- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- 1-164-1017/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13768-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- L. M.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys, Aldevinas Švedas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1995 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1997 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 232¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;Vilniaus apygardos teismo 2000 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 104 straipsnį laisvės atėmimu 10 metų; 2000 m. balandžio 11 d. pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VII1-1619 „Dėl Amnestijos akto“ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą bausmė sumažinta 1/5, t. y. 1 metais 6 mėnesiais, galutinė bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, 2007 m. rugsėjo 4 d. lygtinai paleistas neatlikus 4 mėnesių 20 dienų paskirto laisvės atėmimo bausmės. 2008 m. sausio 21 d. išbrauktas iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S., mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent – jis 2016 m. kovo 22 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, kambaryje savo sugyventinei – nukentėjusiajai L. M. sudavė kumščiu vieną smūgį į nosį ir vieną smūgį ranka į kaktos kairę pusę, tokiu būdu, mušdamas šeimos narį – sugyventinę L. M., sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, S. S., mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent – jis, nakties metu iš 2016 m. kovo 22 d. į 2016 m. kovo 23 d. (tikslus laikas nenustatytas), ne mažiau kaip 2 kartus atėjęs į nukentėjusiosios L. M. kambarį, sudavė jai nenustatytą kiekį smūgių į galvos bei veido sritį, tempė už plaukų, o laikotarpyje tarp 2.00 – 3.00 val. nukentėjusiajai gulint lovoje, abiem rankomis suėmęs už kaklo, ją smaugė, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinę L. M. – sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, S. S., mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent – jis 2016 m. kovo 23 d., apie 13.18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,66 promilių girtumas), konflikto metu, kambaryje ranka sugriebęs ir laikydamas nukentėjusiąją sugyventinę L. M. už plaukų, nustūmė ją ant lovos ir, jai gulint ant nugaros, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau vieną smūgių į veido ir galvos sritį, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinę L. M. – sukėlė jai fizinį skausmą.
Dėl duomenų, susijusių su 2016 m. kovo 22 d., apie 21.00 val. įvykiu
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. S. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad su L. M. kartu gyveno beveik 8 metus, vedė bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Anksčiau jis daug gerdavo. Nurodė, kad 2016 m. kovo 22 d. jis vienas parėjo namo girtas ir iš karto nuėjo miegoti. Kaltinime nurodytu laiku jis miegojo ir jokių veiksmų prieš nukentėjusiąją neatliko (b. l. 127-128, 171). Tokios pačios pozicijos kaltinamasis laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. M. paaiškino, kad kai S. S. būna girtas, jis savęs nekontroliuoja – dėl jo elgesio 2014 metais ji rašė pareiškimą policijai ir dėl jai padarytos žalos buvo priimtas baudžiamasis įsakymas. Nagrinėjamu atveju ji teisminių ginčų nenorėjo, norėjo tik, kad kaltinamajam būtų paskirtas priverstinis gydymas nuo alkoholizmo. Aptardama 2016 m. kovo 22 d. įvykį, paaiškino, kad S. S. trenkė jai į nosį, bėgo kraujas; taip pat trenkė į kaktos kairę pusę, viskas vyko labai greitai. Kaktoje iš karto skausmo nepajautė, po to atsirado guzas, kurį jai skaudėjo. Ar smūgiai buvo suduoti specialiai, ar ne, negali pasakyti. Kai V. A. apklausinėjo policijos pareigūnai, ji kartu buvo bute, kartu dalyvavo apklausoje, vykusioje virtuvėje. S. S. tuo metu buvo areštinėje. Atskirai jos ir V. A. niekas neapklausinėjo, vertėjas nedalyvavo (b. l. 128-129, 171).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai 2016 m. gegužės 24 d. nukentėjusioji L. M. nurodė, kad 2016 m. kovo 22 d., apie 21.00 val. namo grįžo neblaivus S. S. ir atsivedė V. A., nes kaip V. A. sakė, S. gulėjo prie namo durų ir paprašė jo palydėti iki buto. Ji atidarė duris, S. ir V. tik užėjus, S. nukrito ant grindų, tada ji V. paprašė palydėti S. iki lovos. V. jį palydėjo iki lovos. Po kurio laiko, S. atėjo pas ją į kambarį ir pradėjo jai reikšti pretenzijas dėl jos meilužių. V. jau buvo išėjęs iš buto. Ji su S. ginčijosi žodžiu ir tuo metu jis jai sudavė vieną smūgį kumščiu į nosį ir vieną smūgį į kaktos kairę pusę. Kai S. jai sudavė šiuos smūgius, ji sėdėjo ant lovos, o S. stovėjo priešais ją. Į nosį S. jai sudavė kumščiu, kurios rankos, nurodyti negali, o į kaktą kairėje pusėje negali nurodyti, ar kumščiu ar delnu, bet ranka. Iš nosies bėgo kraujas. Po šių smūgių ji pradėjo šaukti ir į butą grįžo V.. Jie abu išėjo į laiptinę ir ten prabuvo apie 2-3 valandas (b. l. 18). Šie nukentėjusiosios parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (b. l. 171).
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. A. nurodė, kad atpažįsta nukentėjusiąją, po įvykio su ja buvo susitikęs parduotuvėje, o kaltinamąjį mato pirmą kartą. Teigia, kad apkalbėjo kažkokį žmogų, nes nukentėjusiosios bute matė kitą žmogų, ne kaltinamąjį, ir 2016 m. kovo 22 d. jis nebuvo sutikęs 60 metų vyro. Paaiškino, kad tyrimo metu jo duoti parodymai yra neteisingi. Kaip pasirašinėjo liudytojo apklausos protokolą, neatsimena, nes buvo girtas ir apklausa vyko bute Architektų gatvėje, 6 aukšte, kuriame vyko barnis. Be to, pareigūnas formulavo, ką surašyti apklausos protokole, visus jo parodymus rašė bendrai. Nurodė, kad konfliktą girdėjo, kai buvo laiptinėje ir rūkė – išgirdo barnį, klyksmus. Priėjo prie durų ir pasibeldė į duris, jas atidarė kažkoks žmogus. Bute matė nukentėjusiąją, su ja bendravo 2-3 min., kartu rūkė. Dėl ko jis kvietė policijos pareigūnus, dabar jau neprisimena. Kai atvažiavo pareigūnai, jis buvo pirmame aukšte, laiptinėje ir į butą pakilo kartu su pareigūnais. Taip pat nurodė, kad peiliu jam niekas negrasino, tame bute vyro su peiliu nematė (b. l. 185-187).
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK VPS PP vyresnysis tyrėjas A. B. nurodė, kad po įvykio apklausti nukentėjusiosios jis atvyko kitą dieną apie pietus. Jam atvykus, bute buvo V. A. ir jis juos abu apklausė. Per apklausą nedalyvavo vertėjas, tačiau V. A. bendravo lietuviškai, apklausa vyko lietuvių kalba, jis supranta lietuvių kalbą. Taip pat lietuviškai bendravo ir L. M.. Jai buvo suformuluoti atskiri klausimai, surašytas protokolas, iš jos buvo sunku išgauti parodymus, nebuvo nuoseklumo, dėl to buvo surašytas vienas protokolas, paskui jis buvo anuliuotas ir buvo surašytas kitas protokolas pagal patikslintas aplinkybes. Protokolas buvo perskaitytas nukentėjusiajai virtuvėje, jo pasirašyti į komisariatą jai vykti nereikėjo. Nukentėjusioji akcentavo, kad prieš ją smurtavo, sakė, kad sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, buvo suduota daug smūgių, rankomis, kojomis, lyg tai rodė sumušimus. Sumušimai matėsi ant jos veido, buvo kraujosruvos. L. M. ir V. A. parodymus davė vienoje patalpoje, buto virtuvėje. Iš pradžių jis apklausė nukentėjusiąją, po to – liudytoją. Akivaizdžių V. A. neblaivumo požymių nebuvo, jis atsakydavo į jam užduodamus klausimus, aiškiai išdėstė įvykio aplinkybes. Parodymai buvo surašyti pagal jo pasakojimą ir jam perskaityti. V. A. sakė, kad susitiko su kaltinamuoju, palydėjo jį iki buto ir tokiu būdu jis atsirado tame bute. Pareigūnus, atrodo, jis ir iškvietė (b. l. 186-187).
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK KPS tyrėja E. Ž. paaiškino, kad nukentėjusiosios apklausa vyko policijos komisariate. Ją prieš tai išsamiai buvo apklausęs kitas policijos pareigūnas, ji tiesiog tikslino smūgių kiekį, lokalizaciją. Nukentėjusioji viską paaiškino, savo pirminiais parodymais neabejojo, nurodė tą patį, kas buvo nurodyta ir pirmoje apklausoje. Apklausa vyko lietuvių kalba, jos abi kalbėjosi, nukentėjusioji ją suprato, nekilo abejonių dėl jos lietuvių kalbos žinojimo. Protokolas buvo surašytas taip, kaip nurodė nukentėjusioji, buvo duotas perskaityti ir pasirašyti. Apklausos protokolą ji perskaitė pati, jis buvo atspausdintas. Neprisimena, ar nukentėjusioji turėjo pastabų. Duodama parodymus, ji buvo rami, papasakojo apie įvykius, niekas jos nevertė duoti tokius parodymus. Ar nukentėjusioji prašė nutraukti tyrimą, nepamena. Gali būti, kad ji nukentėjusiajai sakė, jog reikės dar kartą ateiti, nes būna, kad nukentėjusiems neužtenka vienos apklausos. Baigus ikiteisminį tyrimą ji skambino nukentėjusiajai pranešti, kad baigtas ikiteisminis tyrimas, ir kad pranešimą susipažinti išsiuntė el. paštu. Pažymėjo, kad telefonu jokia apklausa nebuvo vykdoma.
2016 m. kovo 23 d. L. M. pareiškime nurodyta, kad 2016 m. kovo 22 d. ir 2016 m. kovo 23 d. jos sugyventinis S. S. ją mėtė ant lovos, su kumščiais daužė per galvą, vakar davė per nosį ir bėgo kraujas (b. l. 1).
Iš 2016 m. birželio 7 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti 3 garso įrašai ir nustatyta, jog į BPC skambinta 2016 m. kovo 22 d., 21:51:16 val., pranešėjas, prisistatęs V. A., praneša, kad adresu (duomenys neskelbtini), girtas vyras muša moterį; draugę, su kuria kartu gyvena 8 metus (b. l. 11-14). Į bylą pateiktas kompaktinis diskas su pokalbių įrašu.
Be to, nukentėjusioji L. M. ir liudytojas V. A. 2016 m. kovo 24 d. buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 24 d. apklausta nukentėjusioji L. M. nurodė, kad 2016 m. kovo 22 d., apie 21.00 val. į namus (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus sugyventinis S. S. ir pradėjo konfliktuoti, kad dingo jo cigaretės, pinigai. Tuo metu ji buvo savo dukros K. M., gim. 1999 m., kambaryje ir sugyventinio paprašė išeiti iš kambario (tuo metu dukros namuose nebuvo). Sugyventinis supyko ir sudavė ranka, tiksliai nepamena kuria, per veidą, į nosį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas. Taip konfliktuodamas, jis per naktį iki 2016 m. kovo 23 d., apie 06.00 val., į jos kambarį su pertraukomis (konkrečiai kada ir kokiais laikotarpiais, nurodyti negali) buvo atėjęs apie 10 kartų ir vis suduodavo smūgius (apie 10 iš viso) į veidą ir galvą (įvairias vietas). Kada ir į kurias vietas, kumščiu ar delnu ir kuria ranka, nurodyti negali. Taip pat sugyventinis 2016 m. kovo 23 d., apie 2.00 ar 3.00 val.) atėjęs į kambarį ją abiem rankomis smaugė – laikė už kaklo. Ji ištrūko ir išbėgo iš kambario. Dėl sugyventinio veiksmų iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir ant kaktos kairėje pusėje atsirado poodinė kraujosruva, juto fizinį skausmą. Į medicinines įstaigas ir VTMT nesikreipė. Taip pat nori nurodyti, kad 2016 m. kovo 23 d., apie 21.00 val., sugyventinis buvo į rankas paėmęs virtuvinį peilį ir rėkavo, bet negrasino (b. l. 16-17).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 24 d. liudytojas V. A. apklaustas nurodė, kad 2016 m. kovo 22 d., apie 21.00 val., prie namo (duomenys neskelbtini), laiptinės sutiko neblaivų apie 60 metų vyrą, kuris paprašė padėti nueiti į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis jį nuvedė į butą ir pasodino kambaryje. Tuo metu prie jo priėjo apie 40 metų amžiaus moteris, kuri buvo bute, ir paprašė pabūti bute, nes minėtas vyras yra jos sugyventinis ir smurtauja. Tuo metu vyras pradėjo konfliktuoti, kad dingo jo cigaretės, pinigai, ir, atėjęs į kitą kambarį, kur buvo moteris, pradėjo ją rankomis tampyti už drabužių, kūno ir pan. Vyras tuo metu jį išvijo į laiptinę. Ir gal po 2-3 minučių išbėgo moteris, kuriai iš nosies bėgo kraujas, ji rėkė, kad mušė sugyventinis. Jis kartu su ja apie 1-1,5 val. buvo laiptinėje ir grįžo į butą. Vyras tuo metu gulėjo lovoje. Jie buvo kambaryje ir apie 23.00 val. vyras vėl atėjo į kambarį ir pradėjo konfliktuoti dėl cigarečių ir pinigų, ir sudavė moteriai apie 4 kartus. Jis pats buvo pasislėpęs už užuolaidų ir nematė, kur ir kaip smūgiavo, tik girdėjo smūgio garsus. Moteris nukreipė vyro dėmesį pasiūliusi cigarečių paieškoti virtuvėje, ir tuo metu jis išbėgo į laiptinę. Kurį laiką pabuvo laiptinėje, prie namo, ir apie 5.00 val. nuėjo namo. 2016 m. kovo 23 d., apie 20.40 val. jam paskambino minėta moteris (pirmą dieną pasikeitė tel. numeriais) ir sakė, kad sugyventinis vėl konfliktuoja, prašė pagalbos. Apie 21.00 val. jis nuvyko prie minėto buto. Duris atidarė anksčiau minėtas vyras, kuris rankoje laikė peilį, nieko negrasino. Įėjus į butą jie kalbėjosi. Vyras paprašė jo išeiti. Tik išėjus į laiptinę, jis išgirdo smūgių garsus. Įbėgęs į butą pamatė, kad vyras rankose laiko peilį, kurioje rankoje, nepamena, moteris rėkia. Vyras pradėjo eiti link jo, nieko negrasino. Tuo metu moteris išbėgo į laiptinę, jis – paskui moterį, ir laiptinėje iškvietė policiją (b. l. 25).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, tiesiogiai ištyręs byloje esančius duomenis, ir, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl šio įvykio įrodymais pripažintina dalis aukščiau nurodytų duomenų, kurie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo (liečiamumo) reikalavimus. Teismas, vertindamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, pripažįsta įrodymais kaltinamojo S. S., nukentėjusiosios L. M., liudytojų V. A., A. B., E. Ž. paaiškinimus teisiamajame posėdyje, nukentėjusiosios L. M. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus, pagarsintus teisiamojo posėdžio metu (BPK 276 str. 1 d. 3 p., 4 d.), L. M. pareiškime, 2016 m. birželio 7 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole bei garso įraše esančius duomenis.
Tuo tarpu dėl pripažinimo įrodymais nukentėjusiosios L. M. ir liudytojo V. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 24 d. (kurie buvo pagarsinti teisiamuosiuose posėdžiuose, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi), teismui kilo pagrįstų abejonių. Iš nukentėjusiosios, taip pat liudytojo V. A. ir jų apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusio pareigūno – tyrėjo A. B. paaiškinimų teisme nustatyta, kad 2016 m. kovo 24 d. nukentėjusioji ir liudytojas V. A. buvo apklausti tuo pačiu metu, jiems būnant toje pačioje patalpoje – buto, esančio (duomenys neskelbtini) (kuriame įvyko nagrinėjamas įvykis), virtuvėje. Pasak nukentėjusiosios ir liudytojo V. A., šios apklausos metu jie buvo abu ir kartu pasakojo apie įvykių aplinkybes; pasak liudytojo A. B., iš pradžių buvo apklausta nukentėjusioji, po to liudytoja, tačiau apklausa vyko dalyvaujant jiems abiem (tiek nukentėjusiajai, tiek liudytojai). Vadinasi, net jeigu nukentėjusiajai ir liudytojui buvo užduodami atskiri klausimai, nukentėjusiosios apklausos metu dalyvavo liudytojas V. A., o šio liudytojo apklausos metu – nukentėjusioji.
Liudytojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu reglamentuoja BPK 183 straipsnis. Nukentėjusysis apklausiamas kaip liudytojas (BPK 185 str.). Liudytojų parodymai, kaip įrodymai, yra reikšmingi nustatant tiesą byloje, o jų įrodomąją reikšmę lemia šių parodymų nešališkumas ir patikimumas bei jų atitiktis byloje surinktų įrodymų visetu nustatytoms esminėms nusikalstamos veikos aplinkybėms. Įstatyme nėra numatyto draudimo apklausti nukentėjusį asmenį ar liudytoją jo buvimo vietoje, tačiau, siekiant apsaugoti nuo įtakos parodymų teisingumui, draudžiama apklausti vienu metu toje pačioje patalpoje du ir daugiau liudytojų, duodančių parodymus byloje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo imtis priemonių, kad tos pačios bylos liudytojai prieš apklausą iki jos pabaigos nesusižinotų vieni su kitais, taip pat su įtariamuoju ar nukentėjusiuoju.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad liudytojas ir nukentėjusioji buvo apklausti tuo pačiu metu toje pačioje patalpoje. Vadinasi, jie girdėjo vienas kito parodymus. Teismo vertinimu, toks apklausos būdas ir jos vykdymo aplinkybės turėjo tiesioginę įtaką tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojo V. A. parodymų patikimumui bei parodymus davusio liudytojo šališkumui. Be to, teisiamajame posėdyje liudytojas nurodė, kad iš esmės neprisimena įvykio aplinkybių, o nukentėjusioji dėl dalies parodymų, duotų 2016 m. kovo 24 d. apklausos metu, pakeitė savo paaiškinimus, todėl teismas neturi galimybės pašalinti abejonių dėl šių duomenų patikimumo. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios L. M. ir liudytojo V. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo 2016 m. kovo 24 d. atliktos apklausos metu, nepripažintini įrodymais, kaip neatitinkantys leistinumo reikalavimų (b. l. 16-17, 25-26; BPK 20 str. 1-2, 4 d.).
Nepaisant aukščiau nurodyto, teismas sprendžia, kad, įvertinus kitų byloje esančių duomenų, pripažintų įrodymais, visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis S. S. 2016 m. kovo 22 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, kambaryje savo sugyventinei – nukentėjusiajai L. M. tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį į nosį ir vieną smūgį ranka į kaktos kairę pusę, tokiu būdu, mušdamas savo šeimos narį – sugyventinę L. M., sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis nuosekliai teigia, kad jis, 2016 m. kovo 22 d. vakare grįžęs namo neblaivus, iš karto nuėjo miegoti ir nukentėjusiosios nemušė. Ši kaltinamojo versija yra paneigta. Visų pirma, nuosekliais nukentėjusiosios paaiškinimais teisme, kuri, apklausta ne vieną kartą teisme, teigė, jog 2016 m. kovo 22 d. vakare kaltinamasis jai trenkė vieną kartą į nosį, dėl ko bėgo kraujas, ir vieną kartą į kaktos kairę pusę, po ko jai kaktoje atsirado guzas, kurį skaudėjo (b. l. 128-129, 171). Tokius pačius paaiškinimus nukentėjusioji davė ir papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nurodė, kad ji su kaltinamuoju ginčijosi dėl jai reiškiamų pretenzijų ir tada kaltinamasis jai sudavė vieną smūgį kumščiu į nosį ir vieną smūgį į kaktos kairę pusę, tačiau negali tiksliai pasakyti, kokiu būdu jai sudavė šį smūgį sudavė (kumščiu ar delnu; b. l. 18). Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais, kurie dėl šio įvykio nesikeitė teisme, kai tuo tarpu dėl kitų nagrinėjamų įvykių nukentėjusioji iš dalies pakeitė savo parodymus, be to, nurodė, kad yra atleidusi kaltinamajam ir prašė jo bylą nutraukti. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusioji teisiamųjų posėdžių metu iš esmės suprato lietuvių kalba vykstantį procesą ir savo paaiškinimus davė lietuvių kalba.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, šiuos nukentėjusiosios paaiškinimus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojais apklausti tyrėjai A. B. ir E. Ž. nurodė, jog nukentėjusioji, duodama parodymus, neabejojo dėl įvykių aplinkybių, teigė, kad sugyventinis smurtavo prieš ją; 2016 m. kovo 23 d. L. M. 2016 m. kovo 23 d. pareiškime nurodyta, kad vakar, t. y. 2016 m. kovo 22 d., jos sugyventinis S. S. davė jai per nosį ir bėgo kraujas; iš 2016 m. birželio 7 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo bei garso įrašo nustatyta, kad dėl to šio įvykio bendruoju pagalbos telefonu 112 buvo kviesta pagalba.
Paminėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. S. 2016 m. kovo 22 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušdamas savo šeimos narį – sugyventinę L. M., sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl duomenų, susijusių su nakties iš 2016 m. kovo 22 d. į 2016 m. kovo 23 d. įvykiu
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. S. paaiškino, kad 2016 m. kovo 22-23 d. naktį atsikėlęs nuėjo į kitą kambarį paklausti L. M., kur jo cigaretės. Ji liepė pažiūrėti virtuvėje. Jos gulinčios nemušė, nesmaugė, jokio konflikto nebuvo, tik barėsi ir ant jos, ir ant savęs, nes neprisiminė, kur padėjo cigaretes, tačiau po to vėl nuėjo miegoti. Jis nebuvo prie lovos, kur gulėjo L. M., gulinčios jos nemušė, tik priėjo paklausti dėl cigarečių. Kodėl jo sugyventinė L. M. jį apkaltino, nežino. Po to jis išėjo iš jos kambario ir vėl užmigo. Kaltinime nurodytų veiksmų neatliko (b. l. 127-128, 171). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, jog naktį 2016 m. kovo 22-23 d. naktį jis miegojo, atsikėlęs nebuvo (b. l. 40, 50).
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. M. paaiškino, kad naktį iš 2016 m. kovo 22 d. į 2016 m. kovo 23 d. jis ieškojo cigarečių, buvo atėjęs pas ją į kambarį, paėmė ją už plaukų, bet tikrai nesudavė dešimt kartų, o mažiau, gal kelis kartus, gali būti, kad du. Kai ją tampė už plaukų, jai skaudėjo. Abu kartu paieškojo cigarečių, jas rado. Jis parūkė ir nuėjo miegoti, po to atsikėlė ir vėl ieškojo cigarečių. Tą naktį S. S. į jos kambarį buvo atėjęs du kartus. Be to, jai gulint lovoje, S. S. buvo paėmęs ją už kaklo, bet nespaudė, tik laikė, oro jai netrūko; jis taip elgiasi, kai būna girtas. Tuo laiku V. A. slapstėsi jos kambaryje už užuolaidų, nes tai daryti paprašė ji, kadangi jei S. būtų jį pamatęs, būtų kilęs skandalas (b. l. 128-129).
Papildomai 2017 m. vasario 3 d. apklausta teisme nukentėjusioji nurodė, kad naktį iš 2016 m. kovo 22 d. į 2016 m. kovo 23 d. kaltinamasis buvo atėjęs pas ją į kambarį du kartus, ieškojo cigarečių, tampė ją už plaukų, tačiau jokio skausmo ji nejuto. Ji tiksliai neatsimena, ar buvo suduoti smūgiai, neatsimena, ar jis ją smaugė, kai ji gulėjo lovoje. Vėliau posėdžio metu nurodė, kad S. S. jai smūgių nesudavė. Jis buvo suėmęs už kaklo, pakėlė, bet nesmaugė. Protokole surašyta netiesa. Ryte atvažiavo policijos pareigūnas ir surašė, kiek kartų buvo suduoti smūgiai, bet dešimt kartų jai tikrai nebuvo suduota (b. l. 171).
Teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų V. A., A. B. ir E. Ž. paaiškinimai nurodyti aukščiau.
2016 m. kovo 23 d. L. M. pareiškime nurodyta, kad 2016 m. kovo 22 d. ir 2016 m. kovo 23 d. jos sugyventinis S. S. ją mėtė ant lovos, su kumščiais daužė per galvą, vakar davė per nosį ir bėgo kraujas (b. l. 1).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai 2016 m. gegužės 24 d. nukentėjusioji L. M. nurodė, kad 2016 m. kovo 23 d., apie 21.00 val. namo grįžo neblaivus S. S. ir atsivedė V. A., nes kaip V. A. sakė, S. gulėjo prie namo durų ir paprašė jo palydėti iki buto. Ji atidarė duris, S.ir V. tik užėjus, S.nukrito ant grindų, tada ji V. paprašė palydėti S. iki lovos. V. jį palydėjo iki lovos. Po kurio laiko, S. atėjo pas ją į kambarį ir pradėjo jai reikšti pretenzijas dėl jos meilužių. V. jau buvo išėjęs iš buto. Ji su S. ginčijosi žodžiu ir tuo metu jis jai sudavė vieną smūgį kumščiu į nosį ir vieną smūgį į kaktos kairę pusę. Kai S.jai sudavė šiuos smūgius, ji sėdėjo ant lovos, o S.stovėjo priešais ją. Į nosį S. jai sudavė kumščiu, kurios rankos, nurodyti negali, o į kaktą kairėje pusėje negali nurodyti, ar kumščiu ar delnu, bet ranka. Iš nosies bėgo kraujas. Po šių smūgių ji pradėjo šaukti ir į butą sugrįžo V.. Tada ji su V. išėjo į laiptinę ir ten prabuvo apie 2-3 val. Namo grįžo su juo. S. jau miegojo, tai ir ji nuėjo į kitą kambarį. Kitame kambaryje buvo su V. ir išgirdo, kad ateina S.. Ji V. liepė pasislėpti. V. pasislėpė už užuolaidos. Atėjęs S. ieškojo cigarečių. Ji S. pasiūlė eiti į kitą kambarį paieškoti cigarečių, o V. liepė tyliai išeiti iš buto, kad tarp jų nekiltų konfliktas. V. išėjo, S. nuėjo į kambarį, o ji nuėjo ir atsigulė, bet nemiegojo. Naktį S. kokius 10 kartų buvo atėjęs į jos kambarį, reikalavo cigarečių. Visus tuo kartus, kai buvo atėjęs į jos kambarį, S. vis naudodavo prieš ją smurtą, t. y. tai suduodavo jai smūgius tai į galvos sritį, tai į veido sritį, tai už plaukų tempdavo, tačiau kuriuo metu ką konkrečiai jis darė, negali nurodyti, taip pat negali nurodyti veiksmų eiliškumo ir plačiau jų detalizuoti, tačiau tą naktį S. ją smaugė abiem rankomis, kai ji gulėjo lovoje. Kiek laiko ją smaugė, negali pasakyti, bet oro jai netrūko. Ryte S. išėjo iš namų (b. l. 18).
Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, susijusius su šiuo įvykiu, sprendžia, kad visi duomenys, išskyrus, kaip minėta aukščiau, nukentėjusiosios L. M. ir liudytojo V. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo 2016 m. kovo 24 d. atliktos apklausos metu, pripažintini įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma, pastebėtina, kad teisme apklausiamas pirmą kartą (2016 m. rugpjūčio 22 d.) kaltinamasis paaiškino dėl šios nakties įvykių, kad jis kovo 22-23 d. naktį atsikėlęs buvo nuėjęs į kitą kambarį paklausti L. M., kur jo cigaretės, tačiau konflikto tarp jų nebuvo, jis nemušė ir nesmaugė nukentėjusiosios (b. l. 127-128), tuo tarpu apklausiamas antrą kartą (2017 m. vasario 3 d.) nurodė, kad tą naktį miegojo (b. l. 171). Ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, jog nurodytą naktį jis nebuvo netgi atsikėlęs, kovo 22 d. vakare užmigęs, jis atsikėlė tik kovo 23 d. ryte ir išėjo iš karto į parduotuvę (b. l. 40, 50). Parodymų keitimas sudaro pagrindo abejoti kaltinamojo versijomis. Juolab kad jas paneigia kiti bylos įrodymai.
Pagal nukentėjusiosios teisme duotus paaiškinimus pirmojo teisiamojo posėdžio metu, naktį iš 2016 m. kovo 22 d. į 2016 m. kovo 23 d. kaltinamasis, atėjęs pas ją į kambarį, ieškojo cigarečių, paėmė tampė ją už plaukų, kelis kartus, gali būti, kad du, jai sudavė, nukentėjusiajai skaudėjo, tą naktį S. S. į jos kambarį buvo atėjęs du kartus; be to, jai gulint lovoje, S. S. buvo paėmęs ją už kaklo, bet nespaudė, tik laikė, oro jai netrūko; jis taip elgiasi, kai būna girtas (b. l. 128-129). Papildomai 2017 m. vasario 3 d. apklausta teisme nukentėjusioji nurodė, kad naktį iš 2016 m. kovo 22 d. į 2016 m. kovo 23 d. kaltinamasis buvo atėjęs pas ją į kambarį du kartus, ieškojo cigarečių, tampė ją už plaukų, tačiau skausmo ji nejuto; ar buvo suduoti smūgiai, tiksliai jau nebeatsimena, vėliau posėdžio metu nurodė, kad S. S. jai smūgių nesudavė; taip pat aiškino, jog kaltinamasis buvo suėmęs ją už kaklo, pakėlė, bet nesmaugė, o ikiteisminio tyrimo metu atliktos papildomos apklausos protokole surašyta netiesa (b. l. 171). Iš nurodytų nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamasis naktį iš 2016 m. kovo 22 d. į 2016 m. kovo 23 d. buvo atėjęs į jos kambarį ne mažiau kaip du kartus ir sudavė jai smūgius, o vėliau teigė, kad smūgių jai nesudavė, tuo tarpu pagal jos papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus visus tuos kartus, kai buvo atėjęs į jos kambarį, kaltinamasis vis naudodavo prieš ją smurtą, t. y. tai suduodavo jai smūgius tai į galvos sritį, tai į veido sritį, tai už plaukų tempdavo (b. l. 18). Nukentėjusiosios papildomą apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusi tyrėja E. Ž. teisme paaiškino, kad šios apklausos protokolas buvo surašytas tiksliai pagal nukentėjusiosios paaiškinimus. Be to, 2016 m. kovo 23 d. pareiškime nukentėjusioji nurodė, jog 2016 m. kovo 22 d. ir 2016 m. kovo 23 d. jos sugyventinis S. S. ją mėtė ant lovos, su kumščiais daužė per galvą (b. l. 1). Teismas tiki nukentėjusiosios parodymais, duotais 2016 m. rugpjūčio 22 d. teisiamojo posėdžio metu, bei papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kurie vieni kitus patvirtina ir sudaro pagrindo teigti, kad kaltinamasis ne mažiau kaip 2 kartus buvo atėjęs į nukentėjusiosios L. M. kambarį ir sudavė jai nenustatytą kiekį smūgių į galvos bei veido sritį.
Be to, nukentėjusioji teisiamųjų posėdžių metu patvirtino, kad kaltinamasis tampė ją už plaukų ir nors papildomai apklausta teisme nurodė, kad skausmo ji nejuto, teismas netiki nukentėjusiąja dėl šios aplinkybės. Nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad kaltinamasis buvo ne tik suėmęs jai už plaukų, bet ir tempė plaukus, o, atsižvelgiant į nukentėjusiosios bei kaltinamojo jėgų santykį, akivaizdu, jog nukentėjusiajai skaudėjo, kai kaltinamasis ją tempė už plaukų. Kad nukentėjusioji juto skausmą dėl tokių kaltinamojo veiksmų, ji nurodė ir apklausiama teisme pirmą kartą (b. l. 129).
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji, papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kaltinamasis 2016 m. kovo 22-23 d. naktį ją smaugė, o tai pripažintina smurtiniais veiksmais prieš nukentėjusiąją. Tuo tarpu teisme ji, viena vertus, teigė, jog kaltinamasis buvo paėmęs ją už kaklo, bet nespaudė, tik laikė, oro jai netrūko; kita vertus, nurodė, kad buvo suėmęs ją už kaklo, pakėlė, bet nesmaugė. Teismas netiki dėl šių aplinkybių nukentėjusiosios paaiškinimais teisme, kadangi, akivaizdu, ji sušvelnino parodymus kaltinamojo atžvilgiu, siekdama, jog kaltinamasis išvengtų atsakomybės už šiuos savo veiksmus, ir vadovaujasi jos parodymais, duotais papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau nurodytų įrodymų visumą, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis S. S. nakties metu iš 2016 m. kovo 22 d. į 2016 m. kovo 23 d. (tikslus laikas nenustatytas), ne mažiau kaip 2 kartus atėjęs į nukentėjusiosios L. M. kambarį, tyčia sudavė jai nenustatytą kiekį smūgių į galvos bei veido sritį, tempė už plaukų, o laikotarpiu tarp 2.00 – 3.00 val. nukentėjusiajai gulint lovoje, abiem rankomis suėmęs už kaklo, ją smaugė, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinę L. M. – sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl duomenų, susijusių su 2016 m. kovo 23 d., apie 13.18 val. įvykiu
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. S. paaiškino, kad ryte, 2016 m. kovo 23 d., atsikėlęs nuėjo į parduotuvę. Apie 10 val. atėjo jo pažįstamas V. A. (V. A.), bet atėjo tikrai ne pas jį; be to, jis V. A. asmeniškai nepažįsta, anksčiau nematė ir nežino, ar L. M. iki įvykio bendravo su juo, ji nieko apie tai nepasakojo. Tuo metu, kai atvyko V. A., jis rankose turėjo peilį, nes dar buvo atėjęs jo pažįstamas V. K., ir jis su peiliu skuto dešreles, bet peiliu niekam negrasino ir jokio konflikto nebuvo. Jis su atėjusiu V. A. sėdėjo ir gėrė. Po kurio laiko jis V. liepė eiti namo, nes rengėsti eiti miegoti. L. M. sakė, kad tegul V. dar pabūna. Jis pradėjo bartis, pavyduliauti, paėmė L. M. už plaukų, V. A. paėmė ją už rankos ir jie tampė ją kiekvienas į savo pusę. L. M. pradėjo rėkti, kad jai skauda, atrodo, ji rėkė jam, nes tai jis laikė ją už plaukų. Po to V. A. ir L. M. nubėgo į laiptinę. Pripažįsta, jog sugriebė L. M. už plaukų, tačiau nepastūmė jos ant lovos ir 10 smūgių jai nesudavė. Jeigu būtų tiek kartų, kaip nurodyta kaltinime, jai trenkęs, ji būtų buvusi stipriai sumušta, nes yra buvęs karys, dirba statybose, tai sunkus fizinis darbas, jis turi sveikatos, todėl mano, kad 10 kartų trenkęs nukentėjusiajai, būtų ją sunkiai sužalojęs. Jis, išėjęs į laiptinę, kvietė ją grįžti namo, bet V. A. ir L. M. nubėgo į laiptinės apačią; jis namuose liko tik su šunimi. Neprisišaukęs L. M., nuėjo miegoti. Būdamas lauke V. A. iškvietė policiją. Kai atvažiavo pareigūnai, jis miegojo. Jam buvo nustatytas girtumo laipsnis, su kuriuo jis sutinka. Atvažiavęs pareigūnas sakė, kad ant L. M. kūno smurto žymių nesimatė. Pareigūnai jį išsivežė ir nuo tada jis gyvena pas savo motiną. Apklausiamas pakartotinai nurodė, kad jis išvarė V. A., nukentėjusioji jį gynė ir jis nukentėjusiajai iš pavydo griebė už plaukų, suėmė jai už plaukų ir tempė, ant lovos jos nebuvo nustūmęs (b. l. 127-128, 171).
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. M. paaiškino, kad jai buvo suduoti smūgiai – S. S. pavydėjo jos V. A., kuris buvo atėjęs pas ją į svečius. S. pagalvojo, kad V. A. yra jos meilužis, nors ji jį matė tik antrą kartą. S. S. pradėjo varyti lauk V. A., tampė ją už plaukų, nustūmė ant lovos, sudavė į nosį, ji jautė skausmą, nosis buvo užtinusi, bėgo kraujas, buvo mėlynių ant rankų, nes jis su V. A. ją tampė – V. A. ją laikė už rankos, gynė, tempė į savo pusę, o S. S. tempė ją į savo pusę. Vėliau teigė, kad smūgių tada iš viso nebuvo, jis tik sugriebė ją už plaukų, jai skaudėjo. Po grumtynių jai akis užtinusi nebuvo. Policiją kvietė ji ir V. A. tam, kad S. S. apsiramintų. Kai jau atrodė, kad S. apsiramino, tuomet atšaukė policiją. Prie jos, apsiverkusios ir sėdinčios laiptinėje, buvo priėjusi kaimynė iš 2 ar 3 aukšto. Pareigūnai ilgai važiavo – gal apie pusantros valandos, per tą laiką kraujavimas iš nosies buvo sustojęs. Atvykę pareigūnai jos neapžiūrėjo, jie iš karto priėjo prie S. S.. Nurodė, kad šiuo metu su S. S. jie yra išsiskyrę, bendrauja tik telefonu, ji jam dėl visko atleido. Ar jis dabar labai geria, ji nežino, bet anksčiau išgerdavo (b. l. 128-129).
Žemesnės instancijos teismas
Papildomai 2017 m. vasario 3 d. apklausta teisme nukentėjusioji nurodė, kad 2016 m. kovo 23 d. S. S. ją laikė už plaukų, ji pradėjo šaukti ir grįžo V. A., kuris prieš tai buvo užėjęs į butą, bet ar jis su S. S., buvusiu namuose, matė vienas kitą, pasakyti negali. Grįžusį į butą V. A. įleido ji. Užeidamas jis paklausė, kas atsitiko, ką ji jam atsakė, neatsimena. Pažymėjo, kad S. S. kumščiu jai nesudavė, o mėlynė liko nuo tempimo, nes ją tiesiog tampė. Kai ją tampė už plaukų, ji skausmo nejuto. Nurodė, kad V. A. įvykio metu buvo neblaivus, bet bendrauti su juo buvo galima, jis kvietė policijos pareigūnus. Ji kartu su juo jų laukė laiptinėje ir rūkė. Kai V. A. apklausinėjo policijos pareigūnai, ji kartu buvo bute, kartu dalyvavo apklausoje, vykusioje virtuvėje. S. S. tuo metu buvo areštinėje. Atskirai jos ir V. A. niekas neapklausinėjo, vertėjas nedalyvavo. Po to V. A. išėjo. Nurodė, kad tyrėja jos surašytus parodymus jai išvertė. Ji tyrėjai sakė, kad ten neteisingai nurodytas smūgių skaičius. Galvojo, kad ją dar iškvies į policijos komisariatą parodymams patikslinti (b. l. 171, 185-186).
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas vyriausiasis patrulis T. U. paaiškino, kad dirbant gavo iškvietimą, jog Architektų gatvėje, kažkokiame bute vyksta smurtas, vyras muša sugyventinę. Atvykus lauke prie laiptinės jų laukė V. A.. Jis paaiškino, kad jo draugę bute sumušė, skriaudžia. V. A. orientavosi aplinkoje, negalima pasakyti, kad buvo neblaivus. Kartu su juo pareigūnas pakilo liftu į nurodytą butą. Bute buvo moteris. Ar jos nosis buvo ištinusi, ar bėgo kraujas, nepamena. Kažkas buvo ištinę, bet kas – tiksliai pasakyti negali. Kaltinamasis, pareigūnams atvykus, gulėjo lovoje. Nukentėjusioji paaiškino, kad prieš ją smurtaujama, buvo tarpusavio konfliktas. Kaltinamasis aiškinosi su nukentėjusiąja. Ji kartu su V. A. kalbėjo prieš S. S., ginčijosi. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą smurtauja, ji bijo kartu su juo būti, prašė, kad jį pareigūnai išvežtų. Ji parašė pareiškimą, kaltinamasis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Jis vykdė visus teisėtus reikalavimus, nesipriešino. Smulkmenų nepamena – nepamena, ar buvo kraujo pėdsakų, smurto žymių. Prisimena tik, kad nukentėjusioji rašė pareiškimą ir kad ji su kaltinamuoju tarpusavyje konfliktavo. Patvirtino, kad tarnybiniame pranešime (b. l. 27-29) nurodyti duomenys teisingi (b. l. 146-148, 171).
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 3-ojo skyriaus tyrėja N. P. nurodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog Architektų gatvėje smurtaujama. Atvykus laiptinės apačioje pareigūnus pasitiko nukentėjusioji su vaikinu. Ant moters kūno jokių smurto žymių nesimatė, ji pareigūnams jų nerodė. Nukentėjusioji paaiškino, kad prieš ją smurtavo vyras, prieš ją buvo vartojamas psichinis ir fizinis smurtas. Jie pakilo į viršų, įtariamasis miegojo. Moteris dar pasakė, kad po pagalve pas vyrą yra kažkoks daiktas. Kolega bendravo su įtariamuoju, o ji laukė, kol nukentėjusioji ir vaikinas parašys pareiškimus. Po to pareigūnai išsivežė įtariamąjį. Patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 27-29, 170-171).
Teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų V. A., A. B. ir E. Ž. paaiškinimai nurodyti aukščiau.
2016 m. kovo 23 d. L. M. pareiškime nurodyta, kad 2016 m. kovo 22 d. ir 2016 m. kovo 23 d. jos sugyventinis S. S. ją mėtė ant lovos, su kumščiais daužė per galvą, vakar davė per nosį ir bėgo kraujas (b. l. 1).
Bendrojo pagalbos centro įvykių suvestinėje 2016 m. kovo 23 d., 13.18 val. registruotas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).
Iš 2016 m. birželio 7 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo perklausyti 3 garso įrašai ir nustatyta, kad: į BPC skambinta 2016 m. kovo 23 d., 13:16:38 val., pranešėjas, prisistatęs V. A., praneša, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyras puola peiliu; į BPC skambinta 2016 m. kovo 23 d., 13:33:23 val., pranešėjas teigia, kad adresu (duomenys neskelbtini), laukia policijos jau 10 minučių “čia jau penkiolika kartų papjauti mūsų” (b. l. 11-14).
Vilniaus aps. VPK KP NNTV 3-ojo skyriaus tyrėjos N. P. 2016 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016 m. kovo 23 d., apie 13.37 val., patruliuojant policijos pareigūnams N. P. ir T. U., iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), konfliktuoja sugyventiniai. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė V. A., kuris paaiškino, kad išgirdęs pagalbos šauksmą iškvietė policiją. Laiptinėje nurodė moterį, kuri, pasak jo, patyrė smurtą nuo sugyventinio S. S.. Pastarasis sudavė kumščiais į veidą savo sugyventinei L. M.. L. M. paaiškino, kad jai sudavė į veidą. S. S. paaiškino, kad jis nieko nemušė (b. l. 27-29).
Pagal 2016 m. kovo 23 d. alkotesterio rodmenis S. S. 14.52 val. nustatytas 2,66 promilių girtumas (b. l. 64).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai 2016 m. gegužės 24 d. nukentėjusioji L. M. nurodė, kad 2016 m. kovo 23 d. ji paskambino V. ir pakvietė jį į svečius pasikalbėti apie vakar vakarą. V. atnešė alkoholio, kurį išgėrė S.. S., kai būna neblaivus, nebesiorientuoja, nebeatpažįstą žmonių. Ir po to, kai S.išgėrė alkoholio, pradėjo sakyti V., kas jis toks, ir V. išėjo. Tada S.vėl pradėjo jai priekaištauti dėl neva jos meilužių ir su ranka paėmęs ją už plaukų, nustūmė ant lovos, ir jai gulint ant nugaros, sudavė abiejų rankų kumščiais, delnais nemažiau dešimties smūgių į veido ir galvos sritį. Visko išsamiai nupasakoti negali, kadangi viskas vyko labai greitai. Tada į butą sugrįžo V.. Ji nežino, ar V. išgirdo triukšmą, ar kaip, ir ji su juo išėjo į laiptinę, kur iškvietė policijos pareigūnus, kurių jie sulaukė laiptinėje. Abi dienas S.prieš ją smurtavo buto kambaryje. Į medikus ji nesikreipė ir nesikreips. Po šių įvykių jai nebuvo jokių kaulų lūžių, buvo tik mėlynės, kurios jau išnyko. Konflikto metu jos dukros K. M. namuose nebuvo (b. 1. 18).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. birželio 9 d. apklaustas liudytojas T. U. nurodė, kad 2016 m. kovo 23 d., apie 13.37 val., patruliuojant kartu su tyrėja N. P., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), konfliktuoja sugyventiniai. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko V. A., kuris paaiškino, kad išgirdo pagalbos šauksmą ir iškvietė policijos pareigūnus. V. A. jiems paaiškino, kad kaimynai L. M. ir S. S. nuolat konfliktuoja ir kaimynė L. M. bijo savo sugyventinio S. S.. V. A. laiptinėje nurodė moterį, kuri, pasak jo, patyrė fizinį skausmą nuo sugyventinio ir bijo užeiti į butą, nes sugyventinis agresyviai nusiteikęs. Užėjus į (duomenys neskelbtini)butą, kuriame įvyko konfliktas tarp sugyventinių, S. S. miegojo. L. M. parodė, kad jos sugyventinis sudavė kumščiais į veidą. Kiek smūgių sudavė, L. M. nedetalizavo. Nuo pareiškėjos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Akivaizdžių smurto požymių ant L. M. kūno nematė. Smurtu įtariamas asmuo teigė, kad jis nieko nemušė (b. l. 32).
Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, kurie pripažinti įrodymais, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog 2016 m. kovo 23 d., apie 13.18 val. kaltinamasis mušė ir kitaip smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu. Nors nukentėjusioji nuolat keitė savo parodymus, duodama paaiškinimus teisme, o nukentėjusios ir liudytojo V. A. paaiškinimai, duoti pirmą kartą juos apklausiant teisme, negali būti pripažinti įrodymais, kitų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina teismo išvadą. Visų pirma, pati nukentėjusioji, apklausiama 2016 m. rugpjūčio 22 d. teisme, paaiškino, jog 2016 m. kovo 23 d., apie 13.18 val. kaltinamasis tampė ją už plaukų, nustūmė ant lovos, sudavė į nosį, ji jautė skausmą, nosis buvo užtinusi, bėgo kraujas, buvo mėlynių ant rankų, nes jis su V. A. ją tampė – V. A. ją laikė už rankos, gynė, tempė į savo pusę, o S. S. tempė ją į savo pusę. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis, su ranka paėmęs ją už plaukų, nustūmė ant lovos, ir jai gulint ant nugaros, sudavė abiejų rankų kumščiais, delnais nemažiau dešimties smūgių į veido ir galvos sritį. Kaltinamasis taip pat prisipažino, jog buvo paėmęs L. M. už plaukų, kartu su V. A. paėmė nukentėjusiąją už rankų ir tampė ją kiekvienas į savo pusę. Dėl nurodytų kaltinamojo veiksmų buvo iškviesta pagalba. Atvykę pareigūnai, liudytojais apklausti T. U. ir N. P. nurodė, kad atvykus, nukentėjusioji paaiškino, jog sugyventinis prieš ją smurtauja, tai ne pirmas kartas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. U. nurodė, kad L. M. parodė, jog jos sugyventinis sudavė kumščiais į veidą. Kiek smūgių sudavė, L. M. nedetalizavo. N. P. 2016 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnus pasitikęs V. A. paaiškino, jog jis, išgirdęs pagalbos šauksmą iškvietė policiją; V. A. laiptinėje nurodė moterį, kuri, pasak jo, patyrė smurtą nuo sugyventinio S. S., pastarasis sudavė kumščiais į veidą savo sugyventinei L. M., o L. M. paaiškino, kad kaltinamasis jai sudavė į veidą.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad byloje neabejotinai pasitvirtino, jog kaltinamasis S. S. 2016 m. kovo 23 d., apie 13.18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,66 promilių girtumas), konflikto metu, kambaryje ranka sugriebęs ir laikydamas nukentėjusiąją sugyventinę L. M. už plaukų, nustūmė ją ant lovos ir, jai gulint ant nugaros, abiejų rankų kumščiais tyčia sudavė ne mažiau vieną smūgių į veido ir galvos sritį, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinę L. M. – sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių į veido ir galvos sritį, visi kiti byloje esantys įrodymai, aptarti aukščiau, neabejotinai patvirtina, kad buvo suduotas ne mažiau kaip vienas toks smūgis.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis pripažino tik dalį aplinkybių dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Be to, jis jau yra teistas už analogišką veiką prieš nukentėjusiąją, o nagrinėjamu atveju įvykdė netgi tris nusikalstamas veikas jos atžvilgiu, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Dėl nurodyto nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. S., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti trys smurtiniai nusikaltimai prieš šeimos narį), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (vienas po kito įvykdyti trys baigti, nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai, kurių pasekmė – fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimai padarytas kaltinamajam esant, namuose, kaltinamajam esant neblaiviam), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl 2016 m. kovo 23 d., apie 13.18 val. įvykio – šią veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, nevedęs, vaikų neturi, baustas administracine tvarka (b. l. 88-91), keturis kartus teistas, tarp jų ir vieną kartą už analogišką veiką būtent nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu (b. l. 72-86), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2016 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-66/2016 nurodyta, kad skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 62-63).
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir lankymųsi gydymosi įstaigoje; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 3) gydytis nuo alkoholizmo, jeigu kaltinamasis sutinka; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies, kaltinamajam paskirtina galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir lankymųsi gydymosi įstaigoje; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 3) gydytis nuo alkoholizmo, jeigu kaltinamasis sutinka; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 1, 3-4 p., 7 d.). Kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bylos duomenimis, kaltinamasis S. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. kovo 23 d., 13.47 val. iki 2016 m. kovo 24 d., 13.59 val. (b. l. 34,54). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitytinas į bausmę (BK 65 str. 1 d., 66 str.).
Kaltinamajam S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 52-53, 188-189).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Nagrinėdamas į bylą pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai 283,71 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teismas pažymi, jog šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes kaltinamasis nemoka proceso kalbos (BPK 51 str. 1 d. 3 p.). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl nurodyto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 str. 2 d.).
Kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro paliktinas saugoti prie bylos.
Teismui pripažinus, jog liudytojo V. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo 2016 m. kovo 24 d. atliktos apklausos metu, nepripažintini įrodymais, kaip neatitinkantys įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų, nėra pagrindo kreiptis į prokurorą dėl galimai liudytojo V. A. padarytos nusikalstamos veikos, galimai davus melagingus parodymus teisme. Taip pat teismas nutaria nesikreipti į prokurorą ir dėl galimai nukentėjusiosios L. M. padarytos nusikalstamos veikos, galimai davus melagingus parodymus teisme, atsižvelgus į tai, kad iš esmės didžiąją dalį papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ji patvirtino teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2016 m. kovo 22 d., apie 21.00 val. įvykio), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. S. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir lankymųsi gydymosi įstaigoje; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 3) gydytis nuo alkoholizmo, jeigu nuteistasis sutinka; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Pripažinti S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl įvykio naktį iš 2016 m. kovo 22 d. į 2016 m. kovo 23 d.), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. S. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir lankymųsi gydymosi įstaigoje; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 3) gydytis nuo alkoholizmo, jeigu nuteistasis sutinka; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Pripažinti S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2016 m. kovo 23 d., apie 13.18 val. įvykio), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. S. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir lankymųsi gydymosi įstaigoje; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 3) gydytis nuo alkoholizmo, jeigu nuteistasis sutinka; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir S. S. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. S. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir lankymųsi gydymosi įstaigoje; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 3) gydytis nuo alkoholizmo, jeigu nuteistasis sutinka; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kartu su bausme S. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į S. S. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. kovo 23 d., 13.47 val. iki 2016 m. kovo 24 d., 13.59 val. (dvi paras).
S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Kompaktinį diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro palikti saugoti prie bylos.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. S..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.