Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų Galinos Artemjevos ir Vasilijaus Artemjevo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovams Galinai Artemjevai ir Vasilijui Artemjevui dėl eksploatavimo, administravimo ir komunalinių paslaugų mokesčių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Butas, Raugyklos 19-3, Vilniuje, atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. kiekvienas iš jų valdo, naudoja ir disponuoja po ½ dalį minėto buto, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų skola ir delspinigius solidariai yra neteisėtas.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Vasilijaus Artemjevo ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai 2 612,46 Lt skolą, 192,28 Lt delspinigius. Priteisė iš atsakovės Galinos Artemjevos ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai 2 612,46 Lt skolą, 192,28 Lt delspinigius. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovai kaip turto savininkai net ir nesant jų sutikimo dėl darbų atlikimo privalėjo atlyginti ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su atliktais pastato remonto darbais, o būtent kaminų remontu ir apskardinimu, balkonų remontu bei langų mūrinių sąramų remontu, kadangi jie yra susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Teismas taip pat nurodė, kad vien dėl to, kad ieškovas Statinio techninės priežiūros akte nustatytu laiku neatliko šių darbų ir taip laiku nepašalino pastato avarinės būklės požymių, nereiškia, kad 2008 m. nustatyti avarinės būklės požymiai buvo išnykę ir nebuvo poreikio atlikti minėtus darbus po nurodyto termino. Teismas padarė išvadą, kad išlaidos kitiems fasado remonto darbams yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nes atliktų darbų akte išvardinti fasado defektai taip pat yra pastato avarinės būklės požymiai ir jų pašalinimas susijęs su pastato atitikimu privalomiems reikalavimams, ir šias išlaidas patalpų savininkas privalo apmokėti net jeigu ir nėra davęs dėl jų sutikimo (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Teismas konstatavo, kad atsakovai privalo apmokėti jiems tenkančią dalį remonto darbų išlaidų nuo bendros jų sumos, t. y. 45 615,26 Lt.

Teismas taip pat pažymėjo, kad tai, jog darbai buvo atlikti, jų apimtį ir kainą patvirtina į bylą pateikti atliktų darbų aktai, kurie yra galiojantys ir jeigu atsakovai nesutinka su šiais aktais, jie juos turi nuginčyti bendra sandorių nuginčijimo tvarka.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 5.5 p. įsakmiai nurodyta, kad administratorius „pirkdamas namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ar kitas paslaugas, organizuoja jų pirkimo konkursus: 5 5.1. į darbų ir paslaugų viešųjų pirkimų komisiją kviečia Savivaldybes administracijos atstovą; 5.5.2. su laimėjusiais konkursą paslaugų teikėjais sudaro sutartis ir kontroliuoja, kaip jos vykdomos.“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrijos nuosavybės administratore“ pagrindu administruoja daugiabutį namą, esantį Raugyklos g. 19, Vilniuje, kuriame yra atsakovams Galinai Artemjevai ir Vasilijui Artemjevui nuosavybės teise priklausantis butas (b.l. 6). 2007 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris surašė gyvenamojo namo, esančio raugyklos g. 19, Vilniuje, Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A32-143 (5.5-EUD-1), kuriame konstatavo gyvenamojo namo, esančio Raugyklos g. 19, Vilniuje, konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę ir UAB „Senamiesčio ūkis“ nurodė iki 2007-09-30 remontuoti kaminus, juos apskardinti, iki 2007-06-01 remontuoti balkonus, nedelsiant remontuoti langų mūrines sąramas, tai pat nedelsiant atlikti neeilinę apžiūrą ir aprašyti statinio būklę, statinio pakitimus ir jų atsiradimo vietas (atkreipti dėmesį į plyšius išorinėje atitvaroje, balkonus, sąramas ir kitus akte nurodytus defektus) (b. l. 42-43). Ieškovas organizavo namo, esančio Raugyklos g. 19, Vilniuje, savininkų susirinkimą, kuriame buvo aptarta namo bendrų konstrukcijų remonto būtinybę ir nutarta rinkti iš patalpų savininkų lėšas bei jas kaupti namo remontui. Ieškovas patikrinimo akte nustatytiems namo defektams pašalinti 2008 m. balandžio 2 d. sudarė rangos sutartį su UAB „Elvora“ remontuoti pastato Raugyklos g. 19, Vilniuje, fasadą ir renovuoti balkonus (2 vienetus) (b. l. 37-38). Rangovas atliko darbus, o užsakovas (UAB „Senamiesčio ūkis“) pagal atliktų darbų aktus priėmė darbus už 45 615,26 Lt (b. l. 45-46, 47-48, 50-52, 54-56). Ieškovas šią darbų kainą paskirstė daugiabučio namo, esančio Raugyklos g. 19, Vilniuje, gyventojams. Atsakovai nesutinka mokėti jiems tenkančios dalies – 5 288,35 Lt kainos už atliktus remonto darbus. Pirmos instancijos teismui priteisus iš atsakovų ieškovo prašomą priteisti sumą, jie apeliaciniu skundu ginčydami sprendimą, nurodo, jog ieškovas sudarydamas su rangovu UAB „Elvora“ veikė neteisėtai, nesilaikant įstatymų ir norminių aktų reikalavimų, reglamentuojančių ieškovo, kaip administratoriaus veiksmus. Kolegija su tokiais atsakovų argumentais sutinka iš dalies.

Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų vykdant administratoriaus funkcijas ir atsakovų pareigos atsiskaityti už namo bendrojo naudojimo objektų remontą

Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Sutinkamai su Civilinio kodekso 4.236 straipsnio 2 dalimi administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu, o turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 straipsnio 1 dalis). Turto administravimo nustatymas – vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų.

Įstatyme nustatyti atvejai, kada yra galimas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas (toliau – administravimas): 1) butų ar kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties skiriamas; 2) bendriją likvidavus ar nutraukus jungtinės veiklos sutartį (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą viena iš savivaldos funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą kompetenciją savivaldybės paskirtų bendrosios nuosavybės administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė. Dėl to įstatyme nustatyta, kad administratorius skiriamas savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto atstovo (CK 4.84 straipsnio 2 dalis), o administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas aukščiau nurodyta tvarka paskirto administratoriaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nurodė, kad toks administratorius administruoja Civilinio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai ir taikomos CK IV knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnio 2, 6 dalys). Administravimo sąvoką apibrėžia Pavyzdinių nuostatų 3 punktas, pagal kurį administravimas – tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Tai atitinka paprastojo administravimo sąvoką, suformuluotą CK 4.240 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. 3K-3-132/2010).

Įstatyme įtvirtinta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto asmens patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Senamiesčio ūkis“, vykdydama savo veiklą, privalo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (toliau nuostatai), kurių 4 punktas numato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas nuostatų 5.1–5.11 punktuose. Taigi jis turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (nuostatų 6.1 punktas), ir perkant namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ar kitas paslaugas organizuoja jų pirkimo konkursus (nuostatų 5.5 punktas).

Nagrinėjamoje byloje 2007 m. kovo 15 d. gavęs Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A32-143 (5.5-EUD-1), kuriame nurodyta iki 2007-09-30 remontuoti kaminus, juos apskardinti, iki 2007-06-01 remontuoti balkonus, nedelsiant remontuoti langų mūrines sąramas, tai pat nedelsiant atlikti neeilinę apžiūrą ir aprašyti statinio būklę, statinio pakitimus ir jų atsiradimo vietas (atkreipti dėmesį į plyšius išorinėje atitvaroje, balkonus, sąramas ir kitus akte nurodytus defektus) (b. l. 42-43). Ieškovas organizavo namo, esančio Raugyklos g. 19, Vilniuje, savininkų susirinkimą, kuriame savininkai aptarė namo bendrų konstrukcijų remonto būtinybę ir nutarė rinkti iš patalpų savininkų lėšas bei jas kaupti namo remontui. Iš minėta Statinio techninės priežiūros patikrinimo akto duomenų matyti, kad ieškovas negalėjo laukti, kol namo savininkai sukaups namo bendrų konstrukcijų remontui reikiamo kiekio lėšų, nes Vilniaus savivaldybės administracijos, kuris pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą atlieka savivaldybės paskirtų bendrosios nuosavybės administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę, reikalavimu administratorius turėjo nedelsiant remontuoti langų mūrines sąramas, o kitus būtinus darbus atlikti akte nustatytu terminu. Tokiu būdu namo savininkams nepriėmus sprendimo nedelsiant atlikti tam tikrus remonto darbus ir skirti tiems darbams lėšas, administratorius priimdamas sprendimą savo lėšomis atlikti namo bendrų konstrukcijų remonto darbus pažeidė nei atsakovo teisių, nei norminių aktų reikalavimų.

Tačiau kolegija sutinka su apeliantais, kad ieškovas neskelbdamas rangovo konkurso, o be jokios atrankos 2008-04-02 sudaręs statybos rangos sutartį Nr. 88/SA, nesilaikė Nuostatų 5.5 punkto reikalavimų. Šiuo atveju pirmos instancijos teismo sprendimo motyvai, kad atsakovas nėra biudžetinė institucija, o pelno siekiantis ūkio subjektas, jis neatitinka LR Viešųjų pirkimo įstatymo 4 straipsnio 2 d., nėra įrašytas į perkančiųjų organizacijų sąrašą, todėl jis atlikdamas daugiabučio namo administratoriaus funkcijas, konkrečiu atveju pirkdamas rangos darbus, neprivalėjo organizuoti konkurso šių darbų pirkimui, yra nepagrįsti ir neteisėti. Kaip kolegija paminėjo aukščiau, ieškovo kaip administratoriaus veiklą reglamentuoja Civilinio kodekso 6 knygos XIV skyriaus nuostatos bei poįstatyminiais aktai, vienas iš jų - jau minėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, kurių 5.5 punktas ir numato, jog pirkdamas namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ar kitas paslaugas organizuoja jų pirkimo konkursus.

Dėl išdėstyto kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad ieškovas nesilaikė rangos darbų pirkimo reikalavimų, tačiau vien tik nustačius tokius administratoriaus veiklos pažeidimus, daugiabučio namo savininkai – ieškovai nagrinėjamoje konkrečioje byloje neturi pagrindo atsisakyti mokėti proporcingai savo turimam plotui bendrame turte už atliktus namo bendrų konstrukcijų darbus. Jau minėta, kad administratorius pirko rangos darbus, kuriuos buvo būtina atlikti nedelsiant arba jų atlikimui buvo nustatytas terminas, kuris darbų pirkimo metu buvo pasibaigęs, todėl pripažintina, kad ieškovo pirkti rangos darbai buvo būtini. Ieškovai neginčija aplinkybės, jog namo defektams pašalinti remonto darbai yra reikalingi o tai, jog jie sutiko su tuo rodo ir susirinkimo nutarimas (b.l. 19). Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo pasirinktas rangovas UAB „Elvyra“ (b.l.20) namo remonto darbus atliko, tai rodo atliktų darbų priėmimo aktai (b.l. 47, 50-52, 54-56, 87-88), atsakovai byloje neginčijo, kad šiuose aktuose nurodyti darbai neatlikti ar netinkamai atlikti, ir dėl to įrodymų į bylą neteikė. Ieškovas apmokėjęs rangovui už atliktus remonto darbus vadovaudamasis Nuostatų 8 punktu, proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai (patalpų naudingam plotui) apskaičiavo patalpų savininkų, tame tarpe ir atsakovams už namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbus pagal šių darbų vertę (8.4 punktas). Atsakovai nesutikdami mokėti jiems paskaičiuotų mokesčių, vadovavosi vien tik administratoriaus neteisėtais veiksmais neorganizavus konkurso remonto darbų pirkimui, tačiau kuo toks pažeidimas įtakojo jų pareigą mokėti ieškovo prašomą sumą, nenurodė. Apeliantų atstovas savo kalboje apeliacinės instancijos teisme paminėjo, jog kita įmonė galbūt darbus būtų atlikusi už mažesnę kainą, tačiau tokios aplinkybės atsakovai neįrodinėjo nei pirmos instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme. Tokiu būdu teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai sutinkamai su Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 ir 4 d. privalo apmokėti namo remonto darbus ir ieškovo ieškinį patenkino.

Dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia

Kolegija laiko nepagrįstu apeliantų argumentą, kad rangos sutartis turėjo būti teismo pripažinta negaliojančia, kaip sudaryta nesilaikant įstatymo reikalavimų (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 d.). Tokį reikalavimą teismas turėtų nagrinėti tik tuo atveju, jeigu atsakovai būtų jį pareiškę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas gali taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes, t.y. pripažinti iš tokio sandorio atsiradusias civilines teises ir pareigas negaliojančiomis, kai nustato, jog yra pakankamas pagrindas sandorį pripažinti niekiniu. Ex officio (savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes tik tokiais atvejais, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Bylos nagrinėjimo teisme įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribas lemia ieškinio pagrindas ir dalykas. Dėl to tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, lemiančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje P. V. v. E. M. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1319/2001; 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje BUAB DK „Hermis-draudimas“ v. AB „Šlifavimo staklės“, Nr. 3K-3-1107/2002). Tokiu būdu apelianto nurodyta aplinkybė apeliaciniame skunde, kad ieškovo ir rangovo UAB „Elvora“ sudaryta statybos rangos sutartis yra negaliojanti, nėra pagrindas pripažinti šią sutartį negaliojančia, nes atsakovai nebuvo pareiškę teismui tokio reikalavimo. Byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdžiai niekinio sandorio fakto, tuo labiau, kad sandoris yra įvykdytas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, nors su dalimi teismo sprendimo išvadų ir motyvų nesutiko, tačiau apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš apeliantų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Vasilijaus Artemjevo ir Galinos Artemjevos po 2,85 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (įmokos kodas 5660).