Kauno apygardos teismo nutartis

2008-04-03 · Civilinė byla Nr. 2A-314-343/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-03
Bylos Nr.
2A-314-343/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pran.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
Atsakovas
(duomenys neskelbtini), I. L., J. R., R. T., T. P., V. N., A. D., J. K., A. R., Č. D., K. S. B., A. L., N. M., G. L., R. P. S., A. P., A. K., L. K., E. P., O. M., H. M., R. K., V. M., S. M., S. G., R. M., J. Š., B. M., M. M., N. B., O. L., A. Č., A. G., R. B., A. I., M. G., E. Š., V. J.
Ieškovas
R. O.
Trečiasis asmuo
Kauno
Advokatai
Dana Žvingilienė
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-314-343/2008

Pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Rimkevičienė Procesinio sprendimo kategorija:25.3; 121.20

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. balandžio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės,

kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo,sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovei N. B. , adv. D.Degutienei, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Linai Tilvikaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 11 07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1674-435/2007 pagal ieškovo R. O. ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini), I. L. , J. R. , R. T. , T. P. , V. N. , A. D. , J. K. , A. R. , Č. D. , K. S. B. , A. L. , N. M. , G. L. , R. P. S. , A. P. , A. K. , L. K. , E. P. , O. M. , H. M. , R. K. , A. K. , V. M. , S. M. , S. G. , R. M. , J. Š. , B. M. , M. M. , N. B. , O. L. , A. Č. , A. G. , R. B. , A. I. , M. G. , E. Š. , O. L. , V. J. teisių perėmėjai N. S. , UAB „K. P. “, UAB „Sambuca“, tretiesiems asmenims Kauno m. savivaldybei, KAVA, UAB Medicinos bankas ir J. S. L. dėl pripažinimo teisės be atsakovų sutikimo likviduoti savavališkos statybos padarinius ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais KAVA ieškinį R. O. dėl savavališko statinio (priestato) nugriovimo prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l. 16-19, t.2) prašė, ginant pažeistas teises, pripažinti jam teisę be atsakovų (duomenys neskelbtini), I. L. , J. R. , R. T. , T. P. , V. N. , A. D. , J. K. , A. R. , Č. D. , K. S. B. , A. L. , N. M. , G. L. , R. P. S. , A. P. , A. K. , L. K. , E. P. , O. M. , H. M. , R. K. , A. K. , V. M. , S. M. , S. G. , R. M. , J. Š. , B. M. , M. M. , N. B. , O. L. , A. Č. , A. G. , R. B. , A. I. , M. G. , E. Š. , O. L. , V. J. teisių perėmėjos N. S. , UAB „K. P. “, UAB „Sambuca“ sutikimo į savavališko priestato 2a1p prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savavalinių padarinių likvidavimą pagal UAB „Pastogė“ 2006 metais paruoštą projektą, priteisti visas turėtas teismo ir atstovavimo išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 181,10 m² administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Už ieškovui priklausančių patalpų 1-3 ir 1-4 išorinės sienos buvo laisvas tarpas, atskirtas garažo patalpa bei mūrine tvora. Ieškovas, išnaudodamas erdvę tarp jam priklausančių patalpų išorinės sienos ir šalia esančio mūrinio garažo, savo lėšomis ir jėgomis savavališkai pastatė ir įsirengė papildomą 19,55 m² patalpą. Anksčiau vietoje minėtos patalpos buvo atskiras įėjimas tik į ieškovui priklausančią patalpą su rakinamomis metalinėmis durimis, priešingoje nuo pagrindinio įėjimo į bendro naudojimo laiptinę namo pusėje ir šiuo įėjimu naudojosi vienas ieškovas, namo eksploatacijai pakeitimas nekenkia ir nepažeidžia kitų namo gyventojų teisių. Ieškovas, dėl sutikimo, reikalingo savavališkai įrengto priestato įteisinimui, oficialiu pranešimu 2005 07 04, išsiųstu registruotu laišku, kreipėsi į atsakovą (duomenys neskelbtini), kartu pateikdamas 6 priestato projekto brėžinius bei patikslintą priestato patalpos plotą. (Duomenys neskelbtini)visuotinis bendrijos narių susirinkimas 2005 09 25 atidėjo prašymo nagrinėjimą niekuo nepagrįstais motyvais, reikalavo pateikti įstatyme nenumatytus dokumentus, nors tuo pačiu metu kitiems bendrijos nariams buvo duodami sutikimai panašaus pobūdžio statybos darbams vykdyti. Tuo buvo pažeistos ieškovo teises. Ieškovas taip pat nurodė, kad įstatymas numato ieškovui teisę įteisinti savavališkai pastatytas patalpas, todėl, patenkinus ieškinį, trečiojo asmens Kauno apskrities viršininko administracijos reikalavimas nugriauti aptariamas patalpas neteks pagrindo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 26-30, t.2) atsakovai prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad bendrijos susirinkimuose sprendimus priima bendrasavininkiai. Sprendimo dėl ieškovo prašymo priėmimas buvo atidėtas, kadangi ieškovas, skirtingai nei nurodyta ieškinyje, nepateikė jokios projektinės dokumentacijos, kurią įvertinę bendrijos nariai būtų galėję įsitikinti, kad atliktais statybos darbais nebuvo pažeistos bendraturčių teisės, pats neatvykdavo į susirinkimus. Projektinės dokumentacijos siuntimo fakto įrodinėjimo pareiga priskirtina ieškovui, o jo pateikti dokumentų pateikimo įrodymai nepakankami. Be to, ieškovas nelaikytinas statytoju LR Statybos įstatymo prasme, todėl neturi pagrindo reikalauti apginti teises, įstatymu priskirtinas statytojui.

Prie bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-7870-151 pateiktu ieškiniu (t.1 priedas - civ. byla Nr. 2-7870-151/2006; b.l. 3-5) tretysis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus Kauno apskrities viršininko administracija prašė įpareigoti ieškovą per nustatytą terminą nugriauti prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą priestatą ir panaikinti savavališkai įrengtas patalpas ir nurodė, kad KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, pagal (duomenys neskelbtini) pirmininkės N. B. pranešimą 2003 10 02 patikrino ir nustatė, kad R. O. , gyvenamojo namo administracijos patalpų (duomenys neskelbtini) savininkas, tarp daugiabučio gyvenamojo namo, garažo ir tvoros įrengė stogo konstrukciją (gegnes), uždengė stogą, įstatė langus ir duris, taip savavališkai įrengė patalpą – priestatą, tokiu būdu pažeidė LR Statybos įstatymo 3 ir 12 str. reikalavimus. 2003 10 02 R. O. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2003 11 15 likviduoti savavališką priestato statybą. Reikalavimų neįvykdžius, R. O. administracinio teisės pažeidimo byloje Kauno miesto apylinkės teismas paskyrė 100 Lt baudą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius nurodė, kad savavališkai įrengtam priestatui išvados negali būti parengtos, kol nebus parengtas ir suderintas detalusis planas šiam sklypui. Nesant detalaus plano, net ir bendrijos sutikimas įteisinti statybas neturi prasmės. Neįteisinus statybos, priestatas turi būti nugriautas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 11 07 sprendimu (b.l. 34-42, t.3) ieškovo patikslintą ieškinį patenkino visiškai, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais KAVA ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad šalių materialiniai reikalavimai susiję su bendraturčių teisėmis ir pareigomis, kylančiomis šalinant savavališkos statybos padarinius. Pripažįstant asmens teisę statyti, rekonstruoti pastatą, taip pat šalinti savavalinės statybos padarinius, ši teisė ribojama draudimu pažeisti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus reikalavimus. Ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų sutikimą, kurie turi teisę atsisakyti duoti sutikimą, šiuo atveju, pašalinti savavalinės statybos padarinius vienokiu ar kitokiu įstatyme nustatytu būdu, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsme, todėl teismas sprendė atsakovo atsisakymo duoti sutikimą savavalinės statybos padarinių šalinimui, pagrįstumo klausimą. Klausimo dėl sutikimo ieškovui davimo atidėjimą motyvuodami projektinių dokumentų nepateikimu, atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškiniu ir prie jo pridėtais pašto kvitais ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, kad visi dokumentai bendrijai buvo pateikti. Atsakovų argumentas, kad ieškovas turėjo pateikti projektą, nurodyti patalpų paskirtį, pateikti įrodymus apie tai, ar tose patalpose nėra pratęsti vamzdynai, taip pat įrodymus apie tai, kokiu būdu pritvirtintas stogas, ir tik tada bendrasavininkiai galėjo spręsti ieškovo prašymą, yra nepagrįstas, kadangi teisminė praktika nereikalauja, jog sutikimui gauti asmeniui turėtų būti pateiktas būtent projektas, kas reiškia, jog akcentuojama ne tai, kokia forma turi būti pateikiami objekto pertvarkymo duomenys, o tai, kas bus pertvarkoma, t.y. turi būti matomi tokios pertvarkos esminiai duomenys, iš kurių bendraturtis galėtų spręsti apie savo teisių ir interesų galimą pažeidimą. Visus kitus klausimus nagrinėja tam tikros suinteresuotos institucijos ir teikia savo išvadas. Atsakovai neginčijo aplinkybės, kad ieškovas investavo savo lėšas į statybą, todėl jų argumentas, kad ieškovas nelaikytinas statytoju yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė priešiški santykiai, dėl ko bendrija apskritai nesvarstė ieškovo prašymo duoti sutikimą savavališkos statybos įteisinimui, papildomų dokumentų pareikalavo tik ieškovui iniciavus teisminį procesą, t.y., be jokio pagrindo, vadovaudamiesi asmeninėmis ambicijomis, pažeidė jo teisę į savavalinės statybos padarinių pašalinimą. Teismas taip pat nurodė, kad trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais KAVA ieškinys, patenkinus ieškovo ieškinį, atmestinas tais pačiais motyvais, t.y., pripažinus ieškovo teisę į savavalinės statybos padarinių pašalinimą, nėra pagrindo tenkinti KAVA reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 62-67, t. 3) (duomenys neskelbtini) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 11 07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - R. O. ieškinį dėl pripažinimo teisės be atsakovų sutikimo likviduoti savavališkos statybos padarinius atmesti, Kauno apskrities viršininko administracijos ieškinį dėl įpareigojimo R. O. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą patenkinti ir priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini)naudai bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą atsakovai grindžia šiais argumentais:

1. Nepagrįstai atsakovais byloje buvo patraukta ir bendrija, ir jos nariai, tuo būdu jiems du kartus pritaikant atsakomybę už tą patį dalyką. Be to, iš atsakovo A. G. , turinčio dvi patalpas, nepagrįstai priteistos dvigubo dydžio bylinėjimosi išlaidos.

2. Kai kurie atsakovai yra išvykę gyventi į užsienį, nedalyvavo bendrijos susirinkimuose, kuriuose priimti ginčijami sprendimai, nieko nežino apie vykstantį teismo procesą, ieškovas nepateikė įrodymų, kad savavališkos statybos klausimu jis kreipėsi į kiekvieną atsakovą ir kiekvienas iš jų atsisakė duoti sutikimą, todėl jiems atsakomybė pritaikyta nepagrįstai.

3. Teismas nepagrįstai pareigą įrodyti projektinės dokumentacijos įteikimo faktą perkėlė atsakovams, netinkamai pritaikydamas CPK 135 str.

4. Ieškovas neįrodė, kad brėžiniai, kurie atitinka UAB „Pastogė“ 2006 m. vasario mėnesį paruoštus brėžinius, buvo įteikti atsakovams 2005 07 04. Juolab, kad už laiško siuntimą buvo sumokėta 3 Lt, t.y., kaip už laišką, sveriantį iki 20 g., nors septynių A4 formato lapų svoris yra didesnis. Šią aplinkybę patvirtina prie apeliacinio skundo pridėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurį bendrija gavo tik 2007 11 09. Tai patvirtina, kad laiške negalėjo būti prašymas ir 6 brėžiniai, kaip kad teigė ieškovas. Be to, iš pašto kvito duomenų negalima nustatyti laiško surašymo datos, todėl kyla pagrįstos abejonės, ar 2005 07 04 laiškas apskritai buvo išsiųstas.

5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai neįrodinėjo gyventojų teisių pažeidimo. Įrodinėdama gyventojų teisių pažeidimo grėsmę, bendrija vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 11 15 nutartimi c/b Nr. 3K-3-604/2004, tuo pagrįsdama reikalavimą ieškovui pateikti dokumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė nebūtinais pateikti, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., kuriame nurodyta, kad gyventojų teisė reikalauti, kad nebūtų pažeista jų šeimos aplinka, turi būti ginama, kaip pagrindinė žmogaus teisė.

6. Teismas neįvertino, kad ieškovas, įgyvendindamas savo teises, jomis piktnaudžiauja ir nesilaiko įstatymų, siekia naudos iš savo savavališkų veiksmų.

7. Teismas neįvertino aplinkybės, kad bendraturčių sutikimas neišspręs neteisėtos statybos įteisinimo klausimo, kadangi viešojo administravimo subjektai, kuriems priskirta statybų kontrolė, nesant detaliojo plano nemato galimybės įteisinti savavalę statybą.

Byloje gautas trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus Kauno apskrities viršininko administracijos prisidėjimas prie apeliacinio skundo (b.l. 88-94, t.3).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 97-103, t. 3) ieškovas R. O. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo 2007 11 07 sprendimą palikti galioti. Atsakovas nurodo, kad namo bendro naudojimo objektai yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, o bendrija yra savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto daugiabučiuose namuose valdymo būdas, bet ne nuosavybės atsiradimo forma, todėl sutikimai ginčo patalpų įteisinimui reikalingi ne tik iš bendrijos, bet ir namo butų ir kitų patalpų savininkų, be to, dalis name esančių butų savininkų, įskaitant ir ieškovą, nėra bendrijos nariai, jie nėra įgalioję bendrijos jų atstovauti. Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovais negali būti patraukti tiek bendrija, tiek atskiri namo gyventojai, yra nepagrįstas. Kartu atsakovas nurodo, kad bendrija privalo įrodyti, kuo jo savavališkai pastatytas priestatas pažeidžia pačios bendrijos teises ar teisėtus interesus. To neįrodžiusi bendrija neturi teisės teikti apeliacinio skundo, gindama kitų atsakovų pažeistas teises. Asmenys atsakovais patraukti pagal VĮ Registrų centras išduotą butų sąrašą, iš atsakovų, įskaitant A. G. , bylinėjimosi buvo priteistos viengubos išlaidos. Atsakovų asmeninės ambicijos ieškovo atžvilgiu neduodant sutikimo statiniams įteisinti yra ne ieškovo atstovės prielaida, o įrodymais pagrįsta ieškovo pozicija. Ieškovo reikalavimas yra susijęs su pažeistomis teisėmis, suformuluotas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ieškovo teisė būti statytoju turi būti siejama su CK 4.75 str. 1 d. nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo tariantis su kitais bendraturčiais sąlyga. Statinio įteisinimo klausimą sprendžia ne atsakovai, bet atitinkamos institucijos. Atsakovai negali ginčyti teisės statyti, rekonstruoti ar spręsti savavalinių statybų padarinių šalinimo. Suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kurią jie privalo įrodyti. Nepateikus tai pagrindžiančių įrodymų, atsisakymas laikytinas nepagrįstu. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovai neatsisakė duoti sutikimo, nes ieškovas tokio sutikimo neprašė. Ieškovo kreipimusis patvirtina 2005 07 01 ir 2005 07 04 siųsti registruoti laiškai, pašto kvitas, šio klausimo nagrinėjimas bendrijos susirinkimuose, o prašymų svarstymas 2005 07 14 buvo atidėtas ne iki tol, kol bus pateikti brėžiniai, o iki tol, kol ieškovas atsiskaitys su bendrija. Atmestinas ir apeliantų argumentas, kad 2005 07 04 siųsti brėžiniai yra identiški UAB „Pastogė“ 2006 metais paruoštiems brėžiniams, nes tai yra visiškai skirtingi ir skirtingų asmenų paruošti dokumentai, bendrijai siųstuose planuose nurodyti tik esminiai objekto pertvarkymo duomenys, o UAB „Pastogė“ paruoštas projektas yra žymiai sudėtingesnis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 96, t. 3) atsakovė N. S. prašo R. O. ieškinį dėl pripažinimo teisės be atsakovų sutikimo likviduoti savavališkos statybos padarinius, atmesti, KAVA ieškinį dėl įpareigojimo R. O. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Atsakovė nurodė, kad atsisakymo duoti sutikimą statyboms įteisinti metu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausė ne jai, o jos motinai, kuri paskutinius savo gyvenimo metus praleido ligoninėse. Nei ji, nei jos jau mirusi motina apie ieškovo prašymą nieko nežinojo, todėl ji niekaip negalėjo pažeisti ieškovo teisių. Net jei V. J. ir atsisakė duoti sutikimą, ji negali atsakyti už prievoles, susijusias su jos motinos asmeniu po motinos mirties. Teismo išvada, kad detaliojo plano parengimas yra tik laiko klausimas, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas nesilaikė Statybos įstatymo 28 str. ir STR 1.09.06.2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ numatytų privalomųjų reikalavimų yra pagrindas ieškiniui atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 104-107, t. 3) tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė apeliacinį skundą laiko pagrįstu ir prašo jį tenkinti. Tretysis asmuo sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas, prašydamas panaikinti jo teisės pažeidimą, turi aiškiai nurodyti, iš kur jis kildina savo teises ir kuo pasireiškia jo teisių pažeidimas bei kokiu būdu teisės pažeidimas šalintinas. Kadangi ieškovas nenurodė, kokiu būdu jis nori likviduoti savavalinės statybos padarinius, neaišku, kokią ieškovo teisę teismas savo sprendimu apgynė. Teismas nesiaiškino ar ieškovas turi teisę į savavalinių padarinių likvidavimą, ar suformuoto reikalavimo tenkinimas turės teisinių pasekmių ieškovui. Įgaliotas viešojo administravimo subjektas pagal savo kompetenciją priėmė sprendimą savavališkai pastatytą statinį nugriauti, o ne jį įteisinti, taigi ieškovas kreipėsi į bendriją dėl sutikimo įteisinti savavališkai įrengtą priestatą neturėdamas viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl galimumo tokią statybą įteisinti. STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nenumato statytojo pareigos gauti statinio bendraturčių sutikimą. Pareiga gauti sutikimą kyla tada, kai rengiamas statinio projektas (STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10.3 p) ir išduodamas leidimas (STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 p). Todėl ieškovo teisė likviduoti savavališkos statybos padarinius be atsakovų (šioje byloje - daugiabučio namo bendraturčių) sutikimo gali būti ginama tik nuo to momento, kai yra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas leisti statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą, t.y. išreikšta kompetentingos institucijos valia leisti statytojui pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą. Kadangi ieškovas sutikimo prašė iš bendrijos, atsakovais byloje nepagrįstai patraukti daugiabučio namo butų savininkai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 11 07 sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos vertinimu apylinkės teismas netaikė savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentavusių materialinių teisės normų, netinkamai taikydamas procesines teisės normas neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisėtą, nepagrįstą sprendimą, kurio trūkumų apeliacinės instancijos teisme pašalinti negalima (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliaciniame skunde suformuluoti reikalavimai susiję tiek su ieškovo, tiek su trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, pateiktų ieškinių dalykų pagrįstumu, todėl apeliacinio proceso ribas sudaro visos apimties pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas.

Vienu esminių civilinio proceso tikslų įtvirtintas siekis ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 str.) vertintinas kaip reiškiantis, kad tenkintinas tik toks civilinėje byloje pareikštas reikalavimas, kuris yra grindžiamas pareiškėjo realiai disponuojamos teisės pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį pripažino, kad atsakovai, nepagrįstai atsisakydami duoti sutikimą ieškovo vykdomoms statyboms įteisinti, savo netinkamais veiksmais pažeidė ieškovo teisę likviduoti savavališkos statybos padarinius. 2006 10 17 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymu, 2006 10 17 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34, ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymu ir 2007 05 03 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-243 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nustatytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį savavališkos statybos padariniai šalinami įpareigojant statytoją (užsakovą) nugriauti savavališkai pastatytą statinį, t.y. galiojančiuose teisės aktuose nenumatyta galimybė įteisinti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus vykdomas statybas. Tačiau iki nurodytų teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo priimtų administracinių sprendimų vykdymas ir toliau reglamentuojamas sprendimų priėmimo metu galiojusių teisės normų (2006 10 17 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34, ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo 15 str.). Ginčijamų materialinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios redakcijos Civilinio kodekso 4.103 str., Statybos įstatymo 28 str. ir Aplinkos ministro 2002 04 30 įsakymu Nr. 216 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, buvo nurodyta, kad savavališkos statybos akte užfiksuotiems pažeidimams įvertinti atliekamas tyrimas, kurio metu aiškinamasi, kaip turi būti šalinami savavališkos statybos padariniai ir priimamas sprendimas leisti statytojui (užsakovui) parengti statinio projektą, gauti statybos leidimą ir, jei reikia, perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus pagal statinio projektą, jei statinio statyba gali būti vykdoma, arba sustabdyti statinio statybą ir pareikalauti iš statytojo (užsakovo) nugriauti statinį, jei teritorijoje, kurioje vykdoma naujo statinio statyba ar statinys rekonstruojamas, draudžiama bet kurio ar tam tikros paskirties naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas. Minėtuose teisės aktuose taip pat buvo nurodyta, kad vienas ar kitas sprendimas priimamas atsižvelgiant į savivaldybės vyriausiojo architekto arba mero įgalioto specialisto suderintas su statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijomis išvadas, be to, apskrities viršininko administracijai buvo suteikta teisė kreiptis į teismą tiek statytojui (užsakovui) neįvykdžius sprendime nurodytų reikalavimų, tiek ir nepriėmus aukščiau aptarto sprendimo (Reglamento 17 punktas). Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad kreipimasis dėl bendraturčių sutikimo, kuris yra sudėtinė projektavimo sąlygų sąvado (Aplinkos ministro 2002 04 30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10.3 punktas), o vėliau ir statybos leidimo (Aplinkos ministro 2002 04 30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punktas) išdavimo procedūrų dalis, buvo siejamas su savavališkos statybos padarinių šalinimo būdu, kuomet kompetentingos institucijos nusprendžia, kad statyba yra galima ir leidžia inicijuoti statybos leidimo išdavimo procedūrą. Tik tokiu atveju bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą statyboms vykdyti, tokį atsisakymą pripažinus nepagrįstu, vertintinas kaip teismine tvarka ginamų statytojo materialinių subjektinių teisių pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais KAVA pareiškė ieškinį R. O. dėl savavališko statinio (priestato) nugriovimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad, nepagrįstai atsisakydami duoti sutikimą įteisinti savavališkas statybas, atsakovai pažeidė ieškovo teises, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinyje išdėstytų reikalavimų apskritai nevertino, nors būtent reikalavimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį pagrįstumo analizė leidžia įvertinti prašymo pateikimo bendraturčiams tikslingumą ir atsisakymo tokį sutikimą duoti pasekmių įtaką statytojo materialinėms subjektinėms teisėms, t.y., bendraturčių sutikimas ar nesutikimas su vykdomomis statybomis ieškovo teisėms juridinės reikšmės turėtų tik pripažinus, kad trečiojo asmens KAVA reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį nepagrįstas teisės normų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo parinkimą, reikalavimais. Neįvertinęs statybos priežiūrą atliekančių institucijų reikalavimų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Byloje nustatinėtinos aplinkybės analizuotinos pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, todėl byla grąžintina Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p. ir 327 str. 1 d. 2 p.).

Iš naujo nagrinėjant bylą būtina pirmiausia išnagrinėti trečiojo asmens reikalavimą dėl savavalinės statybos nugriovimo pagrįstumo, nustatyti KAVA reikalavimų ieškovui apimtį, o tik po to svarstyti ar atsakovai pažeidžia ieškovo teises neduodami sutikimo priestato statybai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Algimantas Kukalis Arvydas Žibas