- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-26
- Bylos Nr.
- I-327-353/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Atsakovas
- Kauno teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. prašymą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir patikslintame prašyme (b.l. 157-158) prašė panaikinti Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1P-410K dėl atleidimo iš tarnybos posto inspektoriaus pareigų, grąžinant į ankstesnes pareigas, ir priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Prašyme nurodė, jog iš tarnybos atleistas pagal Tarnybos LR muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą ( kai panaikinama pareigūno pareigybė). Pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta, tačiau jam, kaip ir kitiems pareigūnams, kurių pareigybės taip pat panaikintos, atsakovas privalėjo pasiūlyti užimti lygiareikšmes arba žemesnes pareigas. Muitinėje pradirbo 7 metus, drausminių nuobaudų neturėjo. Turi aukštąjį išsilavinimą ir pakankamą darbo muitinėje, lyginant su kitais, patirtį. Neaišku, kokiais kriterijais darbdavys vadovavosi, suteikdamas darbo vietas lygiareikšmiams pareigūnams, tarp kurių buvo ir tokių, kurie per tarnybos laiką turėjo drausminių nuobaudų ir neturi net aukštojo išsilavinimo. Aplinkybė, kad pareigybių naikinimo metu buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje, negalėjo būti laikoma pagrindu nepasiūlant lygiaverčio darbo. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo išteisintas. Mano, jog iš tarnybos atleistas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, jog patikslintame skunde yra padaryta klaida dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, pareiškėjas prašo priteisti 1529 Lt. 59 cnt. už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Mano, jog pagrindiniu argumentu dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos yra aplinkybė, jog pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje, tačiau pareiškėjas buvo išteisintas.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1B-151 „Dėl teritorinių muitinių struktūrinių pokyčių, rengiantis dirbti Europos Sąjungos muitų teritorijoje, įgyvendinimo“ Kauno teritorinei muitinei nuo 2004 m. liepos 1 d. nustatytas 492 pareigybių skaičius. Šio įsakymo pagrindu Kauno teritorinėje muitinėje buvo įvykdyti struktūriniai pertvarkymai ir pareigūnų skaičiaus mažinimas. Toks pareigybių skaičius buvo patvirtintas Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr.424. Vykdant atranką, Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.3B-277 buvo sudaryta Kauno teritorinės muitinės pareigūnų atrankos tarnybai tęsti ir pareigūnų perskirstymui organizuoti komisija, kurios nariai apsvarstė atskirai kiekvieną pareigūną. Pareiškėjas tarnybinių nuobaudų neturėjo, tačiau per darbo laikotarpį jam už paviršutinišką dokumentų tvarkymą buvo pareikšta pastaba. 2004 m. birželio 7 d. pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, suklastoto dokumento realizavimo pagal LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., nuo 2004-04-02 iki 2004-06-07 jis buvo nušalintas nuo einamų pareigų. Paskatinimų per visą darbo laikotarpį neturėjo. Posto viršininkas R. B. pareiškėją apibūdino kaip nepakankamai atsakingai atliekantį savo pareigas. Todėl Komisija 2004-06-14 nutarė nesiūlyti R. Č. posto inspektoriaus pareigų, o Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1P-410K buvo atleistas iš tarnybos pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad iš teismui pateikto Kauno teritorinės muitinės pareigūnų sąrašo matyti, kad pareigūnai buvo vienodos kvalifikacijos – visi turėjo A lygį 4 kategoriją. Atsižvelgta į išsilavinimą bei stažą,o kvalifikacija nėra vien tik aukštasis išsilavinimas, vertinama nuobaudų skaičių, paskatinimai, vadovautasi ir DK 129 str. 4 d. nuoroda, kad likus mažiau nei 5 metams iki pensijos yra draudimas atleisti iš darbo.Įvertinus visus kriterijus, pareiškėjas pirmenybės teisės pagal įstatymą neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Ginčas kilęs dėl Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-410K, kuriuo R. Č. atleistas iš tarnybos muitinėje nuo 2004 m. birželio 30 d. pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą (kai panaikinama pareigūno pareigybė) (b.l.6). Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra šio įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas. Nesutikimą su skundžiamu įsakymu pareiškėjas grindžia tuo, kad jis turėjo ne žemesnę kvalifikaciją nei iš pareigų neatleisti pareigūnai. Taigi nagrinėjamoje byloje yra aktualios ir aiškintinos aplinkybės, ar pareiškėjas tikrai turėjo lygiavertę, lyginant su iš pareigų neatleistų pareigūnų, kvalifikaciją ir prioritetą prieš juos, kad galėtų eiti A lygio 4 kategorijos pareigas.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius 2004 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1B-151 „Dėl teritorinių muitinių struktūrinių pokyčių, rengiantis dirbti Europos Sąjungos muitų teritorijoje, įgyvendinimo“ nustatė nuo 2004 m. liepos 1 d. pareigybių skaičių teritorinėse muitinėse (. b. l. 33). Įsakymo 1.2 punkte nurodyta, jog Kauno teritorinėje muitinėje turi būti 492 pareigybės. Teritorinių muitinių viršininkams pavesta atlikti parengiamuosius darbus, integruojant Lietuvos muitinės veiklą į Europos Sąjungą, tame tarpe ir įteikti informacinius pranešimus pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis apie būsimą tarnybos ar darbo sąlygų pasikeitimą arba atleidimą iš tarnybos ar darbo dėl pareigybių skaičiaus mažinimo (Įsakymo 3.6 p.). Vykdydamas minėtą įsakymą, Kauno teritorinės muitinės viršininkas 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 3B-424 „D. K. teritorinės muitinės statutinių karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintame Kauno teritorinės muitinės statutinių karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąraše, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 1 d., nustatė 492 pareigybių skaičių, kurį sudarė 450 karjeros (statutinių) valstybės tarnautojų pareigybių ir 42 darbuotojai, dirbsiantys pagal darbo sutartis (b.l. 35-52). Kauno teritorinės muitinės viršininkas 2004 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3B-277 sudarė Kauno teritorinės muitinės pareigūnų atrankos tarnybai tęsti ir pareigūnų perskirstymui organizuoti komisiją (b.l. 53), kuriai pareigūnų atrankos klausimus pavesta spręsti vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1B-325 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl muitinės pareigūnų atrankos tarnybai muitinėje tęsti vykdant struktūrinius ir pareigūnų skaičiaus mažinimą ryšium su naryste Europos Sąjungoje ( b.l.17, 31-32).
Iš bylos duomenų matyti, 2004 m. vasario 26 d. informaciniu lapeliu Nr. 2P-2.2-4283 pareiškėjas buvo informuotas, jog nuo 2004 m. liepos 1 d. bus panaikinta jo pareigybė, ryšium su tuo, esant galimybei, bus pasiūlyta užimti kitas to paties lygio ir kategorijos, o nesant tokių – žemesnės kategorijos pareigas (b.l.16). Tačiau Komisija 2004 m. balandžio 28 d. bei 2004 m. birželio 14 d. posėdžiuose, svarstydama pareigūnų atrankos tarnybai tęsti ir pareigūnų perskirstymui organizuoti klausimą, nutarė nesiūlyti pareigų R. Č. (b.l.17-18, 19-21).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau –Statutas), Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Įstatymas) ir Darbo kodeksas (toliau – DK).
Statuto 55 str. 1 d. 8 p. nustatyta, jog muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai jo pareigybė panaikinama. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Įstatymo 44 str. 1 d. 9 p., nustatant, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė. Karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, taikytinos garantijos reglamentuojamos Įstatymo 43 str. 1 d., pagal kurią karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.
Teismas pažymi, kad visais atvejais, kai faktiškai susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, turi būti taikomas jo nuostatos. DK nuostatos taikomos tik tuomet, kai faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių Įstatymas nereglamentuoja.
Anksčiau nurodytos teisės normos reglamentuoja valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų pagrindus, tačiau iš esmės nereglamentuoja pačios atleidimo procedūros.
Vadovaujantis Įstatymo 5 str., pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, turi būti remiamasi atitinkamomis DK normomis. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas).
Statuto 55 str. 4 d. nustato išimtį, jog iš tarnybos muitinėje negali būti atleista nėščia muitinės pareigūnė, taip pat muitinės pareigūnas atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, metu, išskyrus atvejus, kai muitinės įstaiga likviduojama. Sąrašą asmenų, turinčių pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, nustato DK 135 str. Pagal minimo straipsnio 1 d. 1-6 p., kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai; kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 str.). Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją (DK 135 str. 2 d.).
Teismas pabrėžia, kad DK 135 str. 2 d. neišplečia šio straipsnio 1 d. nurodyto sąrašo, o tik detalizuoja pirmenybės sąrašą. Darbuotojai, kurie nėra nurodyti DK 135 str. 1 d., neturi pirmenybės teisės būti palikti dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Jų atžvilgiu darbdavys, nesant kitų teisės aktuose įtvirtintų garantijų, turi teisę pasirinkti, su kuriuo darbuotoju tęsti darbo santykius, o kurį darbuotoją atleisti DK 129 str. pagrindu. Sąvoka „specialybė“ DK 135 str. 2 d. prasme apima ir sąvoką „pareigos“, t. y. pagal DK 135 str. 2 d. pirmenybė taikoma ne tik tos pačios specialybės, bet ir tas pačias pareigas einantiems darbuotojams (2003-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 44 “Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), taikymo teismų praktikoje” 12.6 – 12.8 p. ir apibendrinimo apžvalgos 5.4. dalis).
Tikrinant, ar atleidžiant darbuotoją iš darbo nebuvo pažeisti DK 135 str. reikalavimai, būtina nustatyti: a) ar ieškovas turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį DK 135 str. 1 d. p. b) ar kiti atitinkami darbuotojai, palikti dirbti įstaigoje, turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį (kuriuos) DK 135 str. 1 d. punktą ar jos neturėjo; c) ar ieškovei turėjo būti taikoma jos turima pirmenybė ir prieš kuriuos paliktus dirbti darbuotojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėj kolegijos 2004-01-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-58/2004). Tikrindamas, ar atleidžiant darbuotoją iš darbo nebuvo pažeisti DK 135 str. reikalavimai, visų pirma turi nustatyti, ar yra faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą darbuotoją priskirti prie asmenų, kuriems įstatymas (ir kolektyvinė sutartis) numato pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti darbuotojų skaičiaus mažinimo atveju; konstatavęs, kad pagal kurį nors vieną ar kelis DK 135 str. 1 d. punktus darbuotojas turi pirmenybės teisę, teismas 135 str. 2 d. nurodytais atvejais įvertina šio ir kitų atitinkamų darbuotojų kvalifikaciją, nustato, ar pirmenybė šiam darbuotojui taikytina ir prieš kuriuos paliktus dirbti darbuotojus, pirmenybės teisė nėra pažeista. Pagal DK 135 str. 2 d., pirmenybės teisės taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos, palyginti su visų kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje darbovietėje, kvalifikacija. Pažymėtina, kad pirmenybė turintiems darbuotojams prieš atitinkamus darbuotojus, neturinčius pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija nėra žemesnė (yra lygi ar aukštesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikaciją. Darbuotojo kvalifikacija, reikšminga DK 135 str. 2 d. taikymui, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Darbuotojo kvalifikacija apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Kvalifikacija nėra tapati išsilavinimui, nes išsilavinimas yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-631/2005). Pirmenybės teisė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje darbovietėje kvalifikaciją. Kvalifikaciją, sugebėjimus atlikti konkrečias pareigas lemia praktiniai darbuotojo darbo rodikliai. Kvalifikacija yra tam tikros kategorijos valstybės tarnautojo kvalifikacijos lygmuo (Įstatymo 2 str. 9 d.) Kad pirmenybė kvalifikacijai, darbuotojų skaičiaus sumažinimo atvejais, turėtų būti teikiama darbo teisiniuose santykiuose yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2005-05-31 nutartyje Nr. A-8-323/2005.
Iš Kauno teritorinės muitinės pareigūnų atrankos tarnybai tęsti ir pareigūnų perskirstymui organizuoti komisijos 2004 m. balandžio 28 d. bei 2004 m. birželio 14 d. posėdžių protokolų matyti, kad buvo svarstyta kandidatų atranka į Kauno teritorinės muitinės pareigybes nuo 2004 m. liepos 1 d. (į A4 pareigas). Svarstyti visa eilė kandidatų bei nutarta nesiūlyti skirti į pareigas R. Č. (b. l. 17-21). Kaip jau minėta, pareigūnų atranka buvo vykdoma vadovaujantis Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1B-325 patvirtintomis Rekomendacijomis, kurios atitinka Valstybės tarnybos įstatymo bei Darbo kodekso nuostatas. Jų pagrindu buvo sudaryti Kauno teritorinės muitinės pareigūnų sąrašai (lentelės), kuriose pažymėta kriterijai, nustatantys pareigūno kvalifikaciją ir profesinius gebėjimus (b.l.188-197).
Patikslintame skunde, kaip žemesnės kvalifikacijos pareigūnus, kurie neturėjo aukštojo išsilavinimo, pareiškėjas nurodo V. S., B. L., I. Ū., R. M.. Iš susistemintos duomenų lentelės (b.l. 188-190) matyti, jog V. S. neturėjo A kategorijos pareigybei būtino aukštojo universitetinio išsilavinimo, tačiau nuo 2004 m. birželio 11 d. iki spalio 26 d. dėl ligos ir kasmetinių atostogų nedirbo, todėl 2004 m. birželio 14 d. komisijos posėdyje, vadovaujantis DK 131 str. 1 d. 1 p. nuostatomis negalėjo būti sprendžiamas jo atleidimo klausimas. R. M., turėdamas aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, atrankos metu tęsė studijas Lietuvos žemės ūkio universitete, tai atitiko Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo (toliau - Pakeitimo įstatymas) 9 str. 1 d.nuostatas, nustatančias, jog valstybės tarnautojai, kurie neturi einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, jį privalo įgyti per penkerius metus nuo Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) įsigaliojimo. B. L. ir I. Ū. neturėjo A kategorijai reikiamo aukštojo universitetinio išsilavinimo, tačiau Pakeitimo įstatymo 9 str. 3 d. nustatyta, jog išsilavinimo reikalavimas netaikomos valstybės tarnautojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip penkeri metai, darbo sutarties nutraukimo ribojimą taip pat nustato ir DK 129 str. 4 d. nustatanti, jog darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais. Kadangi iš atsakovo pateiktos medžiagos matyti, jog B. L. ir I. Ū. iki pensijos buvo likę mažiau nei 3 metai, todėl jos turėjo prioritetą pareiškėjo atžvilgiu likti tarnyboje. Be to, visų minėtų pareigūnų tarnybos stažas siekė daugiau nei dešimt metų, tai suteikė pirmenybę tęsti tarnybą (DK 135 str. 1 d. 3 p., Rekomendacijų 3.1.2 p.).
Pareigūnais, kurie pareiškėjo teigimu yra ne aukštesnės kvalifikacijos, prieš kuriuos R. Č. turėjo pirmenybės teisę tęsti tarnybą, buvo A. N., R. D., J. B., V. K., V. V., V. P., R. K., A. B., A. S., R. R., D. C., A. D., R. B., L. U., V. P., E. L., R. K., J. K., D. A., R. B., R. J.. Rekomendacijų 4 punkte yra nustatyti kriterijai, į kuriuos Komisijai buvo privalu atsižvelgti, nustatant pareigūno kvalifikaciją ir profesinius gebėjimus. Tokiais kriterijais laikytinas: išsilavinimas, atliekamų pareigų kokybė, kvalifikacijos kėlimas, muitinės pareigūno etikos principų laikymasis, tarnybinių nuobaudų per visą tarnybos laiką nebuvimas, geros užsienio kalbų žinios, kompiuterio raštingumo įgūdžiai, valstybiniai apdovanojimai, paskatinimai už pavyzdingą tarnybą muitinėje.
Iš atsakovo pateiktos lentelės (b.l. 191-197) matyti, jog dalis pareigūnų, kaip ir pareiškėjas, atrankos metu turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą (A. N., R. D., J. B., V. K., V. V., V. P., R. K., A. B., A. S., R. R., D. C., J. K., D. A., R. B., Robertas J. V. Pacaitis), kiti pareigūnai (A. D., R. B., L. U. E. L., R. K.) tęsė studijas aukštosiose mokyklose universitetiniam išsilavinimui įgyti, kaip tai numatė Pakeitimo įstatymo 9 str. 1 d., todėl, atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, darytina išvada, jog visi pareigūnai buvo lygiaverčiai. Lyginant atrankoje dalyvavusių pareigūnų kvalifikacijos kėlimą, matyti, jog pareiškėjas ir J. B. yra kėlę kvalifikaciją tik viename seminare, visi kiti pareigūnai, kurių kvalifikacija lyginama, daugiau nei dviejuose. Nuobaudų yra turėję visi pareigūnai. Nors pareiškėjas turėjo tik vieną nuobaudą, tačiau šiuo aspektu pareigūnai vertintini vienodai, kadangi visi neatitiko kriterijaus - tarnybinių nuobaudų per visą tarnybos muitinėje laiką nebuvimas (Rekomendacijų 4.5 p.). A. N., V. V., R. K., A. B., A. D., R. B., L. U., V. P., E. L. yra gavę paskatinimus už pavyzdingą tarnybą muitinėje. Galiausiai visi pareigūnai, išskyrus pareiškėją, turėjo tarnybos stažą ilgesnį nei 10 metų, kas suteikia pirmenybės teisę tęsti darbą pagal DK 135 str. 1 d. 3 p. bei Rekomendacijų 3.1.2 p. Be to, pareiškėjas turėjo dar vieną svarbų kriterijų jo nenaudai - buvo patrauktas įtariamuoju baudžiamojoje byloje, kaip ir V. K.. Nors Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pareiškėjas ir buvo išteisintas baudžiamojoje byloje, tačiau tai nesudaro savarankiško pagrindo grąžinimui į tarnybą, kadangi atleidimo pagrindas yra pareigybės naikinimas, o patraukimas įtariamuoju baudžiamojoje byloje - tik vienas iš vertinimo kriterijų, sprendžiant palikimo tarnyboje klausimą.
Taigi, pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos Kauno teritorinėje muitinėje įvertinus visų kandidatų dalykines ir asmenines savybes. Teismas narinėdamas bylą nenustatė jokių aplinkybių dėl kurių pareiškėjas turėjo pirmenybės teisę būti paliktas tęsti tarnybą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tam tikros institucijos vidinės struktūros pertvarkymas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2008 m. birželio 4 d. Nr. A556- 904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. Nr. A662-684/2010, 2011 m. vasario 23 d. Nr.A62–1007/2011 ir kt.). Ši diskrecijos teisė apima ir vadovo teisę pasirinkti personalijas. Iš pateiktų į bylą įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjo užimamos pareigybės panaikinimas buvo pavestas muitinės viršininkui pagal kompetenciją naudojantis įstatymo suteikta diskrecijos teise pertvarkyti vidinę muitinės struktūrą, rengiantis dirbti Europos Sąjungos muitų teritorijoje. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo prasme laisvų pareigybių, kurios galėtų būti pasiūlytos pareiškėjui, nebuvo. Todėl Teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad pareiškėjas atleistas iš pareigų pagrįstai. Priimant Įsakymą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Įsakymas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo pareiškėjo nurodytais motyvais, naikinti, grąžinti pareiškėją į tarnybą bei ir priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Šioje situacijoje pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str.str., 88 str.1 d.1 p. teismas
nusprendė:
Prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.