- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- e2YT-2606-1077/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23543-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Pareiškėjas
- E. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., J. V., valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Artūras Jucevičius
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą) nustatymo, suinteresuoti asmenys A. V., J. V., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja E. V. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos sutuoktinio V. V. mirties pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. V.. Pareiškėjos teigimu, palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame tiek palikimo atsiradimo metu, tiek ir dabar gyvena pareiškėja. Testamentas sudarytas nebuvo. Mirus palikėjui niekas iš įstatyme nurodytų įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Palikimo atsiradimo metu mirusysis turėjo du vaikus – sūnus A. V. ir J. V.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įgytas santuokoje ir įregistruotas pareiškėjos vardu. Pareiškėja minėtame bute gyvena nuo 1983 metų. Nurodo, kad po sutuoktinio mirties praėjus maždaug dviem mėnesiams, bute buvo atliktas pareiškėjos lėšomis remontas. Buvo įstiklinti ir apšlitinti du balkonai, pakeisti kambarių langai, kambariuose pakeista grindų danga, virtuvėje ir koridoriuje išklotos sienų ir grindų plytelės bei įrengtos pakabinamos lubos. Tualeto patalpose išklijuotos sienų ir grindų plytelės bei pakeisti santechnikos prietaisai. Taip pat perdažytos visų kambarių sienos ir lubos, įdėtos naujos įėjimo ir trys vidaus durys tarp kambarių. Pareiškėja sumokėjo už medžiagas, o darbus atliko pareiškėjos sūnūs. Be to, pareiškėja mokėjo visus mokesčius už butą. Pareiškėja pažymi, kad po sutuoktinio mirties iš karto atliko aktyvius veiksmus, t. y. valdė, naudojosi turtu, gerino jo būklę ir palaikė tinkamos būklės.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo palikto turto priėmimą valdyti.
4. Suinteresuotas asmuo J. V. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškėjos pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškimą ir jame išdėstytus argumentus.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad 1983 m. apsigyveno kartu su vyru bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butą planavo remontuoti su vyru kartu, tačiau mirus vyrui (duomenys neskelbtini) m., vaikai padėjo pareiškėjai remontuoti butą. Remontą pradėjo praėjus keliems mėnesiams po vyro mirties. Visą laiką pareiškėja mokėjo mokesčius, ir kai vyras buvo gyvas, ir po mirties. Remontas truko apie 9 mėnesius. Daugiau į palikimą niekas nepretenduoja, nesantuokinių vaikų vyras neturėjo.
7. Teismo posėdžio metu liudytoja L. N. nurodė, kad pareiškėja – jos brolio žmona, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyveno brolis, brolienė, vaikai A. V. ir J. V.. Po V. V. mirties bute liko gyventi brolienė ir A. V.. Po laidotuvių praėjus keliems mėnesiams, butą pradėjo remontuoti. Pati matė remonto darbus. Gyvena šalia. Remontu rūpinosi brolienė ir vaikai. Kitų vaikų brolis neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
8. Remiantis (duomenis neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus mirties liudijimu AA Nr. (duomenis neskelbtini) nustatyta, kad V. V. mirė (duomenis nesklebtini). Iš Gyventojų registro 2022 m. spalio 27 d. pažymos apie asmens duomenis matyti, kad palikėjas mirė santuokoje su E. V.. Palikėjas turėjo du sūnus – A. V. ir J. V.. Santuoka tarp V. V. ir E. V. sudaryta (duomenis nesklebtini). Iš Testamentų registro 2022 m. spalio 28 d. išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, jame taip pat nėra įregistruotų palikėjo V. V. palikimo priėmimo faktų.
9. Iš Nekilnojamojo turto registro 2022 m. balandžio 28 d. išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įsigytas 1997 m. rugpjūčio 14 d. Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos Nr. 38 pagrindu ir registruotas kaip pareiškėjos E. V. nuosavybė.
10. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.
11. Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėja yra mirusio V. V. sutuoktinė. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Taigi (duomenys neskelbtini). mirus V. V., kuris buvo pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų J. V. ir A. V. tėvas, pareiškėja įgijo teisę į palikėjo palikimą (jo dalį).
12. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
14. Po V. V. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėja palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti.
15. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas, taip pat liudytoja L. N. patvirtino, kad pareiškėja iki palikėjo bei po jo mirties gyvena ginčo bute. Po V. V. mirties bute liko gyventi pareiškėja ir jos sūnus A. V.. Po laidotuvių praėjus keliems mėnesiams, butą pradėjo remontuoti. Remontu rūpinosi pareiškėja ir vaikai.
16. Remiantis byloje šalių pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais, kurie patvirtina, jog per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą. Pareiškėjos teigimu, po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jokie kiti asmenys nėra priėmę V. V. palikimo ir byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kurie nors kiti asmenys į jį pretenduotų.
17. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėja priėmė po sutuoktinio V. V. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po V. V. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinio V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), likusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. V. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.