatė 0,00 promilės blaivumą, tačiau jeigu alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja 0,15 promilės per valandą, tai praėjus 1 valandai 18 minučių medicinos įstaigos alkotesterio parodymai turėjo būti ± 0,46 promilės. Netgi pritaikius paklaidą (0,46 promilės - 0,02 promilės = 0,44 promilės), darytina išvada, kad pareiškėjas vairavo neblaivus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog praėjus 1 valandai 18 minučių, iš T. K. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę, todėl Aktas, kuriuo praėjus 1 valandai 18 minučių užfiksuotas pareiškėjo visiškas blaivumas (neblaivumo skirtumas nuo nustatytos 0,61 promilės iki visiško blaivumo), negali būti laikomas patikimu įrodymu.
Visumos byloje nustatytų ir aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų naudoto alkoholio matuoklio parodymų tikslumu ir konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. K. 2019 m. balandžio 8 d., 7.49 val., Šakių r. sav., Bridžių k., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,61 promilės (paklaida ± 0,017 promilės) neblaivumas. Todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už ką skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 91-ANR_N-7922-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19099584070 palikti nepakeistą ir T. K., gimusio 1971 m. spalio 15 d., skundo netenkinti.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui padavus skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.