Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-03-05 · Administracinė byla Nr. AS-248-190-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-05
Bylos Nr.
AS-248-190-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Birutė Janavičiūtė (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „May Fair Investments“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „HC ir R-IV projektai“
Administracinė byla Nr.AS248 - 190/2008Procesinio sprendimo kategorija 54. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. kovo 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Birutės Janavičiūtės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „May Fair Investments“ atskirąjį skundą dėl dalies Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „May Fair Investments“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „HC ir R-IV projektai“, dėl statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo trečiajam suinteresuotajam asmeniui išduotą 2007 m. gegužės 25 d. statybos leidimą Nr.GN/409/07-0364.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal ginčijamą statybos leidimą trečiasis suinteresuotasis asmuo stato daugiabučius gyvenamuosius namus gretimame sklype pareiškėjo valdomam žemės sklypui. Pagal projektinę dokumentaciją numatoma statyba pažeidžia teisės aktų nuostatas ir pareiškėjo teises. Numatoma atvira automobilių stovėjimo aikštelė bus įrengta, nesilaikant reikalavimų dėl atstumų, netinkamai formuojamas sklypo reljefas, užkertamas kelias įrengti teritorijų planavimo dokumentuose numatytą gatvę. Pareiškėjas nurodė, kad, išduodant ginčijamą statybos leidimą, buvo pažeisti ir procedūriniai reikalavimai.

Pareiškėjas taip pat prašė užtikrinti jo skundo reikalavimą ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamo statybos leidimo galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamo statybos leidimo pagrindu trečiasis suinteresuotasis asmuo jau vykdo statybos darbus, kuriuo vėliau pašalinti reikės papildomų kaštų ir pastangų. Be to, pastačius ginčo statinius, trečiasis suinteresuotasis asmuo gali imtis statinių įteisinimo ir disponavimo jais veiksmų: pripažinti juos tinkamais naudoti, įregistruoti juos nekilnojamojo turto registre, perleisti kitiems asmenims ir pan.. Dėl to, patenkinus pareiškėjo skundą, jis negalės naudotis savo nuosavybe taip, kaip būtų galėjęs, ir jam atsiras nuostolių. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo situacijoje būtų teisingiausia sustabdyti ginčijamo statybos leidimo galiojimą, kol trečiasis suinteresuotasis asmuo dar visiškai nepastatė ir neįrengė statinių. Leidimo galiojimo sustabdymas padarys daug mažiau žalos nei tolesnis jo galiojimas bylos nagrinėjimo metu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, nustatė patvarkymus dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui, o pareiškėjo prašymą dėl skundo reikalavimo užtikrinimo atmetė.

Teismas, atmesdamas prašymą dėl skundo reikalavimo užtikrinimo, nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės (darbų vykdymas, galimas statinių įteisinimas ir disponavimas jais, perleidimas kitiems asmenims) nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes šios aplinkybės savaime nesąlygoja teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis). Kitų aplinkybių, kurios patvirtintų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, pareiškėjas nenurodė.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės ir taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti jo skundo reikalavimą. To nepadarius, o vėliau priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki ginčijamo statybos leidimo išdavimo buvusios padėties atkūrimas bus labai komplikuotas (reikės ardyti automobilių stovėjimo aikštelę, iš naujo performuoti žemės sklypo reljefą ir pan.) ir susijęs su sudėtingais technologiniais procesais bei didele žala. Pareiškėjas nurodo, kad ginčo situacijoje būtų teisingiausia sustabdyti ginčijamo statybos leidimo galiojimą, kol trečiasis suinteresuotasis asmuo dar visiškai nepastatė ir neįrengė statinių. Leidimo galiojimo sustabdymas padarys daug mažiau žalos nei tolesnis jo galiojimas bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nurodo, kad jo pozicijos pagrįstumą patvirtina ir teismų praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad, sustabdžius ginčijamo statybos leidimo galiojimą, bus išvengta ir papildomų teisminių ginčų, kurie galėtų kilti ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jame pačiai trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomai statybai nėra prieštaraujama, o yra iš esmės ginčijami tik atskiri statybos projektiniai sprendiniai. Tokiu būdu, ką iš esmės pripažįsta ir pats pareiškėjas, net ir visiškai patenkinus jo keliamus reikalavimus, pašalinant pažeidimus ir atkuriant buvusią padėtį, reikėtų taisyti tik atskirus statybos trūkumus. Tuo tarpu tokių trūkumų pašalinimas negalės turėti esminės įtakos teismo sprendimo įvykdymui bei negalės būti laikomas teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, jeigu pareiškėjas patirs nuostolių, jie jam galės būti atlyginti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo šiuo atveju vykdo pakankamai didelės apimties statybos darbus. Šių darbų visiškas sustabdymas vien tik dėl atskirų projektinių sprendinių galimų trūkumų (neteisėtumo) būtų neproporcinga priemonė. Vertinant bylos situaciją, darytina išvada, kad ginčo statybos projekto vykdymo visiškas sustabdymas sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei galimas vėlesnis atskirų statybos trūkumų pašalinimas.

Atsižvelgiant į prieš tai paminėtus argumentus, pareiškėjo nurodoma naujų teisminių ginčų kilimo tikimybė negali sudaryti pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Net jeigu ir kiltų papildomų ginčų, tai savaime negalėtų būti laikoma teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo pasunkėjimu. Be to, pareiškėjo nurodomi galimo disponavimo ginčo statiniais veiksmai (jų perleidimas kitiems asmenims ir pan.) iš esmės nėra susiję su aptariamu ginču. Pareiškėjas šiuo atveju siekia apginti tik savo, kaip gretimo sklypo valdytojo, interesus, o į ginčo statinius jis pats nepretenduoja, todėl jam negali turėti esminės reikšmės šių statinių savininkų pasikeitimas. Atitinkamos pareigos pareiškėjo, kaip gretimo sklypo valdytojo, interesams užtikrinti, susijusios su ginčo statiniais, yra daiktinio pobūdžio, todėl statinių savininkų pasikeitimas pats savaime negali turėti įtakos tokioms pareigoms.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo kai kuriuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdžius bei pateikia citatas iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių. Tačiau pareiškėjo pateikiamose citatose yra apibūdinti tik tam tikri kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiamas skundo reikalavimo užtikrinimo klausimas. Šie kriterijai patys savaime nepatvirtina nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikiamos pozicijos pagrįstumo. Vadovaujantis šiais kriterijais, skundo reikalavimo užtikrinimo klausimas turi būti atskirai sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju. Nagrinėjamu konkrečiu atveju, kaip minėta, užtikrinti skundo reikalavimą nėra pagrindo, o pareiškėjo pateikti pavyzdžiai, kai skundo reikalavimas buvo užtikrintas, nėra tapatūs šios bylos situacijai.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas prašymas dėl skundo reikalavimo užtikrinimo, yra teisėta. Tenkinti atskirąjį skundą ir pakeisti ar panaikinti šią nutarties dalį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „May Fair Investments“ prašymas dėl skundo reikalavimo užtikrinimo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasBirutė Janavičiūtė