- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- 1S-204-327/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Gytis Večerskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- D. Č.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Meilučio ir Gyčio Večersko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. Č. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 1869 taikyti nuteistajam D. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Č. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 2 d., 165 str. 1 d., 180 str. 2 d. 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. – 5 metų laisvės atėmimo bausme.
Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. birželio 20 d., pabaiga – 2016 m. birželio 20 d. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose atlieka nuo 2012 m. liepos 12 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 mėnesiai 4 dienos skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio 2015 m. gruodžio 11 d.
Nuteistasis pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija įvertinusi, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nutarė taikyti D. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos D. Č.. Teismas konstatavo, kad nuteistojo atliktos bausmės dalis nelaikoma adekvačia jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumui, o jo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistojo gyvenimas pakankamai pasikeitė teigiama linkme ir jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, bus įgyvendinta bausmės paskirtis ir teisingumo principas, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad D. Č. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Šalies argumentai
D. Č. skunde nesutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, prieštarauja šiam teismui pateiktam Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros skundui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir prašo nuteistojo skundą vertinti teigiamai ir nešališkai. Skunde nurodo, kad prokuroro samprotavimai yra be įrodymų, siūlymas apylinkės teismui netvirtinti Komisijos nutarimo nelogiškas. Teigia, kad padarant nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, grupės nebuvo, jis nebuvo šios grupės lyderis, nusikalstamą veiką padarė vienas, dėl savo veiksmų gailisi, faktiškai atliko 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymi, kad pataisos namuose bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, buvo 5 kartus baustas nuobaudomis, kurios negalioja, 2 kartus skatintas, lankė socialinės reabilitacijos programas, dirba valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“ siuvėju, paleidus lygtinai, jį priimtų gyventi jo nurodytu adresu. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. Č. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Č. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. Č. priklauso ne žemos, o vidutinės rizikos grupei (70 balų), todėl šiuo atveju būtina nustatyti nekeliančią jokių abejonių ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Kaip anksčiau minėta, nuteistasis D. Č. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi suaugusiųjų mokymo centre, taip pat profesinio rengimo centre, dalyvavo „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, buvo užsirašęs į „Suvalkijos anoniminių alkoholikų draugijos“ užsiėmimus, šiuo metu dalyvauja socialinės reabilitacijos „Relaksacija“ programoje, tačiau vien tik mokymasis ir dalyvavimas minėtose programose nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 79 balai pagal „OASys“), tačiau yra pakankamai didelė (70 balų). Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu D. Č. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (2 kartus), ir baustas (5 kartų), paskutinį kartą nuobauda paskirta 2014 m. gruodžio 3 d. už opiatų vartojimą, ji negalioja tik nuo 2015-10-27, panaikinus ją anksčiau laiko. Pažymėtina ir tai, kad nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas ne tik iš karto atvykus į pataisos namus, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis laisvėje nedalyvavo jokioje organizuotoje veikloje, nesusijusioje su nusikalstamumu, dauguma draugų teisti, suprato, kad veikla, kurioje jis dalyvavo, buvo susijusi su nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoravo, o bausmės atlikimo metu pasirodė kaip lengvatikis ir pasiduodantis kitų manipuliacijoms, be to, atpažįsta ne visas savo problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu, atlieka bausmę už nusikaltimą, kurį padarė būdamas neblaivus, yra duomenų, kad jam pasireiškia smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, tačiau nuteistasis nemano, kad turi alkoholio vartojimo problemų, taip pat bausmės atlikimo metu jis baustas už opiatų vartojimą, kas įvertinta kaip kriminogeniniai veiksniai, padidinantys galimybę nusikalsti pakartotinai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog D. Č. buvo taikyta amnestija, už praeityje padarytas nusikalstamas veikas vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pažeidė.
Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už 6 tyčinių nusikaltimų – 1 sunkaus, 3 apysunkių ir 1 nesunkaus – padarymą. Nors nuteistasis pastaruoju metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 2 kartus buvo paskatintas, tačiau žymesnių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.
Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus D. Č. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. Č. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.