Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-12-20 · Administracinė byla Nr. I-7467-38/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-12-20
Bylos Nr.
I-7467-38/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Petras Viščinis (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
UAB “AQUA technika“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Administracinės bylos Nr. I-7467-14/2007Procesinio dokumento kategorija 9.8(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Inos Kirkutienės, kolegijos teisėjų Petro Viščinio (pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, sekretoriaujant Rasai Rackevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui M. Paukštei ir atsakovės atstovui Šarūnui Jazukevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB “AQUA technika“ skundą atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Utenos AVMI)).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti 2007-04-03 VMI prie FM sprendimą Nr. 69-77 ir įpareigoti perskaičiuoti mokėtinus mokesčius ir su jais susijusias sumas.

Skunde paaiškino, kad 2007-04-13 gavo VMI prie FM sprendimą Nr. 69-77, kuriuo buvo patvirtintas Utenos AVMI 2007-01-03 sprendimo Nr. (10.15)-10.1-1 nurodymas bendrovei sumokėti į biudžetą 55 472 Lt PVM, 552 Lt PVM baudos, 37 659 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 47 Lt GPM baudos, 2 652 Lt pelno mokesčio ir 769 Lt pelno mokesčio baudos. Minėtas Utenos AVMI sprendimas buvo iš dalies pakeistas ir vietoj 25 648,72 Lt GPM ir pelno mokesčio delspinigių į biudžetą nurodyta sumokėti 15 116,42 Lt ir vietoj 46 165,78 Lt PVM delspinigių nurodyta sumokėti į biudžetą 24 369,09 Lt.

Skunde nurodė, kad A. S. personalinė įmonė „Medulla“ (toliau – PĮ „Medulla“) iš PVM mokėtojų registro išregistruota 2002-11-01, UAB „Odateksas“ – 2006-12-15, J. R. PĮ – 2002-11-01, bendra Lietuvos ir Rusijos įmonė UAB „Koncentras“ - 2002-03-18. PĮ „Medulla“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota iki šiol. Interneto svetainėje patalpintoje viešoje VMI duomenų bazėje šį įmonė neįtraukta į asmenų, nevykdančių mokesčių administratoriaus nurodymų, sąrašą. Pareiškėjai pateiktos šios įmonės PVM sąskaitos faktūros atitinka visus privalomus rekvizitus, nustatytus LR buhalterinės apskaitos įstatyme. Bendrovė neturėjo galimybės patikrinti ir žinoti, kad partneriai veda apskaitą neteisingai, taip pat, kokie asmenys dirba šiose įmonėse. Paaiškino, kad institucijos, registruojančios įmones, pasielgė aplaidžiai. PĮ „Medulla“ ir J. R. PĮ buvo įregistruotos remiantis vogtais asmens dokumentais. 2002-09-24 teismo sprendimu pripažinta, kad J. R. PĮ įsteigta neteisėtai, įmonė išregistruota iš mokesčių mokėtojų registro tik 2003-09-23. Pareiškėja nurodė, kad jokių duomenų, verčiančių abejoti partnerių patikimumu sandorio sudarymo dieną nebuvo. Bendrovė sutinka, kad neturi teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Vedrana“ išrašytas sąskaitas faktūras. Įmonė neginčija atskaitymų nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą.

Mokesčių administratorius patvirtino, kad bendrovė už 2000 metus pateiktoje Juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų deklaracijoje (toliau – pajamų deklaracija) deklaravo 18 105 Lt daugiau pajamų ir 6 278 Lt daugiau sąnaudų. Dėl to 2000 metų bendrovės sąnaudos neturėtų būti mažinamos. Tokiu atveju 2000 metų bendrovės apmokestinamosios pajamos – 20 310 Lt. Kadangi 2000 metais pareiškėjos veikla buvo nuostolinga pajamų mokestis neturėjo būti paskaičiuotas.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI prie FM su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad VMI prie FM 2007-04-03 sprendimu Nr. 69-77 patvirtino Utenos AVMI 2007-01-03 sprendimo Nr. (10.15)-10.1-1 dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 55 472 Lt PVM, 552 Lt PVM baudos, 37 659 Lt pajamų mokesčio, 47 Lt pajamų mokesčio baudos, 2 652 Lt pelno mokesčio, pelno mokesčio baudos, bei iš dalies pakeitė sprendimo nurodymus dėl delspinigių mokėjimo, t. y. vietoje 25 648,72 Lt pajamų bei pelno mokesčio delspinigių nurodyti bendrovei sumokėti 15 116,42 Lt, vietoje 46 165,78 Lt PVM delspinigių nurodyti sumokėti 24 369,09 Lt PVM delspinigių.

Patikrinimų metu nustatyta, kad ūkinės operacijos kaip nurodyta sąskaitose faktūrose, tarp bendrovės ir PĮ „Medulla“, BĮ UAB „Koncentras“, UAB „Odateksas“ ir J. R. PĮ realiai neįvyko. Nustatyta, kad sudarant sandorius su PĮ „Medulla“, BĮ UAB „Koncentras“ ir UAB „Odateksas“ šių įmonių vardu sąskaitas faktūras pasirašę asmenys minėtose įmonėse nedirbo. Nurodė, kad įmonės neturėjo resursų veiklai vykdyti. PVM delspinigių ir PVM baudos sumas atsakovas perskaičiavo remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-26 nutarimu ir LR Mokesčių administravimo įstatymo 50 str., nurodė, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjai neskaičiuoti baudos ir delspinigių tuo pagrindu, kad bendrovė turi 13 676 Lt nuostolių iš 1999 metų.

Paaiškino, kad remdamasi LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 26 str., Pelno mokesčio įstatymo 5 ir 11 str. teisingai paskaičiavo mokėtiną pajamų ir pelno mokesčio sumą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėja neginčija 2 389 Lt priskaičiuotos PVM sumos pagal UAB „Vedrana“ išrašytas sąskaitas faktūras ir atskaitymų nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą.

Ginčas tarp šalių vyksta dėl teisės į PVM atskaitą, PVM delspinigių ir PVM baudos, bei individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio.

Siekiant nustatyti teisę į PVM atskaitą būtina vadovautis ūkinių operacijų metu galiojusiomis materialinės teisės normomis. PVM reglamentuotas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu (1993-12-22, Nr. I-345), kurio 58 str. 1 d. nustato, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Remiantis įstatymo 64 str. ir 80 str. nuostatomis galima daryti išvadą, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą - faktūrą, kuri turi visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus. Vienas iš privalomų apskaitos dokumento, nagrinėjamu atveju PVM sąskaitų - faktūrų, rekvizitas yra tikrasis prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas (iki 2004-04-30 - jo pavadinimas, kodas, PVM mokėtojo kodas).

Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. nustatyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: apskaitos dokumento pavadinimas, ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, apskaitos dokumento data, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, asmens (-ų), kuris (-ie) turi teise surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. įtvirtinta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šiuo konkrečiu atveju siekiant įgyvendinti vienodos praktikos formavimo tikslą būtina vadovautis LVAT 2004-10-27 nutartimi, kurioje, teismas išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A1-355/2004, išanalizavo PVM sistemos esmę, mokesčio atskaitos vietą šioje sistemoje bei buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų reikšmę ir konstatavo, jog privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos - faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė be kitų aplinkybių gali būti įgyvendinta tik egzistuojant minėtų elementų visumai - teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių neabejotinai pirmenybė yra teikiama pirmajai, atspindinčiai pačią PVM sistemos esmę. Todėl aplinkybė, jog mokesčių mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą - faktūrą dar nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t.y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Aplinkybę, jog lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtina ir naujojo 2004 metų balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnis, kuriame įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas. Taigi mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su konkrečia operacija ir paprastai pasireiškiantį pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimu.

LVAT 2004-10-27 nutartyje pažymėjo, kad mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su konkrečia operacija turi įrodyti mokesčių administratorius.

Pareiškėja 2006-10-31 patikrinimui pateikė 2000-02-18 pirkimo-pardavimo sutartį su PĮ „Medulla“. Bendrovė buhalterinėje apskaitoje pagal PĮ „Medulla“ išrašytas sąskaitas faktūras užfiksavo 14 329,93 Lt pirkimo PVM. Sąskaitos faktūros pasirašytos PĮ „Medulla“ savininko A. S. ir pareiškėjos direktoriaus vardu. Atsiskaityta išrašant kasos pajamų orderių kvitus, kuriuos taip pat pasirašė minėti asmenys.

Nustatyta, kad PĮ „Medulla“ nuo 1999 metų neteikia PVM deklaracijų, finansinės atskaitomybės, nepateikia dokumentų patikrinimui atlikti. 2002-11-01 mokesčių administratoriaus iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų registro.

A. S. paaiškino, kad įmonės nebuvo įkūręs ir sąskaitų faktūrų sudarant sandorius su pareiškėja jis nepasirašė (b. l. 151, I t.). VMI duomenimis, įregistruotame įmonės veiklų sąraše, prekyba PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis prekėmis (rūbai, baldai, buities priemonės ir kt.) nebuvo įregistruota.

Pareiškėja 2000-12-30 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su BĮ UAB „Koncentras“. Sandorio kaina – 8000 Lt, t.sk. 1220 Lt PVM. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo pateikta informacija nei sandorį pasirašęs A. M., nei PVM sąskaitą faktūrą pasirašęs V. G. tuo metu BĮ UAB „Koncentras“ nedirbo. Bendrovė nuo 1999 m. neteikia PVM deklaracijų, o nuo 2000 metų neteikia metinės finansinės mokestinės atskaitomybės. 2002-03-18 mokesčių administratoriaus iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kaip neteikianti PVM deklaracijų 12 mėn. iš eilės.

Nustatyta, kad UAB „Odateksas“ vardu sąskaitas faktūras išrašę J. S. ir R. M. 2000-2001 metais šioje įmonėje nedirbo. UAB „Odateksas“ faktiškai vykdo drabužių ir kitokių dirbinių iš odos siuvimą. Pareiškėja iš šios įmonės įsigijo kompiuterinę įrangą (b. l. 11,18,21 II t.).

J. R. PĮ 2002-09-24 Vilniaus miesto I–ojo apylinkės teismo 2007-09-24 sprendimu pripažinta neteisėtai įsteigta (b. l. 144, It.).

UAB „Regitra“ ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis visos minėtos įmonės nebuvo įregistravusios transporto priemonių bei nekilnojamojo turto. Pareiškėja, kad įrodytų, jog ūkinės operacijos įvyko būtent su minėtomis įmonėmis nepateikė krovinio važtaraščių, trečiųjų PVM sąskaitų faktūrų egzempliorių su nurodytais privalomais važtaraščio rekvizitais.

Pažymėtina, kad su minėtomis įmonėmis buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, apmokant mažesnėmis kaip 10 000 Lt sumomis, išmokėjimas buvo įforminamas ne pagal PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, o išrašant kasos išlaidų orderius sumai, neviršijančiai minėtos sumos. LR mokesčių administravimo įstatymo (1966-06-13 redakcija Nr. I-382) 26¹ str. įtvirtinta, kad ūkio subjektai apie per dieną vienam ūkio subjektui grynaisiais pinigais išmokėtas sumas, viršijančias 10 000 Lt privalėjo pateikti duomenis VMI. Atliekant minėtas operacija tokiu būdu buvo išvengta prievolės pateikti šiuos duomenis.

LVAT 2004-10-27 nutartyje konstatuota, kad pateikti įrodymus, keliančius abejonių mokesčių mokėtojo sąžiningumu turi mokesčių administratorius. Turi būti įvertinta aplinkybių visuma, ir šis subjektyvus kriterijus turi būti įrodinėjamas remiantis objektyvia informacija. Mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą. Mokesčio mokėtojo žinojimas arba turėjimas galimybės žinoti apima ne visą kitos sandorio šalies ūkinę veiklą, o tik tą jos dalį, kurioje dalyvavo į PVM atskaitą pretenduojantis subjektas. Todėl kitos sandorio šalies padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai, kurie tiesiogiai nėra susiję su mokesčio mokėtojo vykdoma ūkine operacija, paprastai nedaro įtakos mokesčio mokėtojo sąžiningumui.

Tokia pati taisyklė taikytina kalbant ir apie ankstesnes prekių civilinės apyvartos stadijas: jeigu į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas žinojo ar turėjo galimybę žinoti, jog ankstesnėje jo įsigytos prekės apyvartos grandinėje buvo nesumokėti su šios prekės apyvarta susiję mokesčiai, jis laikytinas nesąžiningu.

Pagal VMI informaciją ir VMI informacinės bazės duomenis už ūkines operacijas su pareiškėja PĮ „Medulla“ 2000 m. vasario-kovo mėnesiais, BĮ UAB „Koncentras“ 2000 m. gruodžio mėn., J. R. PĮ 2000 m. gegužės, birželio, lapkričio ir gruodžio mėn. pardavimo PVM nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo.

Siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie neteisėtą kontrahento veiklą, susijusią su konkrečia ūkine operacija, reikia vertinti bylos aplinkybių visumą. Pažymėtina, jog vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą iš jo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti. Protingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų.

Šiuo konkrečiu atveju tarp įmonių vyko prekių pirkimas - pardavimas. Civilinius teisinius santykius tarp subjektų reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK). CK 1.5 įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pažymėtina, kad įmonė, kaip komercinis subjektas, sudarydama sandorius privalo elgtis apdairiai, domėtis savo teisėmis ir pareigomis, kaip profesionalus komercinių santykių subjektas – žinoti jos veiklai keliamus teisinius reikalavimus. LVAT nutartyje konstatuota, kad sąžiningumas reiškia ne tik žinojimą apie sandorio šalies neteisėtą veiklą, bet ir turėjimą galimybę žinoti. Svarbu nustatyti, ar mokesčių mokėtojas atliko visus galimus veiksmus, siekdamas įsitikinti sandorio šalies veiklos teisėtumu.

Iš pareiškėjos direktoriaus, sudariusio minėtus pirkimo-pardavimo sandorius UAB „AQUA technika“ vardu, paaiškinimų matyti, kad nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių, kurių įprastai turėtų imtis juridinis asmuo, sudarydamas sandorius su kitais ūkio subjektais. Nebuvo reikalaujama nei krovinio gabenimo važtaraščių, nei asmenų, sudarančių sandorius, gabenančių prekes ir pasirašančių sąskaitas faktūras asmens dokumentų. Su J. R. PĮ sandoriai buvo sudaromi tęstinį laikotarpį, t.y. 2000 m. gegužės, birželio, rugpjūčio, lapkričio, gruodžio mėnesiais. Bendrovei buvo pakankamai laiko įsitikinti ar partneriai vykdo teisėtą veiklą, vykdant sandorius keletą kartų pati bendrovė turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, domėtis su kuo konkrečiai pasirašomos ir vykdomos pirkimo-pardavimo sutartys. Pažymėtina, kas iš PĮ „Medulla“ ir UAB „Odateksas“ bendrovė įsigijo prekių, kuriomis šios įmonės neprekiauja. Duomenis apie įmonių vykdomą veiklą yra galimybė rasti interneto tinklapiuose, įmonių registre. Pareiškėjos direktorius pasikliaudavo asmens (K. G.) rekomendacijomis ir pats nesidomėjo minėtų įmonių veikla. Bendrovės sąžiningumu kelia abejonių ta aplinkybė, kad bendrovės direktorius pripažįsta, jog sandoriai su UAB „Verdana“ yra neteisėti, o šią įmonę rekomendavo UAB „Odateksas“, dėl kurios neteisėtos veiklos ir dokumentų klastojimo buvo atliekamas tyrimas NTT Ekonominių nusikaltimų skyriuje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus galima daryti išvadą, kad tarp pareiškėjos ir PĮ „Medulla“, BĮ UAB „Koncentras“, UAB „Odateksas“ ir J. R. PĮ įvykusių operacijų turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose, pridėtinė vertė šiuose apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis nebuvo sukurta.

Remiantis LR Mokesčių administravimo įstatymu delspinigiai skaičiuojami nuo papildomai patikrinimų metu priskaičiuotų mokesčio sumų, atleidimo nuo delspinigių pagrindai įtvirtinti 100 str. Baudos nustatomos remiantis 139 str., atleidimo nuo jų pagrindas įtvirtintas 141 str. Minėtuose įstatymo straipsniuose nėra nuostatos, kad remiantis tuo, jog įmonė turi nuostolį, galima būtų atleisti nuo delspinigių ir baudų mokėjimo.

Pagal LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 26 str. apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš bendrųjų įplaukų atėmus LR Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 str. išvardintas ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintas sąnaudas toms įplaukoms gauti. Nustatyta, kad pareiškėja 2000 metais pateiktoje pajamų deklaracijoje deklaravo 18 105 Lt daugiau pajamų ir 6 278 Lt daugiau sąnaudų. Pažymėtina, kad bendrovė į 2000 metų sąnaudas įskaitė 273 245,07 Lt sumą pagal juridinės galios neturinčias sąskaitas faktūras (PĮ „Medulla“, BĮ UAB „Koncentras“, UAB „Odateksas“ ir J. R. PĮ) ir sąnaudomis pripažino 144 Lt pirkimo PVM sumą, tenkančią PVM neapmokestinamų prekių vertei. Atsižvelgus į nustatytus pažeidimus ir į 1999 metų nuostolį buvo teisingai apskaičiuotos apmokestinamosios pajamos ir mokėtinas pajamų mokestis 37 503 Lt [(251 086 x 15 proc.)-160].

Bendrovė pagal juridinė galios neturinčias sąskaitas faktūras iš UAB „Vedrana“ ir UAB „Odateksas“ įsigijo ilgalaikį materialųjį turtą ir 2002, 2003, 2004 metais priskaičiavo 20 491 Lt nusidėvėjimą, kurį nepagrįstai priskyrė atitinkamų metų leidžiamiems atskaitymams. Remiantis šiomis aplinkybėmis ir Pelno mokesčio įstatymo 11 str., kuris nustato, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos turi būti pagrįstos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, teisingai priskaičiuotas į biudžetą mokėtinas 2 652 Lt pelno mokestis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad VMI prie FM priimtas sprendimas Nr. 69-77 yra priimtas išsamiai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes, nepažeidžiant galiojusių teisės aktų, todėl teisinio pagrindo pripažinti jį kaip nepagrįstą ir neteisėtą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „AQUA technika“ skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Petras ViščinisIna KirkutienėRasa Ragulskytė-Markovienė