Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutartis

2020-10-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-70-1054/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
II-70-1054/2020
Teisminio proceso Nr.
4-38-3-00012-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. K.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-70-1054/2020Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00012-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.10; 21.10.4 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 27 d.Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei,dalyvaujant pareiškėjui R. K., jo atstovei advokatei V. P.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato (toliau – Skuodo rajono policijos komisariatas) atstovui M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. skundą dėl Skuodo rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 84-ANR_N-233-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skuodo rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 84-ANR_N-233-2020 (toliau – Nutarimas) pareiškėjas R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda baudos mokėjimą išdėstant į 4 dalis. Skundžiamame Nutarime nurodyta pažeidimo, už kurio padarymą nubaustas pareiškėjas, esmė, jog 2020 m. sausio 19 d., 12 val. 00 min., Vasario 16 – osios g. 8, Skuode, Skuodo r. sav., R. K. vairuodamas automobilį „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) supainiojęs automatinės pavarų dėžės pavaras, pradėjo važiuoti į priekį ir atsitrenkė į automobilio priekyje stovėjusią pėsčiąją B. B. bei ją prispaudė prie ūkiniame pastate esančio garažo laukinių durų varčios. R. K. pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos apie tai nepranešęs policijai. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų B. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. skundu prašo teismo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 16 d. priimtą Nutarimą, kuriuo pareiškėjas nubaustas 600 Eur bauda baudos mokėjimą išdėstant į 4 dalis pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu Nutarimu, kadangi mano, jog institucijos paskirta nuobauda prieštarauja teisingumo principui. Pareiškėjo išvažiavimo namo po eismo įvykio negalima laikyti tyčiniu pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, kadangi pareiškėjas nesiekė apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajai žalą, jokių įvykio pėdsakų pareiškėjas neslėpė. Nurodo, kad pareiškėjas neturėjo tikslo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. K. bei jo atstovė palaikė skundą ir jo reikalavimus, prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų pagrindu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. sausio 19 d. buvo pastatęs sūnaus automobilį „Mersedez – Benz“ kaimynų (duomenys neskelbtini). Kaimynė B. B. jo paprašė patraukti automobilį, kadangi ji norėjo išvažiuoti iš garažo. Pareiškėjas nurodė, jog pripažįsta patį pažeidimo faktą, bandydamas patraukti automobilį jis sumaišė pedalus ir pavažiavo į priekį, nepastebėjo priekyje stovinčios B. B., gal ji tuo momentu buvo pasilenkusi. Paaiškino, kad serga II tipo cukriniu diabetu, tą dieną nebuvo išgėręs visų būtinų vaistų, savijauta buvo nebloga, tačiau jautėsi truputį kitoks, prislopintas. Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1977 m., sūnaus automobilį yra ir anksčiau vairavęs, yra važiavęs netgi į kapines Klaipėdoje. Pareiškėjas nurodė, kad girdėjo, kaip B. sukliko, sakė, kad jai labai skauda koją, jis suprato, kad B. skauda jeigu šaukia, padėjo jai nueiti, pasodino kieme ant taburetės, vėliau atvažiavo G. ir išvežė B. pas gydytoją, jis dar 10 – 20 min. pasėdėjo automobilyje ir išvažiavo namo. Pareiškėjas nurodė, kad jis iš karto po įvykio neskambino policijai ar pagalbos telefonu, kadangi jam B. pasakė, jog nebandytų niekam skambinti, o B. mama liepė jam nešdintis iš kiemo, pagalbos telefonu skambino vėliau, jau grįžęs namo. Nurodė, kad su B. yra susitaikęs, jai žalą atlygino, sumokėjo 300 Eur.

Atsiliepimas

Skuodo rajono policijos komisariatas atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą Nutarimą. Nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, pateikti siekiant išvengti atsakomybės, pareiškėjas nevykdė Kelių eismo taisyklėse nurodyto imperatyvaus reikalavimo, už tai pareiškėjui tenka atsakomybė. Pareiškėjui skirta minimali bauda ir ji išdėstyta mokėti dalimis, todėl pareigūnas priimdamas Nutarimą atsižvelgė į teisingumo ir protingumo principus, pareiškėjo padarytas nusižengimas sukėlė realiais pasekmes – buvo sužalotas žmogus. Atsižvelgiant į tai, Skuodo rajono policijos komisariatas prašo palikti galioti skundžiamą Nutarimą ir pareiškėjo skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, Skuodo rajono policijos komisariato atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad institucijai nekyla abejonių dėl to, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja B. B. parodė, kad 2020 m. sausio 19 d. J. G. jos paprašė parvežti namo, ji išėjo į kiemą, ėjo prie garažo vartų, tuo metu R. K. kieme nebuvo, jis grįžo ir užstatė automobiliu garažo vartus. Ji paprašė R. K. patraukti ties garažo vartais priekiu į garažo vartus pastatytą jo automobilį, šis sutiko. R. K. įsėdo į automobilį ir šiek tiek pavažiavo į priekį, ji tuo metu buvo pasilenkusi atkabinti garažo vartų kablį. R. K. vėl pradėjo važiuoti į priekį, ji atsistojusi pradėjo jam mojuoti, tačiau šis jos nematė, spėja, kad jam galėjo būti diabeto priepuolis, jis jai sakė, kad neišgėrė vaistų. R. K. ją prispaudė automobiliu prie garažo vartų. Jai tuo metu labai skaudėjo, ji šaukė R., tačiau šis negirdėjo ir toliau ją spaudė automobiliu prie vartų. Netrukus atbėgo G. jos gelbėti, ją prispaustą automobilio ištraukė. R. K. šaukė kad ji meluoja, jog jai skauda. Liudytoja parodė, kad jos mama į kiemą nebuvo išėjusi ir nieko nematė bei negirdėjo. Liudytoja parodė, kad jai R. K. davė 200 Eur žalai atlyginti, dar yra gavusi 2300 Eur iš draudimo bendrovės.

Liudytoja J. G. parodė, kad Benetis yra jos vyro J. G. pusbrolis. 2020 m. sausio 19 d. jai paskambino vyras J. G. ir paprašė nuvežti B. B. į ligoninę, ji pati įvykio nematė, atvyko padėti kaip vairuotoja. Liudytoja parodė, kad, jai atvykus, B. B. sėdėjo ant kėdutės, bet ne kieme, o namuose, ji šaukė, kad skauda koją, ant kojos dėjo ledus, koja buvo ištinusi. Parodė, kad R. K. tuo metu stovėjo prie automobilio, gal bandė kažką sakyti, tačiau ji pasakė jam, kad netrukdytų jiems lipti į automobilį. Tuo metu nebuvo net kalbos, kad reikia kviesti policiją, negirdėjo ir kad kas nors varytų R. K. iš kiemo, lauke nebuvo ir B. mamos, ji sunkiai vaikšto. Parodė, kad, kai jie su B. B. išvažiavo į gydymo įstaigą, R. K. liko prie automobilio. Liudytoja parodė, kad gydymo įstaigoje B. B. buvo nustatytas kojos lūžimas, koja buvo sugipsuota.

Liudytojas J. G. parodė, kad 2020 m. sausio 19 d. jis buvo pas B., atvažiavo R. K. į kiemą ir pastatė automobilį priekiu ties garažo vartais, 4 – 5 m. atstumu. K. su savimi atsivežė 0,7 l. butelį degtinės, jie visi su K. buvo katilinėje, čia kartu su K. sugėrė tą 0,7 l butelį degtinės. Vėliau R. K. išėjo patraukti savo automobilį, jie su B. liko katilinėje. Vėliau išgirdo B. nežmonišką riksmą, suprato, kad kažkas rimto atsitiko. Išėję iš katilinės pamatė B. prispaustą automobiliu prie garažo vartų, bandė atstumti automobilį, tačiau nepavyko, tada ištraukė B. iš tarpo tarp automobilio ir garažo vartų. B. šaukė, jie nubėgo atnešti kėdę, B. ir jis pasodino B. ant kėdės. Liudytojas parodė, kad R. K. nebuvo išlipęs iš automobilio, išvairavo automobilį lauk ir nuvažiavo į savo kiemą. Vėliau atvažiavo žmona vežti B. į gydymo įstaigą, tada pėsčias į kiemą atėjo ir R. K., jis buvo kaip nesavas. Liudytojas parodė, kad po įvykio nebuvo jokios kalbos apie policiją, niekas nesakė K., kad šis neskambintų pagalbos telefonu 112, jie patys nusprendė nekviesti greitosios medicinos pagalbos ir vežti B. į gydymo įstaigą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas pripažįsta, kad 2020 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini), kieme neatsargiai vairuodamas automobilį „Mersedes – Benz“ link garažo vartų sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobiliu kliudė B. B., tačiau iš esmės neigia tai, kad pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, apie tai nepranešęs policijai ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas nurodo, jog mano, kad jo veiksmai nėra jo tyčinis veiksmas ir prašo jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nesant administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjas taip pat prašo, teismui nusprendus, jog pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, švelninti jo padėtį ir, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą jam neskirti arba skirti mažesnį, negu numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje, baudos dydį.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, jog ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Skuodo rajono policijos komisariatas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, R. K. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, pagrįstai pripažino pareiškėją padarius šį nusižengimą ir skyrė jam administracinę nuobaudą.

Kaip pagrįstai skunde pažymi pareiškėjas, ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. K. ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet ir tyčia iš jo pasišalino. Paties pareiškėjo paaiškinimais, byloje ištirtais liudytojų parodymais ir kitais duomenimis nebejotinai nustatyta, jog R. K. vairuojamas automobilis kliudė pėsčiąją B. B. bei ją prispaudė prie ūkiniame pastate esančio garažo laukinių durų varčios dėl ko jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Skunde neginčijama, kad buvo automobilio kontaktas su nukentėjusiąja, tačiau teigiama, jog pareiškėjas nesuprato, kad įvyko eismo įvykis ir dėl to jis turėjo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje bei iškviesti pareigūnus, tačiau šie skundo argumentai atmetami, nes juos paneigia teisme ištirtų įrodymų visuma.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punktas apibrėžia, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Įvykį pripažinti eismo įvykiu, būtina taip pat nustatyti, jog buvo padaryta žala asmeniu arba turtui. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios B. B., liudytojų J. G., kuris parodė, jog girdėjo nukentėjusiosios šauksmą, iš karto po įvykio suteikė jai neatidėliotiną pagalbą – ištraukė iš po automobilio, pasodino ant kėdės –, J. G., kuri po įvykio matė nukentėjusiąją, parodė, jog nukentėjusiajai buvo ištinusi koja, išvežė ją į gydymo įstaigą, kur jai buvo nustatytas kojos lūžis, koja buvo sugipsuota, parodymais nustatyta, jog iš tiesų R. K. automobilio priekine dalimi kliudė B. B., ją automobiliu prispaudė prie garažo vartų ir dėl tokių R. K. veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Automobilio kontaktas su nukentėjusiąja buvo, tą pripažino pats pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu, ir akivaizdu, kad pareiškėjas suprato, jog automobiliu sužalojo nukentėjusiąją, kadangi pats bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, jog girdėjo, kaip B. sukliko, ji sakė, kad jai labai skauda koją, jis suprato, kad B. skauda. Nors pareiškėjas teigia, jog jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, kadangi jam kieme buvusi nukentėjusiosios mama liepė pasišalinti iš kiemo, o J. G. liepė neskambinti jokioms tarnyboms, tačiau byloje apklausti liudytojai bei nukentėjusioji nurodė priešingas aplinkybes, kad nukentėjusiosios mama net nebuvo išėjusi po įvykio ar įvykio metu į kiemą, kadangi sunkiai vaikšto, o apie policijos kvietimą su pareiškėju nebuvo jokios kalbos. Be to, net ir įvertinus, kad pareiškėjas yra senatvės pensininkas, 70 metų amžiaus, buvo stresinėje situacijoje, tačiau pareiškėjas yra vairuotojas, kaip pats parodė, aktyviai dalyvaujantis viešajame eisme, nuvykstantis ir į didesnius miestus, pvz. Klaipėdą, ir jis privalo vykdyti visas vairuotojams teisės aktų numatytas pareigas, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir užtikrinti, kad jo vairavimas nekeltų pavojaus nei jo paties, nei kitų asmenų saugumui, pareiškėjo elgesys po 2020 m. sausio 19 d. įvykusio eismo įvykio nepatvirtina, jog pareiškėjas tinkamai vykdė savo pareigas įvykus eismo įvykiui. Pareiškėjo neatleidžia nuo atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ir tai, jog, pareiškėjo teigimu, jis tą dieną buvo neišgėręs visų vaistų nuo cukrinio diabeto, kas galėjo turėti neigiamą poveikį jo elgesiui po eismo įvykio. Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, jog neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Taigi pareiškėjas, blogai jausdamasis, privalėjo apskritai nevairuoti automobilio, paprašyti, kad kiti asmenys patrauktų automobilį nuo garažo. Eismo įvykis, kurį sukėlė pareiškėjas, buvo pavojingas, jo metu buvo sužalotas žmogus, įvykio vietoje buvę liudytojai iš karto po įvykio išvežė nukentėjusiąją į gydymo įstaigą. Tiek pats pareiškėjas, tiek byloje apklausti liudytojai J. G., J. G. parodė, kad po įvykio nukentėjusioji B. B. šaukė iš skausmo, tai patvirtino ir pati nukentėjusioji. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, būdamas suaugęs, didelę gyvenimišką patirtį turintis asmuo, neabejotinai suprato, jog nukentėjusiajai nėra viskas gerai, ji yra sužalota. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog R. K. neabejotinai matė ir suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sužalota nukentėjusioji B. B., todėl turėjo pareigą apie įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadarė, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Pareiškėjo vienas iš argumentų, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas, grindžiamas tuo, jog jis neturėjo motyvo vengti atsakomybės – buvo blaivus, automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu, vairuotojo pažymėjimą turėjo, administracinių nuobaudų neturėjo. Tačiau šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepaneigia, jog R. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš karto po įvykio, ne vienas suaugęs asmuo suvokė situaciją kaip eismo įvykį (liudytojai J. G., J. G.), išvežė nukentėjusiąją į gydymo įstaigą. P. R. K. nurodė, jog norėjo iškviesti greitąją, policiją, vėliau grįžęs namo skambino pagalbos telefonu 112, tačiau byloje nėra tokių įrodymų ir pareiškėjas jų nepateikė. Tad, akivaizdu, jog situacija nebuvo eilinė, buvo sambrūzdis, tačiau R. K., nukentėjusiąją liudytojams išvežus į gydymo įstaigą, išvažiavo namo. Visa tai leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog pareiškėjas suprato, kad dėl jo veiksmų, pažeidžiančių Kelių eismo taisykles, įvyko eismo įvykis, nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas, ir jis, turėdamas pareigą pranešti apie tai policijai, to nepadarė, priešingai, jis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Net jeigu ir būtų patvirtinta aplinkybė, kad įvykio vietoje buvę pašaliniai asmenys liepė pareiškėjui pasišalinti iš įvykio vietos, nepranešti policijai, tai neatleistų pareiškėjo, kaip transporto priemonės vairuotojo, nuo pareigų vairuotojui, numatytų teisės aktuose, vykdymo. Toks pareiškėjo elgesys po įvykio, nepaisant to, kad pareiškėjo automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, pareiškėjas nėra baustas administracine tvarka, byloje esančiais įrodymais nenustatyta ir nepatvirtinta, kad pareiškėjas būtų buvęs neblaivus, leidžia teismui pagrįstai konstatuoti, jog pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Pažymėtina, jog administracinei atsakomybei pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį kilti nebūtina nustatyti tikslo išvengti atsakomybės, pakanka nustatyti, jog asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, žinodamas apie pareigą pasilikti ir pranešti policijai apie įvykį arba užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau jos nevykdydamas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog Skuodo rajono policijos komisariatas pagrįstai nustatė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – tyčią R. K. veikoje, todėl pagrįstai pripažino jį padarius šį nusižengimą ir skyrė administracinę nuobaudą.

Pasisakant dėl R. K. skirtos administracinė nuobaudos, pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Vertindamas pareiškėjui R. K. paskirtos nuobaudos – baudos – pagrįstumą teismas konstatuoja, jog administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Skiriant baudą, tinkamai įvertinti padaryto nusižengimo pobūdis ir pavojingumas. Pažymėtina, jog R. K. pasišalino iš eismo įvykio, kurį padarė pažeidęs Kelių eismo taisyklių punkto reikalavimą, pažeidimas padarytas nukentėjusiosios B. B. atžvilgiu, jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pareiškėjas atlygino nukentėjusiajai 200 Eur turtinę žalą, be to, pareiškėjo vairuotas automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, kas užtikrina eismo įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimą – nukentėjusioji parodė, kad jai draudimas išmokėjo 2300 Eur žalos atlyginimui. Skiriant nuobaudą atsižvelgta ir įvertinta taip pat ir tai, kad nustatyta R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino žalą nukentėjusiajai, pareiškėjas yra 65 metų sulaukęs asmuo, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, pareiškėjui skirtos 600 Eur baudos mokėjimas išdėstytas į 4 dalis. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pareiškėjui paskirta 600 eurų bauda jos mokėjimą išdėstant, atitinkanti ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos minimumą, nėra aiškiai per griežta, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, o taip pat pareiškėjo pavojingumą ir yra būtina bei pakankama priemonė pasiekti administracinės nuobaudos tikslus (ANK 22 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą taip pat gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skundžiamu Nutarimu apskritai nebuvo skirtas.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, Skuodo rajono policijos komisariatas tinkamai įvertino byloje ištirtus įrodymus ir pagrįstai pripažino R. K. kaltu padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, tinkamai jam paskyrė 600 eurų baudą jos mokėjimą išdėstant į 4 dalis už šį pažeidimą, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas ir institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ir vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo R. K. skundo ir palikti Skuodo rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 84-ANR_N-233-2020 nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė