Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikinačios Institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atsakovams J. M., A. T., išvada byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai J. M. ir A. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau 2022 m. gegužės 19 d. teismui buvo pateikta šalių taikos sutartis, kuria atsakovai pripažino visus ieškovo reikalavimus.

Joje nurodoma, kad atsakovai J. M. ir A. T. pripažįsta ir sutinka, kad ieškovas A. M. nėra A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A. M. nėra A. M. biologinė dukra. Šalys susitarė, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinamas įrašas apie tėvą A. M.; susitarė ir pripažino, kad A. T. yra A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. M. yra A. T. dukra, pakeičiant apie tai ir gimimo įraše duomenis apie vaiko tėvą; kad A. T. teiks išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. M. po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje atsakovai J. M. ir A. T. pripažino ieškovo reikalavimus, patvirtino, kad A. M. yra jų dukra.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė byloje išvadą, kurioje nurodo, kad remiantis socialinės paramos šeimai informacinės sistemos registro duomenimis, J. M. ir A. M. šeima Skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. Pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Skyrius buvo gavęs 2021 m. rugsėjo 23 d., tačiau įvertinus situaciją pažeidimų nebuvo nustatyta. Šeimai nėra teikiamos socialinės paslaugos, nevykdoma atvejo vadyba. Skyriaus žiniomis, J. M. ir nepilnametis vaikas A. M. šiuo metu gyvena su A. M., adresu (duomenys neskelbtini)sav., nuosavame 2 kambarių name, kur yra sudarytos visos sąlygos augti ir vystytis nepilnamečiui vaikui. Taip pat šeima augina dar du nepilnamečius vaikus: G. M., gimusią (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) d. Skyriui A. M. nurodė, kad su atsakove J. M. yra susituokę, šiuo metu gyvena kartu, turi du nepilnamečius vaikus. Nurodė, kad kuomet J. M. laukėsi trečio vaikelio (A. M.), ji jam pasakė, kad tiksliai nežino, ar tai yra A. M., ar A. T. vaikas. Gimus vaikui (duomenys neskelbtini) buvo atliktas genetinis tėvystės tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad vaiko tėvas yra A. T.. A. M. pažymėjo, kad mergaitę nuo mažens rūpinasi, ją augina ir prižiūri, tačiau teigė, kad nepilnametis vaikas privalo turėti savo biologinį tėvą. A. T. Skyriui paaiškino, kad šiuo metu gyvena vienas atskirai. Su J. M. turi bendrą vaiką A. M. ir nori būti pripažintas jos tėvu. Pažymėjo, kad teikia išlaikymą vaikui ir dažnai leidžia laiką kartu su vaiku. J. M. Skyriui paaiškino, kad su vyro A. M. pateiktu ieškiniu sutinka. Teigia, kad vaiko biologinis tėvas yra A. T. ir sutinka, kad jis būtų pripažintas vaiko tėvu. A. T. bendrauja su vaiku, leidžia laiką kartu, tačiau motinos teigimu A. T. išlaikymo neteikia, vaiką išlaiko daugiausiai pati motina.

Remiantis ieškovo A. M. nurodytomis aplinkybėmis, A. T. ir J. M. pateiktais paaiškinimais, byloje yra galimybė nuginčyti ir nustatyti biologini tėvą, nes ginčo tarp šalių nėra. Skyriaus nuomone, mažametė A. M. turi teisę žinoti savo biologinį tėvą, todėl tėvystės nuginčijimas ir tikrojo biologinio tévo nustatymas atitiks vaiko interesus. Jeigu teismas atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą nuspręs priteisti nurodytą išlaikymo dydį atsakovui, Skyrius tam neprieštaraus, kadangi nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė palaikė išvadą, prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nuginčijimo

Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 str. 1 d.). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146 – 3.148, 3.150 str.).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė pagal (duomenys neskelbtini)santuokos sudarymo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) yra sutuoktiniai (b. l. 8). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų ir šalių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nėra nutraukta. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. M., t. y. dukra gimė ieškovui ir atsakovei esant santuokoje, todėl vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, (duomenys neskelbtini)gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) dukros A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas ieškovas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o motina – atsakovė J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 3.140 str. 1 d.) (b. l. 9).

Ieškovas nurodė, kad praėjus keliems mėnesiams po dukros gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovė jam pasakė, kad jis nėra Amandos biologinis tėvas, nes tikrasis biologinis tėvas yra atsakovas A. T.. Atsakovai šios aplinkybės neginčijo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ir atsakovai 2022 m. gegužės 19 d. pateikė teismui sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, kurioje šalys pripažino, jog ieškovas A. M. nėra A. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., biologinis tėvas, o A. M. nėra A. M. biologinė dukra (b. l. 26,27).

Teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šalių taikos sutartį, nes teisės normos nenumato galimybės tėvystės nuginčijimo klausimo išspręsti šalių pasirašyta taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 394–399 str.) (p.b.l. 39-41), tačiau šalių pateikta taikos sutartis šioje byloje vertinama kaip įrodymas, jog šalys pripažįsta, kad ieškovas nėra vaiko A. M. biologinis tėvas (CPK 178 str.).

Tokiu būdu, šioje byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad ieškovas A. M. nėra A. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., biologinis tėvas, o A. M. nėra A. M. biologinė dukra, o vaiko gimimo įraše bei liudijime nurodyti duomenys apie vaiko tėvą neatitinka tikrovės.

Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes bei išdėstytą nuomonę, nebuvo tikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad ieškovas nėra nepilnametės dukros tėvas, kadangi, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų, jog ieškovo tėvystė nepilnamečiam vaikui būtų nuginčyta. Byloje pateiktame EasyDNA Lietuva UAB „Denera“ (duomenys neskelbtini)atsakyme nurodoma, kad atlikus užsakytą genetinį tėvystės tyrimą (duomenys neskelbtini) ir remiantis gauta ataskaita iš laboratorijos, ištyrus pateiktus asmenų A. T. ir A. M. DNR mėginius, tėvystės tikimybė yra 99.9999993% (p.b.l. 10). Minėti duomenys negali būti lygiaverčiai DNR ekspertizės išvadai, tačiau vertintini kaip rašytiniai įrodymai byloje, kurie patvirtina šalių nurodomas aplinkybes, jog ieškovas nėra nepilnametės dukros tėvas. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo, atsakovų bei Tarnybos išdėstytas ir bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 str., 185 str., 187 str.). Šiuo nagrinėjamu atveju nepilnametės dukros interesai nebus pažeisti ir nepatirs neigiamų išgyvenimų, nes šiuo metu ji dar yra vienerių metų amžiaus.

Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat šalių paaiškinimus, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dalyje dėl jo tėvystės dukrai nuginčijimo (CK 3.149 str., 3.150 str., CPK 178 str.), todėl Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini)gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini)atliktas įrašas apie tėvą A. M. naikintinas.

Dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovas be tėvystės nuginčijimo taip pat prašė nustatyti, kad A. T. yra A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A. M. yra A. T. dukra, pakeičiant gimimo įraše duomenis apie vaiko tėvą bei priteisti iš A. T. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Panaikinus ieškovo tėvystę A. M. atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti A. M. tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.

Bylos duomenimis nutatyta, kad atsakovas yra A. M. tėvas. Ginčo dėl to nėra. Tai patvirtina ir šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas pripažino esantis nepilnametės dukros A. M. tėvas. Tačiau šiuo atveju spręstinas klausimas, ar ieškovas turėjo teisę reikšti tokius reiklavimus.

Pagal CK 3.147 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ar nuginčyti vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu. Atsakovai pagal tokį ieškinį yra vaikas ir jo motina. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar vaiko tėvas mirė, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys.

Tokiu būdu reikšti reikalavimą dėl tėvystės nustatymo turi teisę tik vyras, laikantis save vaiko tėvu, arba vaiko motina.

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Taigi reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo gali pareikšti vienas iš vaiko tėvų arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucija. Aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovas nepatenka į CK 3.147 straipnsio 1 dalį ir CK 194 straipsnio 1 dalį nurodytų subjektų ratą, kuriems įstatymas suteikia teisę pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Kadangi ieškovas neturi teisės reikšti šių reikalavimų, tokie ieškovo reikalavimai negalėjo būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, o nurodytoms aplinkybėms paaiškėjus po ieškinio priėmimo, byla pagal šiuos reikalavimus nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Svarbu pažymėti, kad tarp atsakovų J. M. ir A. T. nėra ginčo dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, todėl jeigu tarp vyro, laikančio save vaiko tėvu ir vaiko motinos ginčo nėra, nuginčijus tėvystę, vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu atsakovai ne ginčo tvarka gali sudaryti susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo. Atsakovui atsisakius pripažinti tėvystę ir teikti išlaikymą šalių susitarimu, atsakovė gali kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo bei materialinio išlaikymo teikimo dukrai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas teikdamas ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, nes 100 proc. yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų bei proceso išlaidų mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 1 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (p.b.l. 11-12;). Pateikta 2022 m. birželio 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad ieškovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 350,00 Eur (p.b.l. 31-33;).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos esmę, šalių procesinį elgesį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nepriteisti iš atsakovų valstybei bylinėjimosi išlaidų. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs tinkamą atsakovų procesinį elgesį – atsakovai neginčijo ieškovo reikalavimų, juos iškart pripažino, jie sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad teismui buvo pateikta taikos sutartis, tačiau ne dėl atsakovų veiksmų ar valios sutartis teismo nebuvo patvirtinta. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju tėvystę buvo galima nuginčyti tik teisimine tvarka, todėl bylinėjimosi išlaidų susidarymą byloje nulėmė ne ginčas, o objektyvi aplinkybė, susijusi su įrašu vaiko gimimo dokumentuose atsiradimu. Vertintina ir tai, kad teismas tenkino tik dalį ieškovo reikalavimų.

Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

P. D. savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini)padarytą įrašą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Civilinę bylą dalyje dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.