Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Yglė“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ įgaliotam asmeniui V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Yglė“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“, patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Unis Steel Baltija“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Vestata“, ADB „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiajam asmeniui ADB „Gjensidige“ procesiniai dokumentai įteikti tinkamai CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka – 2017 m. rugsėjo 13 d. per EPP sistemą. Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl patirtos žalos, įgijus nekokybiškus daiktus, atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Yglė“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Draugo petys“ (e. b. I tomas, l. 5-8). 2013 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. KLB12534 patvirtina, kad UAB „Yglė“ iš atsakovo UAB „Unis Steel Baltija“ įsigijo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus vamzdžius (e. b. I tomas, l. 71). 2013 m. spalio 21 d. UAB „Yglė“ ir trečiasis asmuo UAB „Vestata“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. BJK1V-R-BJK6-13-10-013-IP (toliua – ir Rangos sutartis), pagal kurią UAB „Yglė“ išrašė PVM sąskaitas faktūras UAB „Vestata“. Tačiau UAB „Vestata“ liko skolinga UAB „Yglė“ 9 758,55 Eur sumą. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2385-809/2016 pagal ieškovo UAB „Yglė“ pareikštą ieškinį atsakovui UAB „Vestata“ dėl sulaikytų sumų grąžinimo, kurioje šalys sudarė taikos sutartį ieškovui BUAB „Yglė“ atsisakius reikalavimo UAB „Vestata“ atžvilgiu dėl sulaikytos 9 758,55 Eur sumos grąžinimo (e. b. I tomas, l. 69). Ieškovas teigė, kad jo nuostolius sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2385-809/2016 nurodyta ir likusi ieškovui BUAB „Yglė“ trečiojo asmens UAB „Vestata“ neapmokėta 9 758,55 Eur suma, kurią privalo atlyginti atsakovas UAB „Unis Steel Baltija“.

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo ir taikymo

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė iš atsakovo priteisti nuostolius, kurie atsirado atsakovei pardavus nekokybiškus daiktus, t. y. nekokybiškus vamzdžius, todėl ieškovo pareikštas reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, įrodinėjant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, o ne kaip reikalavimas dėl parduotų daiktų trūkumų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas įrodinėjo būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – žalos padarymo faktą bei dydį, siekė įrodyti priežastinį ryšį tarp jos nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų ir nuostolių, patirtų pardavus nekokybiškus daiktus. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad reiškiamam ieškovo reikalavimui taikomas ne šešių mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas, o trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1211-450/2017).

Nustatyta, kad ieškovas reikalavimą kildino iš vamzdžių pratekėjimo faktų, kurie buvo fiksuoti 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigoje (e. b. I tomas, l. 11, 13, 33). Todėl konstatuotina, kad ieškovas, kreipęsis į teismą 2017 m. birželio mėn. nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti nuostolius dėl nekokybiškų daiktų įgijimo. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutsratis, priimta civilinėje byloje nr. 2A-1211-450/2017).

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. CK 6.333 str. 1 d. nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal šią nuostatą neatitikimo kokybės reikalavimams faktą turi įrodyti pirkėjas. Pagal CK 6.333 str. 3 d., kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Taigi kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumo faktą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Pardavėjui neigiant savo atsakomybę dėl netinkamos parduotų daiktų kokybės, CK 6.333 str. 3 d. įtvirtinta jo pareiga įrodyti ne tik daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų veiksmų arba nenugalimos jėgos veikimo faktus, bet ir tai, kad jo parduotų daiktų trūkumai atsirado būtent dėl išvardytų veiksnių, t. y. būtina įrodyti priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015).

Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei CK nuostatas, būtent ieškovei kilo pareiga įrodyti parduotų vamzdžių defektus ir tik nustačius šias faktines aplinkybes, toliau gali būti sprendžiamas atsakovės kaltės dėl netinkamos kokybės prekių pardavimo klausimas. Ieškovas teigė, kad jo nuostoliai atsirado atsakovui pardavus netinkamos kokybės vamzdžius. Šį teiginį ieškovas įrodinėjo D. K. 2016 m. vasario 3 d. apžiūros aktu (e. b. l. I tomas, l. 17-32). Tačiau, teismo vertinimu, šis įrodymas nepatvirtina vamzdžių prakiurimo priežasties. Iš D. K. apžiūros akto turinio nustatyta, kad vamzdžiai buvo vizualiai apžiūrėti, tačiau tyrimai, vertinantys vamzdžių prakiurimo priežastis, nebuvo atlikti, t. y. nebuvo vertinos priežastys, dėl kurių vamzdžiai prakiuro, netikrinta vamzdžių metalurginė sudėtis, atsparumas slėgiui, temperatūrai, nebuvo atliekami vandens cheminiai tyrimai, kurie gali daryti įtaką vamzdžių atsparumui, nebuvo vertinamas vamzdžių eksploatavimas prieš juos perduodant pirkėjui ir perdavus pirkėjui. Todėl teismas sprendžia, kad D. K. apžiūros aktas, kuriuo nebuvo tirtos vamzdžių prakiurimo priežastys, negali patvirtinti fakto, kad atsakovas perdavė ieškovui netinkamos kokybės daiktą (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina ir tai, kad pagal Apžiūros akte pateiktus duomenis D. K. yra statybų srities specialistas. Sutiktina su atsakovo teiginiu, kad vertinant vamzdžių prakiurimo priežasties yra reikalingos metalurgijos bei gamybinių technologinių žinios. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl metalografmės ekspertizės skyrimo, tačiau nesant išlikusio ekspertizės objekto (vamzdžių) ekspertizė negalėjo būti atlikta (e. b. II tomo l. 31-33, 44-46).

Pabrėžtina ir tai, kad surašant 2016 m. vasario 3 d. apžiūros aktą, nebuvo nustatyta, ar apžiūrėti vamzdžiai įsigyti būtent iš atsakovės. Iš byloje esančių statybos žurnalų (e. b. II tomas, l. 24-27) nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose K6 ir K4 ties Bajorų kelio ir Mokslininkų g. sankirta buvo sumontuoti 196 metrai cinkuotų vamzdžių, nors iš 2013 m. lapkričio 11 d. sąskaitos faktūros (e. b. I tomas, l. 36) ir atitikties deklaracijos (e. b. I tomas, l. 9) nustatyta, kad ieškovas iš atsakovo įsigijo 192 metrus cinkuotų vamzdžių. Ieškovė nepaaiškino, iš kur buvo įsigyti papildomai įmontuoti 4 metrai cinkuoto vamzdžio. Taip pat pagal iš į bylą pateiktų lokalinių sąmatų (e. b. II tomas, l. 131-134) nustatyta, kad iš viso buvo pakeisti 62 metrai cinkuotų vamzdžių d32, nors pagal minėtą 2013 m. lapkričio 11 d. sąskaitą faktūrą (e. b. I tomas, l. 36) ir atitikties deklaraciją (e. b. I tomas, l. 9) nustatyta, kad šių cinkuotų vamzdžių d32 atsakovas ieškovui nepardavė.

Be to, į bylą pateikta specialisto E. L. konsultacinė ataskaita (e. b. II tomas, l. 61), kurioje konstatuoja, jog vien vizualios ginčo vamzdžių apžiūros nepakanka vamzdžio, kaip gaminio, defektams nustatyti. Tam būtina atlikti ir papildomus veiksmus-laboratorinius tyrimus, t. y. siekiant nustatyti vamzdžių atitiktį, prakiurimo priežastis, reikia: išsiaiškinti kiek ilgai vamzdžiai buvo sandėliuojami prieš parduodant ir kokiomis sąlygomis; ištirti vamzdžių plieno kokybę, nustatyti cinko, dengiančio vamzdį, storį; nustatyti/patikrinti vamzdžio sienelių storį; atlikti vamzdynuose esančio vandens cheminį tyrimą. Taip pat šis specialistas savo konsultacijoje patvirtino, kad nerekomenduotina naudoti cinkuotų plieno vamzdžių karšto vandens tiekimo sistemose, jeigu nėra galimybės užtikrinti vandens kokybės ir palaikyti saugaus temperatūros intervalo, nes būtent temperatūrai esant apie 60 laipsnių vamzdis pradeda pagreintintai koroduoti (e. b. II tomas, l. 61-71).

Taip pat iš atsakovo į bylą pateikto statybos darbų tematika publikuojančio žurnalo „Structum“ straipsnio apie Elektrocheminę vamzdžių koroziją, kuriame aptariamos pagrindinės Lietuvoje vyraujančios priežastys, dėl kurių įvyksta avarijos karšto vandens vamzdynuose, nurodoma, kad „Klaidžiojančių srovių karšto vandens vamzdynuose dažniausiai atsiranda dėl neteisingų projektinių sprendimų ir (arba) netinkamai sumontuotos sistemos. Lietuvoje, projektuojant pastatų karšto vandens tiekimo ir nuotekų sistemas, dažniausiai neatsižvelgiama į vamzdynų atstumus nuo elektros instaliacijos. Dažnai elektros laidai nutiesiami mažesniu nei 1 m atstumu nuo vamzdynų, kartais ir visai šalia jų arba ant jų. Dėl šalia vamzdynų esančių elektros laukų sužadinamos indukcinės srovės, kurios ir klaidžioja po vamzdynus, sukeldamos vidinę koroziją. Iš į bylą pateikto D. K. 2016 m. vasario 3 d. apžiūros akto matyti, kad elektros laidai yra nutiesti šalia vamzdyno. Šios aplinkybės nebuvo tirtos nurodytu apžiūros aktu.

Ieškovei nagrinėjamoje byloje teko pareiga įrodyti, kad parduotas daiktas turi kokybės trūkumų; įrodžius šią aplinkybę, galioja pardavėjo kaltės prezumpcija (CK 6.333 straipsnio 1 ir 3 dalys), t. y. faktą, kad vamzdžiai, kaip daiktai, yra visiškai kokybiški, o jų defektai atsirado po jų perdavimo ieškovei galimai dėl netinkamos jų eksploatacijos, turėjo įrodinėti atsakovė. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad iš atsakovo įsigijo netinkamos kokybės daiktą, t. y. kad netinkamos kokybės daiktas buvo perduotas ieškovui ir kad daikto kokybės trūkumai buvo atsiradę dar prieš daikto perdavimą pirkėjui (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, perduodamas vamzdžius ieškovui, garantavo, kad šių perduodamų vamzdžių kokybė atitinka jiems nustatytus standartus: ieškovui buvo pateikti vamzdžių gamintojų sertifikatai (e. b. I tomas, l. 126-127, 130-135, 140-145). Tuo tarpu ieškovas nepaneigė nustatytų aplinkybių, kad papildomai įsigijo 4 metrus kitokių vamzdžių, kurių ieškovui atsakovas nepardavė pagal 2013 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą. Todėl teismas negali daryti vienareikšmės išvados, kad vamzdžiai prakiuro būtent dėl tos priežasties, kad juos netinkamos kokybės perdavė atsakovas (CK 6.33 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2385-829/2016 medžiaga, teigdamas, kad UAB „Vestata“ sulaikyta ir neapmokėta 9 758,55 Eur suma pagal Rangos sutartį yra atlygintina atsakovo UAB “Unis Steel Baltija”, svarbu įvertinti civilinėje byloje Nr. 2-2385-829/2016 pateiktus duomenis. Nustatyta, kad UAB „Vestata“ priešieškinyje ir atsiliepime į patikslintą ieškinį buvo nurodyta, kad rangovas UAB „Yglė“ nepateikė baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto, atitinkančio sutarties sąlygas, nepateikė garantinio laikotarpio laidavimo rašto, todėl UAB „Vestata“ neturi pareigos sumokėti sulaikytų sumų. Be to, UAB „Vestata“ savo atsiliepime į ieškinį ir triplike (civilinė byla Nr. 2-2385-829/2016) rėmėsi Rangos sutarties 7.3 punktu, nustačiusi, kad užsakovas gali sulaikyti 10 proc. sumos iki Baigiamųjų darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo. Taip pat 2014 m. balandžio 30 d. susitarimu dėl sutarties nutraukimo (civilinės bylos Nr. 2-2385-809/2016 I tomas, l. 35-36) UAB „Yglė“ ir UAB „Vestata“ (buv. UAB „Bajorų kelias – 1 valdymas“) susitarė dėl Rangos sutarties nutraukimo nuo 2014 m. gegužės 1 d.

Svarbu pabrėžti, kad 2014 m. balandžio 30 d. susitarimo dėl rangos sutarties nutraukimo 6 punkte nustatyta, kad UAB „Vestata“ piniginių sumų sulaikymo teise naudojosi dar iki šio susitarimo pasirašymo, t. y. iki 2014 m. balandžio 30 d., kai dar nei vienas vamzdis UAB „Vestata“ objektuose nebuvo prakiuręs. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmasis vamzdžio prakiurimo faktas buvo užfiksuotas tik 2015 m. lapkričio 24 d., t. y. daugiau nei po pusantrų metų po to, kai buvo pasirašytas 2014 m. balandžio 30 d. susitarimas dėl Rangos sutarties nutraukimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmieji vamzdžių pratekėjimo faktai yra užfiksuoti 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigoje (e. b. I tomas, l. 11, 13, 33), t. y. po daugiau nei dviejų metų, kada buvo pabaigti darbai statybos objekte. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad ši aplinkybė patvirtina faktą, jog objektyviai negalėjo būti sustabdyti mokėjimai UAB „Yglė“ atžvilgiu dėl tos priežasties, kad įvyko vamzdžių pratekėjimas, kuris, kaip minėta, įvyko po dviejų metų, kai UAB „Vestata“ pasibaigė terminas atsiskaityti su UAB „Ygle“. Nurodomos aplinkybės patvirtina, kad prašomos priteisti nuostolių sumos ieškovas negavo dėl priežasčių, kurios nėra susijusios su atsakovu (CK 6.247 straipsnis). Konstatuotina, kad ieškovas BUAB „Yglė“ siekia iš atsakovo UAB „Unis Stell Baltija“ gauti pilną apmokėjimą pagal nutraukta Rangos sutartį, nors atsakovas UAB „Unis Steel Baltija“ nėra Rangos sutarties šalis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atžvilgiu – neteisėti veiksmai, priežastis ryšys, kaltė (6.246, 6.247, 6.248 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti nuostolius dėl nekokybiškų daiktų įgijimo. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249 straipsnis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė pagal 2013 m. spalio 21 d. Statybos rangos sutartį Nr. BJK1V-R-BJK6-13-10-013-IP rangovo UAB „Yglė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras užsakovui UAB „Vestata“ ir UAB „Vestata“ sulaikytą sumą, kuri sudaro 9 758,55 Eur. Ieškovo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8434-989/2019 UAB „Yglė“ ir UAB „Vestata“ sudarius taikos sutartį, UAB „Yglė“ liko nesumokėta 9 758,88 Eur suma, kurią dėl nekokybiškų vamzdžių turi atlyginti atsakovas UAB „Unis Steel Baltija“.

Taigi ieškovas ieškinio reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8434-989/2019 UAB „Yglė“ likusi sulaikyta 9 758,88 Eur suma liko nepadengta šalims sudarius taikos sutartį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą Lietuvos Respublikos teismų praktiką yra nustatyta, kad „tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes, minėta, šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas netikrina ir nenustatinėja Taikos sutartyje nurodytų faktų.

Be to, civilinėje byloje Nr. 2-2385-809/2016 BUAB „Yglė“ nebuvo sumokėta 9 758,55 Eur suma, nes ieškovė savo valia atsisakė tokios sumos priteisimo. Tačiau UAB „Vestata“ sulaikyta ir neapmokėta BUAB „Yglė“ 9 758,55 Eur sumos pagrindas yra UAB „Yglė“, kaip rangovo, išrašytos PVM sąskaitos faktūros UAB „Vestata“, kaip užsakovui, t. y. šios sumos pagrindas yra Statybos rangos sutartis, pagal kurią buvo atliekami plataus masto darbai (vamzdyno, nuotekų, šildymo, vėdinimo įrengimas). Užsakovo UAB „Vestata“ neapmokėta 9 758,55 Eur suma rangovui UAB „Yglei“ negali būti vertinama kaip priteistina žala iš atsakovo UAB „Unis Steel Baltija“, nes 9 758,55 Eur suma apskaičiuota už atliktus darbus pagal Statybos rangos sutartį, kurios turinys apėmė ne vien vamzdyno darbus. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo priteisti iš atsakovo 9 758,55 Eur sumą iš atsakovo UAB „Unis Steel Baltija“, nes ši neapmokėta BUAB „Yglė“ suma negali būti pripažįstama nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-8434-989/2019 atsakovas UAB „Unis Steel Baltija“ teismui 2018 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė iš ieškovo BUAB „Yglė“ priteisti 695,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. III tomo l. 1). Iš pateiktų ataskaitų nustatytas teisinių paslaugų turinys: už susipažinimą su kliento pateiktos civilinės bylos medžiaga, pasiruošimą teismo posėdžiui 2017 m. spalio 23 d. priskaičiuota 173,77 Eur; už pasiruošimą teismo posėdžiui 2017 m. lapkričio 27 d. priskaičiuota 115,85 Eur; už teismo posėdį 2017 m. lapkričio 28 d. priskaičiuota 86,88 Eur; už pasiruošimą teismo posėdžiui 2018 m. vasario 13 d. priskaičiuota 144,81 Eur; už teismo posėdį 2018 m. vasario 13 d. priskaičiuota 173,77 Eur (e. b. III tomas, l. 3, 5, 7). Prie prašymo pateikti mokėjimo nurodymai, iš kurių nustatyta, kad atsakovas UAB „Unis Steel Baltija“ advokatų profesinei bendrijai „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ yra faktiškai apmokėjęs suteiktas teisines paslaugas (e. b. III tomo l. 8-9).

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijoje dėl užmokesčio dydžio. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus dydžius ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, jog atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiai nėra per dideli, atitinka proceso įstatymo ir Rekomendacijų nuostatas, todėl priteistini iš ieškovės (CK 1.5 straipsnis, CPK 88 straipsnis, 94 straipsnis, Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo BUAB „Yglė“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“, priteistinos 695,08 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė atsakovas UAB „Unis Steel Baltija“ (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus keoficientus, todėl yra priteistina iš ieškovo BUAB „Yglė“ (CPK 93, 98 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nagrinėjamoje byloje sudaro 17,18 Eur ir yra priteistinos iš ieškovo BUAB „Yglė“ (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270- 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Yglė“, į. k. 123444143, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“, 695,08 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 8 ct) atsakovui UAB „Unis Steel Baltija“, į. k. 300118521 bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Yglė“, į. k. 123444143, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“, valstybės naudai 17,18 Eur (septyniolika Eur 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.