Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų administracijos teikimas dėl R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., gim. 1954-11-13, nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2003-11-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos (toliau-LR BK) 260 str. 1d. 6 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Pagal LR BK 64 str. bausmė subendrinta su 2000-12-05 nuosprendžiu bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2004-02-11 nuosprendžiu pakeitus 2003-11-03 nuosprendį, veiką perkvalifikavus, bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiais laisvės atėmimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2004-04-23 nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėjo Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą dėl R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir 2007m. lapkričio 14 d. nutartimi teikimą atmetė.

Skundu nuteistasis R. K. prašo teismo nutartį naikinti. Nurodo, kad yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, jaučiasi pasitaisęs, atsisakė narkotikų, dirba, nori būti su šeima.

Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 str. 1 d. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. K. atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, t.y. daugiau nei 1/2, pataisos įstaigos charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, skatintas 8 kartus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčias reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad priimdamas nutartį, teismas įvertino ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės dydį, bet ir kitas aplinkybes, svarbias sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už sunkų, tyčinį nusikaltimą - neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, kuris pasižymi itin dideliu pavojingumu visuomenei. Šis nusikaltimas įvykdytas neatlikus bausmės už ankstesnį tyčinį nusikaltimą (neteisėtą disponavimą narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis)-bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišnykus ankstesniem teistumams. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis praeityje yra teistas 7 kartus, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, bausmės vykdymas ne kartą buvo atidėtas, taip pat buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, šios priemonės tikslo nepasiekė. Šios aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę ir į jas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė. Be to, neatliktos bausmės dalis dar didelė – daugiau nei 1,5 metų.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, R. K. atlikus daugiau nei 1/2 bausmės, įvertinus kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, ir lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo įstaigos šiuo metu būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, objektyviai jas įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BVK 157str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia.

Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.