Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-03-17 · Administracinė byla Nr. I-3258-142/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-17
Bylos Nr.
I-3258-142/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3258-142/2015Proceso Nr. 3-61-3-01259-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 29; 74 (S)
Vilniaus apygardos administracinis teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui A. V., atsakovo atstovui Josifui Skibickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. (A. V., toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 2014 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 14-IL-10-02578e atsisakyti išduoti leidimą pareiškėjui įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.

Paaiškina, kad sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. Xl-1146 (toliau – GŠKĮ) 18 strapsnio 2 dalies 1 punktu, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžamojo kodekso (toliau – BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 201¹ straipsnį (pasipriešinimas policininkui ar policijos rėmėjui) ir pareiškėjui skirta 2 metai pataisos darbų, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, o veiką padarė būdamas neblaivus. Mano, kad sprendimas nėra pagrįstas ir teisingas, netinkamai interpretuotos ir pritaikytos galiojančių teisės aktų nuostatos. Atsakovas, priimdamas sprendimą ir taikydamas GŠKĮ 18 straipsnio nuostatas, rėmėsi jau nebegaliojančiu įstatymu. Galiojančiame BK tokios veikos, už kurią pareiškėjui buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, apskritai nėra. Už tokią veiką šiuo metu numatyta administracinė atsakomybė (ATPK 187 straipsnis), o esant atitinkamiems kvalifikuojantiems požymiams baudžiamajai atsakomybei taikyti – galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 286 straipsnį, kurio sankcijoje numatyta maksimali bausmė neviršija (o yra lygi) 3 metų laisvės atėmimo. Dėl to veika nebepatenka į GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų taikymo sritį. Jei taikant GŠKĮ nuostatas būtų vertinamas ne galiojantis teisinis reguliavimas, o juridinės galios nustojusios normos, galėtų susidaryti paradoksali, konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą pažeidžianti situacija: analogišką veiką tačiau skirtingu laiku (galiojant skirtingoms BK redakcijoms) padarę asmenys tuo pat metu besikreipiantys dėl leidimo ginklui būtų laikomi turinčiais skirtingą reputaciją ir vertinami skirtingai (net nežiūrint į tai, kad, pavyzdžiui, galiojant „švelnesniam" baudžiamajam įstatymui veiką padaręs asmuo nubaustas maksimalia sankcijoje numatyta bausme, o nusikaltęs galiojant „sunkesniajam", įvertinus lengvinančias aplinkybes, tik jos minimumu). Pagal GŠKĮ redakciją, galiojusią tuo metu, kai galiojo BK straipsnis, kuriame numatyta atsakomybė pareiškėjui buvo pritaikyta, toks apribojimas dėl reputacijos jam nebūtų taikomas. Dėl to minėtais motyvais priimtas sprendimas faktiškai yra papildoma pareiškėjui taikoma sankcija už prieš 10 metų padarytą veiką, pakartotinis baudimas, kuris jokiuose teisės aktuose veikos atlikimo metu numatytas nebuvo, taip pažeidžiant vieną pagrindinių teisės (ypač baudžiamosios) principų – lex retro non agit.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime su skundu nesutinka. Paaiškina, kad Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje 2014 m. sausio 29 d. gautas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus. Vadovaujantis 2010 m. lapkričio 18 d. GŠKĮ įstatymo Nr. XI-1146 17, 18 straipsniais ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 12, 13 punktais buvo atlikti patikrinimai ir nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2001 m. gegužės 7 d. pripažino pareiškėją kaltu pagal BK 201¹ straipsnį (galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.) (pasipriešinimas policininkui ar policijos rėmėjui) ir skyrė bausmę pataisos darbų be laisvės atėmimo 2 metams. Pritaikius BK 47¹ straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Pareiškėjas nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Remiasi GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais. Paaiškina, kad pagal GŠKĮ pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalį, GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjas 2014 m. sausio 29 d. kreipėsi į policijos įstaigą su prašymu išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus, leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus 2011 m. vasario 28 d. turėjęs nebuvo, todėl jam teisingai taikomos GŠKĮ nuostatos, įsigaliojusios 2011 m. kovo 1 d. (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. Xl-1146 redakcija). Pareiškėjas dėl leidimo ginklui kreipėsi įsigaliojus GŠKĮ pakeitimams, jo statusas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos, numatytos galiojančio GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl nėra jokių teisinių prielaidų vertinti, kad pareiškėjas patenka į ratą asmenų, kuriems gali būti taikomos GŠKĮ pakeitimo įstatymo naujos redakcijos 2 straipsnio 4 dalies išlygos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 12 d. nutarime, aiškindamas įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad „Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos“. Aiškindamas GŠKĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygas Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikosi analogiškų nuostatų (2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1692/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis Nr. A662-1233/2012, 2013 m. vasario 14 d. nutartis Nr. A492-233/2013).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Ginčo dalykas yra pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos vertinimas sprendžiant dėl jo teisės gauti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2014 m. sausio 29 d. padavė Vilniaus AVPK prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 14-G-10-01779-e (b. l. 14). Prašė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (pistoletai, revolveriai). Vilniaus AVPK 2014 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą „Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus“ Nr. 14-IL-10-02578e. Sprendimas grindžiamas GŠKĮ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintomis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis. Nurodoma, kad vadovaujantis šiais teisės aktais buvo atlikti patikrinimai ir nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2001 m. gegužės 7 d. pripažino pareiškėją kaltu pagal BK 201¹ straipsnį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), skirta bausmė – pataisos darbai be laisvės atėmimo 2 metams, pritaikius BK 47¹ straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus.

Atsisakymas grindžiamas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos asmuo apibūdinamas Įstatymo 18 straipsnyje, kuriame nurodyta, ir kokie asmenys nelaikomi esantys nepriekaištingos reputacijos.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimo įstatymu pakeitus GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalį, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai, negu galioję anksčiau. GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. GŠKĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1146) nustatyta, kad nurodytoje teisės normoje numatyti griežtesni apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Iš šio reguliavimo daroma išvada, kad įstatymų leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą nustatė tiems asmenims, kurie atitinka dvi sąlygas: 1) aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; 2) asmuo leidimą laikyti ginklą įsigijo iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

Šioje byloje nustatyta, kad apribojimai, kurie gali būti taikomi pareiškėjui, atsirado iki GŠKĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (pareiškėjas nuteistas 2001 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, b. l. 19–25, kuris įsiteisėjo 2001 m. rugpjūčio 1 d., b. l. 17), pareiškėjas iki prašymo išduoti leidimą padavimo 2014 m. vasario 20 d. leidimo neturėjo, todėl pareiškėjui taikomi griežtesnius apribojimus nustatantys GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai.

Dėl to, kad pareiškėjas buvo nuteistas 2001 m. pagal BK 201¹ straipsnį ir nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ginčo nėra.

Pareiškėjas sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad šiuo metu tokia veika, kaip fizinio smurto pavartojimas ir pasipriešinimas policijos pareigūnams, einantiems pareigas, kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas, o esant kvalifikuojantiems požymiams, galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 286 straipsnį, kurio sankcijoje maksimali laisvės atėmimo bausmė neviršija 3 metų. Todėl padarius tokį patį nusikaltimą po to, kai įsigaliojo naujos redakcijos BK, pareiškėjui negalėtų būti taikomi GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai ir leidimas ginklui turėtų būti išduotas. Įvertinus byloje pateikto nuosprendžio duomenis nustatyta, kad nusikaltimą pareiškėjas padarė 2001 m. balandžio 25 d. Tuo metu BK 201¹ straipsnis „Pasipriešinimas policininkui ar policijos rėmėjui“ nustatė, kad pasipriešinimas policininkui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, jei tai susiję su smurtu ar grasinimu pavartoti smurtą, taip pat smurtu ar grasinimu pavartoti smurtą privertimas šių asmenų padaryti aiškiai neteisėtus veiksmus baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda. Pareiškėjas abejoja, ar galima atsižvelgti į 1961 metų Lietuvos TSR BK nuostatas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam buvo taikomos Lietuvos TSR BK nuostatos. Lietuvos TSR BK galiojimas buvo pratęstas 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“ 3 straipsniu, kuriuo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ (1992 m. lapkričio 6 d.) 2 straipsnis taip pat nustatė, kad įstatymai, kiti teisiniai aktai ar jų dalys, galioję Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo, galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui, ir galios tol, kol nebus pripažinti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis.

Po to, 1961 m. BK buvo keičiamas, 201¹ straipsnis atsirado jau galiojant 1992 m. Konstitucijai, ir toks BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d. Tai numatyta priimant Lietuvos Respublikos 2002 m. spalio 29 d. įstatymą Nr. IX-1162, kurio 1 straipsnis nustatė, kad BK, patvirtintas 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodeksas, patvirtintas 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d., 47 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus naujajam BK, netenka galios senasis BK (išvardinami visi jo pakeitimai).

Taigi pareiškėjas nepagrįstai motyvuoja skundą tuo, kad nebuvo galima atsižvelgti į pareiškėjo nuteisimą pagal tarybinių laikų BK nuostatas.

Dėl nusikalstamos veikos įvertinimo pagal šiuo metu galiojančias BK nuostatas. Nei teismas, nei policijos įstaigos neturi pareigos iš naujo įvertinti pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą pareiškėjas buvo nuteistas 2001 m. nuosprendžiu. GŠKĮ ir jo pakeitimo įstatymas taip pat nenumato galimybės vertinti anksčiau priimtus ir įsiteisėjusius teismų nuosprendžius. Įstatymo leidėjas Pakeitimo įstatyme nenumatė galimybės sprendžiant leidimo ginklui išdavimo klausimą vertinti ir lyginti Lietuvos Respublikoje galiojusiuose BK numatytų veikų kvalifikavimus ir baudžiamosios atsakomybės už jų padarymą taikymą. Tuo metu, kai pareiškėjas buvo nuteistas, valstybėje galiojo tokia BK norma, kuri numatė už veiką laisvės atėmimą iki 5 metų, tai reiškia, kad tuo metu nusikaltimo pavojingumas visuomenei buvo laikomas tokiu, kuris gali užtraukti būtent tokią atsakomybę.

Atsakovas 2014 m. vasario 20 d. sprendime rėmėsi ir GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. 2001 m. liepos 11 d. nuosprendyje, kvalifikuojant pareiškėjo padarytą nusikaltimą, yra nurodoma, kad pareiškėjas pavartojo fizinį smurtą. Todėl daroma išvada, kad GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas taikytas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas sprendimas priimtas laikantis įstatymų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMargarita StambrauskaitėHalina Zaikauskaitė