Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) Lietuvos Respublikoje 9 kartus, paskutinius iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 35 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis T. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad galėjo būti įvykis kaltinime nurodytą dieną, ryte. Parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), susidėjo į krepšelį maisto produktus ir pasišalino. Vienas prekes pardavė, kitas – parsinešė namo. Pripažįsta paimtas prekes, jas ėmė savo asmeninėms reikmėms. Vagia, kad įsigytų kvaišalų, dozei užtenka 6 Eur. Kaltinamojo teigimu, prieš tai vartojo narkotines medžiagas, šiuo metu nevartoja. Bandė gydytis, bet vėl pradėjo vartoti. Pripažįsta civilinį ieškinį. Ateityje planuoja važiuoti dirbti į užsienį.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytojas I. V. (I. V.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 26 d. darbą pradėjo 8 val., būdamas apsaugos poste, esančiame parduotuvės sandėlyje, stebėjo vaizdo stebėjimo kameras. Per vaizdo stebėjimo kameras apie 8.48 val. pastebėjo, kaip vyras iš parduotuvės pasišalino su pirkinių krepšeliu, kuriame buvo parduotuvės prekės, už jas nesusimokėjęs. Peržiūrėjus vaizdo įrašus ir atlikus prekių inventorizaciją, buvo nustatyta, kad asmuo pavogė 4 vnt. kavos „Pellini“, 5 vnt. riešutų mišinio „Arimex“, 12 vnt. dantų pastos „Lacalut White“, 1 vnt. sūrio „Liliputas“ ir 22 vnt. sviesto „Dvaras“. Parduotuvei iš viso padaryta 192,96 Eur žala. Apie padarytą vagystę pranešė parduotuvės vadovui (b. l. 12).

UAB „Maxima LT“ pareiškime nurodoma, kad 2022 m. balandžio 26 d. apie 8.48 val. parduotuvėje „Maxima“ pro vaizdo kameras pastebėtas pilietis, kuris praėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes: kavą „Pellini“ 4 vnt., kiekvienos vertė po 9,99 Eur, bendros 39,96 Eur vertės, mišinį „Arimex“ 5 vnt., kiekvieno vertė po 5,33 Eur, bendros 26,65 Eur vertės, dantų pastą „Lacalut White“ 12 vnt., kiekvienos vertė po 4,69 Eur, bendros 56,28 Eur vertės, sūrį „Liliputas“ 1 vnt., 8,39 Eur vertės, ir sviestą „Dvaro“ 22 vnt., kiekvieno vertė 2,79 Eur, bendros 61,38 Eur vertės, iš viso 192,96 Eur (b. l. 1).

2022 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Matomas geltonos spalvos pastatas, virš kurio įėjimo mėlyname fone matoma užrašas „MAXIMA X“, į parduotuvę patenkama pro stiklines duris. Užėjus į parduotuvę, kairėje pusėje matoma stendas su įvairiais žurnalais, laikraščiais, už stendo matoma parduotuvės kasos pažymėtos Nr. 1 ir Nr. 2, už jų matoma įrengtos dvi savitarnos kasos. Dešinėje pusėje nuo įėjimo matoma lentynos su įvairiomis prekėmis. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis filmuojama, įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nepaimta (b. l. 5–9).

2022 m. gegužės 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad, apžiūrėjus vaizdo įrašą „09 (26-04-22 08'46'54)“, jame matoma parduotuvės prekybos salė su lentynomis, kuriose sudėtos įvairios prekės (nuotrauka Nr. 1). Matoma, kaip ateina asmuo Nr. 1, tamsiai rudų plaukų, vilkintis ilgą juodos spalvos striukę, kairėje rankoje laikantis pirkinių krepšį su prekėmis (nuotrauka Nr. 2). Asmuo dešine ranka keturis kartus paima iš prekių lentynos po dvi prekes ir dedasi į pirkinių krepšį (nuotrauka Nr. 3) ir nueina. Vaizdo įraše „08 (26-04-22 08'47'39)“ matomas asmuo Nr. 1, kuris iš prekių lentynos tris kartus paima iš prekių lentynos po vieną prekę ir įsideda į pirkinių krepšelį (nuotrauka Nr. 4) ir nueina. Vaizdo įraše „01 (26-04-22 08'47'57)“ matomas įėjimas į parduotuvę, šalia įėjimo matomas vaikščiojantis asmuo Nr. 2, kuris apsirengęs tamsiai pilkos–juodos spalvos striuke, su juodos spalvos gobtuvu ant galvos, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, juodos spalvos batais (nuotrauka Nr. 5). Vaizdo įraše matoma, kaip asmuo Nr. 2 prieina prie parduotuvės durų, patraukia už rankenos, tačiau durys neatsidaro, tuomet asmuo Nr. 2 pabeldžia į duris ir pakraipo galvą į šonus (nuotrauka Nr. 6). Vaizdo įraše matoma, kaip asmuo Nr. 2 atidaro parduotuvės duris (nuotrauka Nr. 7) įeina į parduotuvę ir iškart išbėga iš parduotuvės su asmeniu Nr. 1, kuris rankoje turi pirkinių krepšelį su prekėmis (nuotrauka Nr. 8). Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įraše „11 (26-04-22 08'48'21)“ matoma parduotuvės prekybos salė, kairėje pusėje matomos parduotuvės kasos, prie kasų stovintys klientai (nuotrauka Nr. 9). Vaizdo įraše matoma, kaip prie kasos prieina asmuo Nr. 1 su pirkinių krepšeliu, už durų matomas stovintis asmuo Nr. 2. Asmuo Nr. 2 atidaro duris ir įeina į parduotuvę, tuo metu asmuo Nr. 1 pasitraukia nuo kasų ir eina link parduotuvės išėjimo (nuotrauka Nr. 10). Asmuo Nr. 1, priėjęs prie išėjimo durų, pradeda bėgti (nuotrauka Nr. 11) (b. l. 16–21). Tokios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

2022 m. birželio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad vaizdo įraše „12 (26-04-22 08'45'05)(1)“ matyti, kaip tamsiai pasirengęs asmuo Nr. 1, su tamsiais batais, ant kurių yra ženklas „Nike“, priėjęs prie pieno produktų lentynos, kažką dedasi į rankoje laikomą krepšelį. Kokius produktus ir kiek vienetų iš vaizdo įrašo nematyti, nes vaizdo kamera filmuoja asmens nugarą (nuotrauka Nr. 1). 1.25 min asmuo, laikydamas rankoje krepšelį, nueina nuo pieno produktų skyriaus. Asmens laikomame krepšelyje matyti, kad yra sviesto produktai, koks kiekis tiksliai nesimatyti, taip pat baltos spalvos tortas (nuotrauka Nr. 2 ir Nr. 3). Priėjęs prie kitos lentynos asmuo pasiima geltonos spalvos produktą, kurį įsideda į krepšelį (nuotrauka Nr. 4). Taip pat dar paima kažkokį produktą (nuotrauka Nr. 5), kurį įsideda į krepšelį. Vaizdo įraše „09 (26-04-22 08'46'54)“ matomos parduotuvės lentynos su įvairiomis prekėmis. Matoma, kaip prie parduotuvės lentynos su prekėmis ateina asmuo Nr. 1, kuris kairėje rankoje laiko parduotuvės krepšelį. Asmuo iš lentynos į krepšelį įsideda dvi baltos spalvos dėžutes, paima dar tris dėžutes, dar dvi, ir dar dvi (nuotrauka Nr. 6). Tuomet nueina toliau parduotuvės patalpomis. Vaizdo įraše „08 (26-04-22 08'47'39)“ matyti, kaip asmuo Nr. 1 iš lentynos paima tris tamsios spalvos daiktus, kuriuos įsideda į rankoje laikomą krepšelį (nuotrauka Nr. 7). Vaizdo įrašo „15 (26-04-22 08'47'57)(1)“ metu asmuo Nr. 1 pasiima nuo lentynos penkis pakelius prekių ir nueina link kasos. Vaizdo įraše „01 (26-04-22 08'47'57)(2)“ matomas vaizdas iš lauko šalia parduotuvės įėjimo. Prie parduotuvės įėjimo stovi asmuo Nr. 2 (nuotrauka Nr. 8), kuris vaikšto prie durų. Asmuo Nr. 2 0.27 min bando užeiti į parduotuvę, tačiau neatsidaro durys, 0.29 min asmuo Nr. 2 beldžia į duris, 0.33 min atidaro duris po truputį eina į parduotuvę, tuomet iš parduotuvės kartu su asmeniu Nr. 1 išbėga. Asmuo Nr. 1 rankoje nešasi pirkinių krepšelį su prekėmis (nuotrauka Nr. 9). Vaizdo įraše „02 (26-04-22 08'48'16)“ matomas parduotuvės vaizdas, kasos, išėjimas. 0.06 min prie kasų prieina asmuo Nr. 1, 0.14 min asmuo pradeda bėgti išėjimo link (nuotrauka Nr. 10). Vaizdo įraše „11 (26-04-22 08'48'21)“ matomas parduotuvės vaizdas, kasos, išėjimas. 0.02 min prie kasos prieina asmuo Nr. 1, kuris rankoje laiko pirkinių krepšelį. 0.11 min asmuo pradeda eiti iš parduotuvės ir išbėga su pirkinių krepšeliu į lauką (b. l. 25–30). Tokios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

UAB „Maxima LT“ patikslintame pareiškime nurodoma, kad 2022 m. balandžio 26 d. apie 8.48 val. parduotuvėje „Maxima“ pro vaizdo kameras pastebėtas pilietis, kuris praėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes: kavą „Pellini“ 3 vnt., kiekvienos vertė po 9,99 Eur, bendros 29,97 Eur vertės, mišinį „Arimex“ 5 vnt., kiekvieno vertė po 5,33 Eur, bendros 26,65 Eur vertės, dantų pastą „Lacalut White“ 9 vnt., kiekvienos vertė po 4,69 Eur, bendros 42,21 Eur vertės, sūrį „Liliputas“ 1 vnt., 8,39 Eur vertės, ir sviestą „Dvaro“ 22 vnt., kiekvieno vertė 2,79 Eur, bendros 61,38 Eur vertės, iš viso 168,60 Eur (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

T. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje iš parduotuvės „Maxima LT“ buvo pagrobta prekių, kurių bendra vertė 168,80 Eur. Tai įrodo objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota vagystė. Vaizdo įrašų apžiūra užfiksuota 2022 m. gegužės 3 d. ir 2022 m. birželio 13 d. kitų objektų apžiūros protokoluose. Netiesiogiai vagystę įrodo liudytojo I. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat UAB „Maxima LT“ patikslintame pareiškime užfiksuotos aplinkybės.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad T. S. 2022 m. balandžio 26 d. apie 9 val. UAB „Maxima LT“ priklausančioje parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas parduotuvės viduje, iš prekių lentynų paėmė kavą „Pellini“ 3 vnt., kiekvienos vertė po 9,99 Eur, bendros 29,97 Eur vertės, mišinį „Arimex“ 5 vnt., kiekvieno vertė po 5,33 Eur, bendros 26,65 Eur vertės, dantų pastą „Lacalut White“ 9 vnt., kiekvienos vertė po 4,69 Eur, bendros 42,21 Eur vertės, sūrį „Liliputas“ 1 vnt., 8,39 Eur vertės, ir sviestą „Dvaro“ 22 vnt., kiekvieno vertė 2,79 Eur, bendros 61,38 Eur vertės, šias prekes sudėjo į parduotuvės krepšelį ir, nesusimokėjęs už prekes, iš parduotuvės pasišalino, taip pagrobė svetimą, UAB „Maxima LT“ priklausantį 168,60 Eur vertės turtą.

Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad T. S. veiksmai atitinka vagystės objektyviuosius požymius. T. S. pagrobto svetimo turto vieta (parduotuvė), pagrobtų daiktų kiekis ir pobūdis neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suprato, jog grobia svetimą turtą, taip siekia sukelti civilinei ieškovei neigiamus turtinius padarinius, bei norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad kaltinamojo veika neturi jokių kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta nedidelės vertės turto vagystė, todėl T. S. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas T. S. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. S. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Pagrobto turto vertė – 168,60 Eur (3,37 MGL dydžio).

T. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). T. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. S. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 52–60). Kaltinamasis per paskutinius vienerius metus tiek iki, tiek po nusikalstamo veikos padarymo daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (b. l. 64–124). Bylos duomenimis, kaltinamasis niekur nedirba (b. l. 125), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 126). Duomenų apie T. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. S. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Teismas nenustatė T. S. asmenybę teigiamai apibūdinančių aplinkybių.

Teismo vertinimu, skirti baudą T. S. nėra tikslinga, nes jis net nėra sumokėjęs visų nedidelių baudų, paskirtų už padarytus administracinius nusižengimus, juolab T. S. oficialiai niekur nedirba. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. T. S. praeityje teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, po šios nusikalstamos veikos padarymo darė administracinius nusižengimus, taip pat ir smulkias vagystes.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. S. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 24 paras arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, T. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad T. S. yra teisinis pagrindas atidėti arešto bausmę. Kaltinamasis anksčiau nemažai kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn). Jis daug kartų baustas administracine tvarka. Po nusikalstamos veikos padarymo T. S. vėl darė administracinius nusižengimus. Kaip minėta, jis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas nenustatė T. S. asmenybę teigiamai apibūdinančių aplinkybių. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. S. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra gana pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Kiti klausimai

Civilinė ieškovė UAB „Maxima LT“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 168,60 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 33). Civilinio ieškinio dydis atitinka T. S. pagrobtų prekių vertę.

Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis neginčijo pagrobto turto vertės, tarp jo veiksmų ir civilinės ieškovės patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl UAB „Maxima LT“ civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamojo T. S..

T. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46–47). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. S. (T. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 24 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. S. paskirti galutinę bausmę – 16 (šešiolikos) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikinti.

Iš T. S. priteisti civilinei ieškovei UAB „Maxima LT“ 168,60 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) T. S. ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.