Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 049177(10.2)FR1064-639

2015 m. kovo 24 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Jurgitai Jakumaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Ž., Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Giedrei Vėberytei, išnagrinėjusi L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio VšĮ (duomenys neskelbtini), MB „E.“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-02-11 L. Ž., MB „E.“ vadovui, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 049177(10.2) FR1064-639 dėl to, kad 2015-01-31, 11.02 val., atliekant operatyvų patikrinimą grožio namuose „E.“, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiuose MB „E.“, nustatyta, kad O. L., gim. (duomenys neskelbtini), dirbo nelegalų darbą L. Ž. naudai. Tikrinimo metu nustatyta, kad L. Ž., turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, žodžiu susitarė su O. L. dėl tam tikro darbo, tai yra administratorės pareigų, darbo atlikimo tvarkos, nesudaręs įstatymo nustatyta tvarka rašytinės darbo sutarties leido O. L. dirbti nelegalų darbą L. Ž. naudai. O. L., paklusdama darbovietėje nustatytai tvarkai, tikrinimo dieną – 2015-01-31 ir apie dvi savaites iki tikrinimo dienos dirbo bendrijai priklausančiuose grožio namuose, dėl darbo tarėsi su bendrijos vadovu L. Ž., kiekvieną darbo dieną dirbo apie 4 val., darbo priemonėmis ir įrankiais aprūpino L. Ž..

Tokiu būdu L. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 ir 3 d. reikalavimus, tai yra jo vadovaujamoje bendrijoje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas Darbo kodekso 98 str. 1 d. L. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

L. Ž. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, paaiškino, jog yra MB „E.“ vadovas, patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuomoja grožio paslaugoms teikti. Su O. L. jokie darbo santykiai nesieja. Kirpėja dirbančiai O. L. išnuomoja dalį minėtų patalpų jos darbo vietai. Teigia, kad su O. L. sieja tik sutartiniai santykiai. Su O. L. darbo vietos nuomos sutartį sudarė 2015-01-15, atsiskaitymas vyko kartą per mėnesį. Patalpose dirba trys kirpėjos ir administratorius, kuris administruoja prekybą grožio priemonėmis, priima užsakymus, bendrauja su klientais, padeda kirpėjoms pildyti žurnalą. Tuo metu administratore dirbo D. N.. O. L. dirbo pagal patentą. 2015-01-15 – 2014-01-30 ji ruošė darbo vietą, turėjo dirbti pirmadieniais ir šeštadieniais, vienos dienos įkainis buvo nustatytas 15 Eur. Darbo priemonėmis O. L. taip pat turėjo pasirūpinti pati. Patalpose kirpėjoms suteikiama kėdė, veidrodis, vežimėlis darbo priemonėms. Klaipėdos AVMI patikrinimo metu jis, L. Ž., buvo išvykęs, tai buvo šeštadienis, tą dieną administratore turėjo dirbti D. N., tačiau patikrinimo dieną buvo susirgęs jos vaikas. D. N. patikrinimo metu nedirbo. Kodėl O. L. prisistatė grožio salono administratore, jis paaiškinti negali. Mano, kad ji tai pasakė siekdama išvengti atsakomybės, kadangi dar nebuvo įgijusi verslo liudijimo.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja O. L. parodė, kad patikrinimo dieną buvo atėjusi į grožio saloną, atsinešė darbo priemones. Kai apie 9.00 val. į saloną atėjo klientai, ji paklausė, pas kokį darbuotoją jie atėjo, kokių paslaugų pageidauja, prisistatė esanti salono administratorė. Salono administratorės tą dieną nebuvo. Atėję žmonės prisistatė Klaipėdos AVMI pareigūnais, ji, O. L., išsigando, pasimetė, todėl ir pasakė netiesą. Tuo metu salone nieko nebuvo. Ji 2015-01-15 pasirašė darbo vietos nuomos sutartį, turėjo dirbti pirmadieniais ir šeštadieniais, turėjo mokėti 15 Eur už kiekvieną darbo dieną. Verslo liudijimo dar neturėjo, tik planavo jį įsigyti. Iki patikrinimo kirpėja nedirbo, nes dar neturėjo darbo priemonių, be to nebuvo klientų. Darbo priemones – lakus, žirkles, šukas ir pan., turėjo įsigyti pati. Grožio salono darbo valandos buvo nustatytos, tačiau ji, O. L., neprivalėjo dirbti šiuo laiku, ji galėjo dirbti tik kelias valandas per dieną arba visai neateiti į darbą. Teigia, kad Klaipėdos AVMI parašė neteisingą paaiškinimą.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė G.Vėberytė nurodė, kad surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tarp liudytojos O. L. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Mano, kad liudytojos teisme duoti parodymai vertintini kritiškai, kaip suderinta gynybinė pozicija. Liudytojos pirminis paaiškinimas leidžia teigti, kad ji atliko tęstinio pobūdžio administratorės pareigas L. Ž. naudai. Ji buvo aprūpinta darbo priemonėmis, su L. Ž. susitarė dėl gaunamo užmokesčio, įvardintos pareigos ir pavaldumo santykiai. Kadangi nustatyti visi nelegalaus darbo požymiai, prašo L. Ž. skirti ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinę nuobaudą.

Rašydama paaiškinimą 2015-01-31 O. L. nurodė, kad tikrinimo dieną kirpykloje „E.“, adresu (duomenys neskelbtini), dirbo administratorės pareigose, tai yra atsiliepia į klientų skambučius, pasitinka klientus, pildo užsakymų žurnalą. Dėl darbo praktikos tarėsi su direktoriumi L. Šiose patalpose dirba dvi savaites. Darbo priemonėmis ir įrankiais aprūpino direktorius L. Su ja darbo sutartis sudaryta nebuvo. Darbo vietoje būna 4 valandas per dieną. Įsidarbinant su direktoriumi susitarė, kad jai bus mokamas minimalus darbo užmokestis (b.l. 12).

Iš 2015-02-11 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1043-897 (10.2) FR1042-1307 matyti, kad 2015-01-31 - 2015-02-11 atliktas operatyvus MB „E.“ patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2015-01-31 bendrijos veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), esančiuose grožio namuose „E.“ dirbo administratorius-kirpėjas T. M. ir O. L., kuri prisistatė kaip administratorė. O. L. raštu patvirtino, kad grožio namuose dirba administratorės pareigose apie dvi savaites, nurodė, kad jos darbo funkcijos yra klientų registravimas į registracijos žurnalą, atsakinėjimas į telefoninius skambučius. O. L. patvirtino, kad su ja nėra sudaryta darbo sutartis, dėl darbo žodžiu tarėsi su vadovu L., darbui reikalingomis priemonėmis ir įrankiais aprūpino vadovas L., nurodė, kad per dieną dirba apie 4 valandas, atlygio už darbą dar negavo, nurodė, kad tarėsi su vadovu, jog įdarbinus jai bus mokama LR Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (b.l. 6-9).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad L. Ž. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: iš dalies paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, liudytojos O. L. rašytiniu paaiškinimu, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės paaiškinimais, operatyvaus patikrinimo pažyma, kita rašytine bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. Ž. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad su O. L. darbo santykiai nesieja, buvo su ja sudaręs darbo vietos nuomos sutartį, grožio salone O. L. turėjo dirbti kirpėja pagal verslo liudijimą. Grožio salone administratore dirbo D. N., patikrinimo dieną į saloną atėjusi O. L. administravimo funkcijų neatliko, administratore prisistatė tik siekdama išvengti atsakomybės, kadangi neturėjo įsigijusi verslo liudijimo. O. L. darbo valandos nustatytos nebuvo, ji galėjo visai neateiti į darbo vietą. Darbo priemones ji taip pat turėjo įsigyti pati, jai tik buvo suteikti kirpėjos darbui būtini kėdė, veidrodis ir vežimėlis. Pažymėtina, kad liudytojos O. L. parodymai nebuvo nuoseklūs. Apklausta teisme O. L. teigė, kad administratore grožio salone „E.“ nedirbo, atvykus Mokesčių inspekcijos pareigūnams išsigando, pasimetė, todėl davė neteisingus paaiškinimus. Iš tikrųjų su L. Ž. buvo sudariusi darbo vietos nuomos sutartį, o grožio salone turėjo dirbti kirpėja pagal verslo liudijimą. Teismas šiuos liudytojos parodymus, duotus teisme, vertina kritiškai, laiko juos siekiu padėti L. Ž. išvengti administracinės atsakomybės, ir jais priimant nutarimą nesivadovauja. Nors O. L. teisme parodymus pakeitė ir tvirtino, kad grožio salone administratore nedirbo, tačiau iš esmės negalėjo nurodyti jokios logiškos parodymų pakeitimo priežasties. Teismas mano, kad O. L. yra suinteresuota duoti palankius parodymus L. Ž., todėl jos pirminių parodymų svarba yra didesnė, Pažymėtina, kad rašydama paaiškinimą patikrinimo dieną O. L. nurodė, kad kirpykloje „E.“, adresu (duomenys neskelbtini), dirba administratorės pareigose dvi savaites. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi L. Darbo priemonėmis ir įrankiais aprūpino direktorius L. Su ja darbo sutartis sudaryta nebuvo. Darbo vietoje būna 4 valandas per dieną. Įsidarbinant su direktoriumi susitarė, kad jam bus mokamas minimalus darbo užmokestis. Teismas pažymi, kad parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, darbuotojai keičia dažnai, nes yra suinteresuoti išsaugoti darbo vietą ir panašiai, todėl tokiu atveju pirminiai nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai teisingam bylos išnagrinėjimui bei tolesniam įrodymų vertinimui yra itin svarbūs. Teismo manymu, O. L. duodama pirminius paaiškinimus buvo nuoširdi, be to, ji neturėjo jokios galimybės suderinti savo parodymų su asmeniu, traukiamu administracinėn atsakomybėn, neturėjo laiko sugalvoti tokios pozicijos, kuri padėtų kaltam asmeniui išvengti atsakomybės. Todėl jos parodymų kaita vertintina kritiškai. Teismas daro išvadą, kad ši liudytoja siekia suklaidinti teismą bei padėti darbdaviui L. Ž. išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat pažymėtina, kad L. Ž. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą atsisakė duoti paaiškinimą, nurodė, kad paaiškins viską teisme. Tai rodo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams pradėjus tyrimą ir dar neturint galimybių suderinti ir išdėstyti jam naudingą, o ne tikrovę atitinkančią versiją, jis atsisakė paaiškinti aplinkybes, o vėliau turėjo galimybę suderinti savo ir liudytojos O. L. parodymus, pakeičiant liudytojos parodymus iš esmės skirtingais, tačiau sutampančiais su L. Ž. parodymais.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Administracinė atsakomybė kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas išvadai padaryti, jog 2015-01-31 ir apie dvi savaites iki tikrinimo dienos O. L., susitarusi su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, kaip bendrijos vadovu, atliko administratorės darbą bendrijos veiklos vykdymo vietoje – grožio namuose „E.“, adresu (duomenys neskelbtini), nors apie šio darbuotojos įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, darbo sutartis pasirašyta nebuvo. L. Ž. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įdarbinant O. L. sudarant rašytinę darbo sutartį, nors susiklostę faktiniai darbuotojo ir bendrijos santykiai atitiko darbo santykių požymius. Nustatyta, jog O. L. dirbo L. Ž. naudai, su juo buvo sutarta dėl atlyginimo dydžio, darbo sąlygų, O. L. buvo aprūpinta reikalingomis darbo priemonėmis ir įrankiais ir kt. Draudžiama darbdaviui leisti darbuotojui pradėti dirbti, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau L. Ž. šio draudimo nepaisė. Pati O. L. pripažino, kad pareigūnams prisistatė dirbanti administratore. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos ir faktų fiksavimo pažymos matyti, kad O. L. prisistatė esanti administratorė, nurodė, kad šiose pareigose dvi savaites, pasitinka klientus, registruoja klientus į žurnalą, atsakinėja į skambučius ( b.l. 6-11). Aptarti įrodymai patvirtina, jog L. Ž. ir O. L. santykiuose buvo visi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. numatyti darbo sutarties požymiai, O. L. dirbo L. Ž. vadovaujamoje MB „E. “, darbas buvo dirbamas susitarus dėl darbo vietos, darbo laiko, atlyginimo už atliktą darbą, tačiau darbo sutartis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str., su juo sudaryta nebuvo. Toks darbas, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., laikomas nelegaliu. Administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį traukiami fiziniai asmenys, turintys specialųjį požymį – yra darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Nustatyta, jog L. Ž., būdamas MB „E.” vadovu, buvo atsakingas už darbo sutarties su darbuotojais sudarymą, todėl atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį kyla jam. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, laikytina, jog L. Ž. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.

L. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – buvo leista dirbti be darbo sutarties vienam darbuotojui. Skiriant nuobaudą atsižvelgtina ir į L. Ž. asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nėra duomenų, kad L. Ž. būtų baustas administracine tvarka, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina minimali ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 41³ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 313 str. 1 d.,

nutaria:

L. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.