- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-05
- Bylos Nr.
- 1A-287-175/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43953-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- Ž. R.
- Nukentėjusysis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. R. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Iš Ž. R. nukentėjusiajam A. P. priteista 45 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ž. R. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 15 d., apie 15.00 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, iš nešiojamos rankinės atvirai pagrobė svetimą turtą – A. P. priklausančią piniginę, kurios vertės 10 Eur, su joje buvusia asmens tapatybės kortele, kurios vertė 10 Eur, pensininko ir neįgaliojo pažymėjimu, kurie beverčiai, dviem loterijos „Teleloto“ bilietais, kurių vertė 2 Eur, dviem banko kortelėmis „Citadelė“, „Swedbank“, kurių vertė 20 Eur ir 45 Eur, tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. P. padarydamas 87 Eur turtinę žalą.Alytaus rajono apylinkės teismas, pripažinęs Ž. R. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, padarė išvadą, kad skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę pagrindo nėra ir paskyrė Ž. R. laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Taip pat nuteistojo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas.Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. R. prašo kiek galima sumažinti paskirtą bausmę, kadangi nusikaltimą pripažino pilnai ir gailisi.Skunde nuteistasis nurodo, kad šiuo metu dirba. Dirbo ir tada, kai vyko teismas, tačiau į tai niekas neatsižvelgė. Išėjęs į laisvę vėl pradės dirbti ir bus naudingesnis valstybei, negu būdamas pataisos namuose. Nusikaltimas nėra sunkus, padaryta žala nedidelė.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras A. J. prašo Ž. R. apeliacinį skundą atmesti. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, įvertinus nuteistojo asmenybę, yra teisinga, nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.Nuteistojo Ž. R. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis Ž. R. nesutinka su jam paskirta bausme, todėl apygardos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės Ž. R. skyrimo klausimas.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.Pažymima, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.Kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertintos tiek Ž. R. padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės.Ž. R. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą. Dėl nusikaltimo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo Ž. R. asmenybė charakterizuojama neigiamai. Anksčiau jis teistas dešimt kartų už įvairaus pobūdžio, tame tarpe ir analogiškas, nusikalstamas veikas. Nusikaltimas, už kurį Ž. R. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas praėjus neilgam laiko tarpui nuo jo paleidimo iš pataisos namų. Teistumas, neišnykęs, todėl Ž. R. laikytinas recidyvistu. Be to, Ž. R. ne kartą baustas ir administracine tvarka už smulkias vagystes, skirtos nuobaudos nesumokėtos. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nusikalstamas Ž. R. elgesys nėra atsitiktinis, nusikalstamos veikos daromos sistemingai ir tai jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį, kurio antivisuomeninės, teisei priešingos nuostatos, jau yra susiformavusios.Kolegijos įsitikinimu, paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu žymiai mažesnę, negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas vidurkis. Skirti kitos rūšies bausmes (baudą, areštą, laisvės apribojimą), įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio sistemiškumą, anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą, ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Konstatuojama, kad bausmė Ž. R. individualizuota tinkamai. Nuteistasis Ž. R. prašo įvertinti tai, kad jis prisipažino ir gailisi, padaryta nedidelė žala, taip pat į tai, kad nagrinėjant bylą teisme jis dirbo ir ketina dirbti išėjęs į laisvę. Pažymima, kad nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinta, skirta žymiai mažesnė, negu sankcijos vidurkis, bausmė, taip pat taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Dar kartą vertinti šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismui pagrindo nėra. Nusikaltimu padarytos žalos dydis taip pat buvo įvertintas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės ir nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį. Dėl skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo dirbo, dėl pasiryžimo dirbti išėjus į laisvę, kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje duomenų, kurie patvirtintų nuteistąjį iki nuosprendžio priėmimo turėjus darbinius santykius, byloje nėra. Pasiryžimą dirbti teismas laiko deklaratyviu, neatitinkančiu paties nuteistojo elgesio. Ž. R. ne kartą teistas už nusikaltimus, susijusius su turtinės naudos gavimu. Nuteistasis turėjo galimybę savo elgesiu įrodyti, kad nori keisti gyvenimo būdą, tačiau to nepadarė vėl nusikalsdamas. Konstatuojama, kad Ž. R. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta teisinga, proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir asmenybės vertinimui bausmė. Aplinkybių, dėl kurių paskirta bausmė turėtų būti dar labiau švelninama, skunde nuteistasis nenurodė. Tokių aplinkybių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatyta. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo Ž. R. apeliacinį skundą atmesti.