Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-07 · Administracinė byla Nr. I-2272-484/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
I-2272-484/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00891-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
E. E.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2272-484/2018Proceso Nr. 3-61-3-00891-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. E. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

E. E. (toliau – pareiškėjas) 2018 m. kovo 14 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK), 3300 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-2).

Skunde pareiškėjas nurodo, kad nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. periodiškai buvo etapuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Šalčininkų rajono policijos komisariato areštinę (toliau – Areštinė). Pasak pareiškėjo, Areštinės kameros neatitiko gyvenamojo ploto, higienos normų reikalavimų. Kamerose nebuvo langų, užtikrinančių dieninę šviesą, ventiliacijos, trūko oro, nebuvo rozečių elektros prietaisams įjungti, bėgiojo graužikai ir tarakonai. Kameroje sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino privatumo: gamtinius reikalus atlikdavo stebint budinčiam pareigūnui ir kameroje esantiems kitiems suimtiesiems. Kameroje nebuvo spintelės higienos reikmenims susidėti, veidrodžio. Pareiškėjas buvo nuolat stebimas pareigūnų per kameroje įrengtas vaizdo kameras. Iš jo buvo paimti asmeniniai daiktai: skutimosi peiliukai, žirklutės, konservai. Teigia, kad ne kartą kreipėsi į Areštinės pareigūnus dėl laikymo sąlygų, tačiau į skundus nebuvo reaguojama. Dėl tinkamų suėmimo sąlygų neužtikrinimo Areštinėje pareiškėjas teigia patyrė garbės ir orumo pažeminimą, dvasines kančias, nuolatinį diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Viso to nebūtų buvę, jei Areštinės administracija būtų laikiusiusi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų jurisprudencija (Žin., 2009, Nr. 121-5216).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, o tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad nurodytas kreipimosi į teismą terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Dėl ginčo esmės nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato areštinėje buvo laikomas nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 17 d. Areštinė nuo 2016 m. balandžio 1 d. yra likviduota ir pareiškėjas negalėjo joje būti laikomas, kaip jis teigia, laikotarpiu iki 2016 m. gruodžio 1 d. Pažymi, kad buvimo areštinėje laikotarpiu skundų ar prašymų dėl laikymo areštinėje sąlygų ar nusiskundimų dėl sveikatos būklės pareiškėjas nereiškė.

Paaiškina, kad pareiškėjas Areštinėje aukščiau nurodytu laikotarpiu buvo laikomas 4 kameroje, kuri yra 13,94 kv. m. ploto. Į areštinę pareiškėjas buvo pristatytas 2014 m. spalio 14 d. 12.30 val. ir šioje kameroje iki 14.30 val. buvo laikomas dar su trimis asmenimis. Nuo 14.30 val. iki 17.15 val. pareiškėjas buvo laikomas toje pačioje kameroje su dar dviem asmenimis, nuo 17.15 val. iki 20.00 val. – kartu su trimis asmenimis. Nuo 20.00 val. iki kitos dienos 18.20 val. pareiškėjas buvo laikomas kameroje dar su vienu asmeniu, o nuo 18.20 val. – su dviem asmenimis. Atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl gyvenamojo ploto, pažymi, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktų numatytą kameros plotą buvo pažeidžiama labai trumpą laiką, todėl abejoja, kad tai galėjo sukelti pareiškėjui kažkokių neigiamų pasekmių.

Nurodo, kad Areštinėje sanitariniai mazgai buvo įrengti laikantis Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų. Areštinėje sanitarinis mazgas nuo bendro kameros ploto buvo atitvertas 1,30 m aukščio plytų pertvara, jame buvo įrengtas praustuvas, nuolat tiekiamas šaltas vanduo. Pripažįsta, kad tam tikra privatumo stoka šiuo atveju buvo, tačiau tai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Akcentuoja, kad periodiškas suimtųjų stebėjimas yra numatytas teisės aktuose, tačiau neigia, kad Areštinės kamerose buvo įrengtos vaizdo kameros.

Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad kamerose buvo graužikų ir tarakonų. Nurodo, kad sutarčių pagrindu Areštinėje buvo nuolat atliekami dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai. Areštinėje įrengtas galingas elektros ventiliatorius, užtikrinantis kamerų vėdinimą. Drėgmės normų pažeidimų Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyrius nenustatė. Kamerose langai buvo iš stiklo blokelių. Pažymi, kad skaidraus stiklo langų reikalavimas yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Šiuo atveju Areštinė buvo veikianti įstaiga. Taip pat pažymi, kad Areštinėje buvo įrengtas dirbtinis apšvietimas, kuris remiantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus patikrinimu atitiko higienos normas.

Dėl nebuvimo kameroje rozečių nurodo, kad Areštinėje nebuvo techninių sąlygų suimtiesiems naudotis buitine technika. Pažymi, kad suimtieji tris kartus per dieną buvo maitinami karštu maistu, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas didelių nepatogumų dėl rozečių nebuvimo kamerose negalėjo patirti. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad etapuojamas turėjo virdulį ir televizorių. Taip pat pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato Areštinės pareigos aprūpinti suimtąjį veidrodžiu. Areštinių veiklos taisyklės draudžia suimtajam turėti peilius, skutimosi priemones ir kitus aštriabriaunius daiktus. Pripažįsta, kad kameroje nebuvo spintelės tualeto reikmenims susidėti, tačiau pažymi, kad kameroje buvo stalas, todėl pareiškėjo teiginys, kad jis savo tualeto reikmenis laikė ant grindų, nepagrįstas.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas neįrodė egzistuojant civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėjo patirti nepatogumai, atsakovės atstovo vertinimu, labiausiai sietini su jo paties elgesiu, nulėmusiu aukščiau nurodytas aplinkybes (b. l. 16-21).

Teismo posėdyje šalys nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 50-52).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo priteisti 3300 Eur neturtinės žalos, kuri, anot pareiškėjo, atsirado dėl netinkamų suėmimo sąlygų Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato areštinėje, atlyginimą pagrįstumas.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad Areštinėje netinkamomis sąlygomis jis buvo laikomas laikotarpiu 2014 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., tačiau atsakovo atstovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 17 d. (b. l. 22, 26-32). Nuo 2016 m. balandžio 1 d. Areštinė likviduota (b. l. 33-34). Pareiškėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą, nepaneigė šių įrodymų, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu laikytinas periodas nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 17 d.

Išanalizavus bylos medžiagą, pareiškėjo skunde nurodytų teisių pažeidimų pobūdį, darytina išvada, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, kadangi jis skunde nurodė, kad dėl suėmimo, neatitinkančio teisės normų reikalavimų, jis patyrė garbės ir orumo pažeminimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, pastovų diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pareiškėjas nepaaiškino ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2018 m. kovo 12 d. (b. l. 3). Atsižvelgus į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas ex officio (vertimas iš lot. k. pagal pareigą) taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas.

Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Šiuo atveju teismui neatnaujinus termino reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 17 d., skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Ina Kirkutienė