Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aivos Survilienės ir Lino Šiukštos, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi nuteistojo J. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. J. M. Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 2, 7, 8, 12 punktus, 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, nuteistas subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu. Ši bausmė, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė J. M. paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu.

1.1. J. M. nuteistas už tai, kad 1995 m. sausio 19 d., antroje dienos pusėje, tiksliai nenustatytu laiku, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Nemano r., netoli Gorino gyvenvietės, laukuose, turėdamas tikslą užvaldyti J. N. ir L. A. turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su J. L., užpuolė J. N. ir L. A. bei dėl savanaudiškų paskatų tyčia J. N. sudavė du kartus kietu buku daiktu į galvą, kuo galėjo būti pistoletas ČZ 75 Compact Nr. A 6437, prakirsdamas galvos odą, tuo padarydamas lengvą kūno sužalojimą, ir dviem pistoleto šūviais į galvą ją nužudė bei iš jos pagrobė 3 950 JAV dolerių ir 115 Lt. Taip pat J. M. tyčia sudavė L. A. į galvą tris smūgius kietu buku daiktu, kuo galėjo būti tas pats pistoletas, prakirsdamas galvos odą ir sulaužydamas kaukolės kaulus žaizdos projekcijoje, tuo padarydamas sunkų kūno sužalojimą ir vienu pistoleto šūviu į galvą ją nužudė bei pagrobė iš jos 3 100 JAV dolerių. Būdamas nusikaltęs dėl dviejų asmenų nužudymo, turėdamas tikslą nuslėpti ką tik padarytą nusikaltimą, ten pat, tuo pačiu laiku, J. M. pistoletu ČZ 75 Compact Nr. A 6437 šūviu į sėdmenis ir dviem šūviais į galvą tyčia nužudė J. L.. Po to, J. M. būdamas nusikaltęs dėl šių žmonių nužudymo, tą pačią dieną, apie 20.00 val., Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, Sovetsko m., Turgenovo g., prie gaisrinės pastato, būdamas įsitikinęs, kad R. Š. žino apie jo ir J. L. ruošiamą J. N. ir L. A. plėšimą, siekdamas pašalinti padaryto nusikaltimo liudytoją, tai yra turėdamas tikslą paslėpti padarytą kitą sunkų nusikaltimą, dviem pistoleto ČZ 75 Compact Nr. A 6437 šūviais į galvą ir nugarą tyčia nužudė R. Š..

1.2. J. M. taip pat nuteistas už tai, kad po 1994 m. lapkričio 14 d., nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas atitinkamo leidimo įgijo, nešiojo ir laikė šaunamąjį ginklą, tai yra 9 mm kalibro pistoletą ČZ 75 Compact Nr. A 6437, ir ne mažiau kaip 8 vnt. šovinių.

5. Kauno apygardos teisme 2023 m. balandžio 21 d. gautas Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Nuteistasis J. M. skunde prašo jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

8. Nuteistasis pažymi, kad jau 29 metus atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, kurio iš tiesų nepadarė. Skunde akcentuojami ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų trūkumai ir pažeidimai, pareigūnų ir prokurorų nekompetencija bei bylą nagrinėjusių teismų šališkumas. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu jis patyrė pareigūnų smurtą ir kankinimus. Nuteistasis teigia, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų niekada nepadarė ir buvo klaidingai bei nepagrįstai nuteistas už kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas.

9. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad būdamas laisvėje jis baigė vidurinę mokyklą, dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotojo pareigose, darbovietėje ir bendruomenėje buvo charakterizuojamas teigiamai. Šiuo metu nuteistasis yra pensinio amžiaus ir gauna senatvės pensiją. Nuteistasis pažymi, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis elgėsi nepriekaištingai, nebuvo gavęs nei vienos drausminės nuobaudos. Nuteistojo nuomone, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog jis per bausmės atlikimo laiką 4 kartus pažeidė nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad šie pažeidimai buvo padaryti dar iki priimant šioje byloje apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistasis taip pat nesutinka su jo atžvilgiu atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu elgiasi nepriekaištingai, tačiau jau kelis metus iš eilės nekinta nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (45 balai). Nuteistasis taipogi nurodo, kad kalėjime jis ne kartą kreipėsi dėl darbo, tačiau galimybė dirbti suteikta nebuvo.

10. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. M. skundas atmetamas.

11. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo skundo argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino baudžiamosios bylos ir nuteistojo asmens bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą bei pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad šiuo metu nėra pagrindo J. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

12. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

13. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

14. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

15. Iš aukštesniajam teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad J. M. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 20 metų paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1995 m. sausio 22 d. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Be to, atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

16. Iš J. M. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti tuometiniame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, pagal laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigas planą jis 2019 m. vasario 13 d. buvo perkeltas į tuometinių Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių (dabar Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimas). Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikime dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę nurodyta, kad atvykęs į pastarąją pataisos įstaigą nuteistasis adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus. Pataisos namuose nuteistasis stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių. Tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka nuteistojo amžių, įgytą išsilavinimą, esamas aplinkybes, nuteistasis vadovaujasi visuomenei priimtinomis vertybėmis ir normomis.

16.1. 2023 m. kovo 29 d. socialinio tyrimo išvadoje (asmens bylos t. 4, 2 d., l. 5–14) nurodyta, kad nuteistasis vykdo 2016 m. lapkričio 14 d. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per plano vykdymo laikotarpį nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, 4 kartus buvo paskatintas už gerą elgesį bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, paskutiniu metu baigė „Atsipalaidavimo technikų“ mokymų grupę, individualių pokalbių metu buvo kalbėta apie kriminalinės subkultūros apraiškų mažinimo tema, aiškinta bausmių vykdymo kodekso, pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių bei dienotvarkės reikalavimai, nuteistasis konsultuotas dėl dalyvavimo tikslinėse poveikio priemonėse. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis J. M. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą bei dvi specialybes, iki įkalinimo nuolat užsiėmė darbine veikla, turėjo įvairių darbinių įgūdžių bei užsiėmė komercine veikla (prekyba kailiais). Atlikdamas bausmę pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 8 d. nuosprendį tuometinėje Marijampolės griežto režimo pataisos darbų kolonijoje nuteistasis dirbo, tačiau pasikeitus jo statusui (paskyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę) darbine veikla neužsiėmė dėl galimybių įdarbinti nebuvimo (pagal tuo metu galiojusius teisės aktus), o vėliau - dėl darbo vietų trūkumo. Visgi, J. M. darbinė motyvacija vertinama, kaip aukšta, nuteistasis, atlikdamas bausmę Pravieniškių 2-ame kalėjime pateikė prašymus (2020 m. birželio 15 d. bei 2021 m. liepos 12 d.) būti įdarbintas, tačiau į šiuos prašymus pateiktuose atsakymuose buvo nurodyta, jog jis negali būti įdarbintas dėl laisvų darbo vietų trūkumo (asmens bylos t. 3, 2 d., l. 157–158, 181–183).

16.2. Socialinio tyrimo išvadoje taipogi nurodyta, kad dabartinė nuteistojo J. M. finansinė padėtis yra gana stabili bei didesnių rūpesčių nekelianti. Vertinimo metu negauta duomenų, kad teisės pažeidėjas susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais, kurie būtų susiję su specifiniais veiksniais (pvz., lošimu, kompulsyviu elgesiu ar pan.). Nuteistojo asmens byloje esančiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje rengtame 2018 m. gruodžio 31 d. teikime Nr. 9-15128 nurodoma, kad Buhalterinės apskaitos duomenimis nuteistasis turi vykdomųjų dokumentų 4839,21 Eur sumai. Atsiskaitymai nėra vykdomi. Visgi, šiuo metu turimais Finansų skyriaus duomenimis Pravieniškių 2-ame kalėjime nuteistojo atžvilgiu vykdomieji dokumentai nėra gauti. Nuteistasis J. M. siekia bei geba palaikyti artimus ryšius su šeimos nariais bei sulaukia jų emocinio, psichologinio, finansinio palaikymo. Tikėtina, jog artimųjų palaikymas padeda teisės pažeidėjui palaikyti viltį, tinkamai elgtis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis ne tik atsiribojo nuo buvusių veiklų, tačiau ir nuo asmenų, su kuriais tuo metu palaikė ryšius. Šiuo metu jis orientuojasi į bendravimą su šeimos nariais, atsiriboja nuo destabilizuojančios aplinkos, vengia destruktyvių grupių, siekia išlikti neutralus, vengti konfliktinių situacijų bei kruopščiai atsirinkti asmenis, su kuriais palaiko ryšius bei leidžia laisvalaikį, o taip pat nesivadovauja neformaliosiomis nuteistųjų bendrijos tradicijomis, jų nepalaiko ir tinkamai bendrauja su įkalinimo įstaigos personalu bei kitais nuteistaisiais. Nuteistasis J. M. nesusiduria su piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu problemomis. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad lyginant su ankstesniais vertinimais, nuteistojo J. M. mąstymo ir elgesio ypatumai bausmės atlikimo metu kito: jis išugdė tarpasmeninius įgūdžius, pradėjo vertinti savo elgesį bei pastebėti daromas klaidas, mokėsi naujų problemų sprendimo įgūdžių, stengėsi prisitaikyti prie aplinkos ir pagal tai formuoti savo elgesį.

16.3. Iš J. M. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis kardomojo kalinimo (suėmimo) metu, iki priimant Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį, 4 kartus (1997 m. vasario 19 d., 1997 m. rugsėjo 9 d., 1997 m. lapkričio 10 d., 1999 m. kovo 17 d.) padarė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas ir įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas), baustas tris kartus (asmens bylos t. 1, 2 d., l. 110, 145, 154, 275). Nuobaudų galiojimas jau seniai pasibaigęs. Bausmės atlikimo metu J. M. skatintas 11 kartų (2023 m. balandžio 4 d. pažymoje Nr. RV-23-2925 apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus klaidingai nurodyta, kad nuteistasis buvo paskatintas 9 kartus) – 1995 m. rugsėjo 12 d. skirtas papildomas trumpalaikis pasimatymas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, 2000 m. spalio 20 d., 2000 m. gruodžio 22 d., 2001 m. liepos 14 d. skirti papildomi pasimatymai už gerą elgesį, 2012 m. gruodžio 20 d., 2014 m. balandžio 29 d., 2014 m. gruodžio 29 d., 2017 m. gruodžio 29 d. skirtos padėkos už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, 2020 m. spalio 15 d. skirta padėka už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, 2021 m. gruodžio 20 d. skirtas papildomas trumpalaikis pasimatymas už gerą elgesį (asmens bylos t. 1, 2 d., l. 37, 2 t., 2 d., l. 67, 68, 70; t. 3, 2 d., l. 57, 66, 67, 92, 170). Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nuteistojo elgesys gali būti charakterizuojamas teigiamai, nuteistasis su jį prižiūrinčiais pareigūnais bendrauja tinkamai: taktiškai, mandagiai. Su nuteistuoju dirbančių pareigūnų jis apibūdinamas, kaip pozityvus, linksmai nusiteikęs, gebantis laikytis nustatytos tvarkos bei higienos reikalavimų.

17. Teisėjų kolegijos nuomone, nors šie faktai rodo J. M. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Iš nuteistojo asmens byloje esančių metinių charakteristikų matyti, kad bausmės vykdymo metu J. M. ilgą laiką bausmę vykdančios institucijos administracijos buvo apibūdinamas tik patenkinamai (2002 m. – 2012 m.), šiose metinėse charakteristikose pažymėta, jog nuteistasis apibūdinamas kaip mėgstantis bendrauti, nevengiantis pasakoti apie save, kartais norintis įrodyti savo teisumą, mažai įsiklausantis į kitų nuomonę, palaikantis gerus santykius su kitais nuteistaisiais, nors bendravimo ratas ribotas, dalyvauja įvairiose nuteistųjų socialinės reabilitacijos programose, tačiau į auklėjamąsias priemones reaguojantis patenkinamai, vengiantis pokalbių apie įvykdytą nusikaltimą. 2013 m. metinėje charakteristikoje nuteistojo elgesys atliekant bausmę vertinamas gerai, nors pateiktoje metinėje charakteristikoje nenurodyta jokių naujų, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, lyginant su ankstesniais metais pateiktomis metinėmis charakteristikomis. 2014 m. – 2017 m., 2019 m. – 2023 m. metinės charakteristikos nuteistojo asmens byloje nepateiktos. 2018 m. metinėje charakteristikoje nurodyta, kad nuteistojo elgesys atliekant bausmę vertinamas teigiamai.

17.1. Pažymėtina, kad nuteistasis J. M. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ir už labai sunkų nusikaltimą – keturių žmonių nužudymą (nuteistasis pats, veikdamas tiesiogine tyčia ir panaudodamas šaunamąjį ginklą, nužudė keturis žmones). Be to, J. M. anksčiau yra 2 kartus teistas. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, aptartos aplinkybės atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, susiformavusias antivisuomenines nuostatas, polinkį daryti teisės pažeidimus ir, nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu J. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atsižvelgtina ir į nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Viso proceso metu J. M. kaltu dėl nužudymų, taip pat dėl ginklo, šaudmenų įgijimo, laikymo, nešiojimo, susijusių su minėtu nusikaltimu (kitų žmonių nužudymu), neprisipažino. 2023 m. kovo 29 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, kalbėdamas apie dvi paskutines nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, kaltės nepripažįsta, nurodo, jog byla buvo sufabrikuota ir šią nusikalstamą veiką įvykdė visai kiti asmenys. Ankstesnių nusikalstamų veikų įvykdymą pripažįsta, tačiau siekia pateisinti savo elgesį, racionalizuoja. Vertinant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, galima daryti prielaidą, kad jo paskutiniai nusikaltimai nebuvo spontaniškai, impulsyviai įvykdyti, o buvo planuoti.

17.2. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad kalbant apie praeitį, nusikalstamų veikų vykdymo metą - asmuo vengia analizuoti savo elgesio bei tam tikrų pasirinkimų priežastis, nepripažįsta kaltės. Tokios pozicijos nuteistasis laikosi ir aukštesniajam teismui pateiktame skunde, nurodydamas, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų niekada nepadarė ir buvo klaidingai bei nepagrįstai nuteistas už kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė – kaltės nepripažinimas, skundžiamoje nutartyje įvertinta pagrįstai, nes ji parodo nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, atskleidžia nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį, todėl ji neturėtų būti sumenkinama. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju nuteistojo J. M. padarytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas, jo požiūris į padarytus nusikaltimus neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks J. M. elgesys (kaltės nepripažinimas) atskleidžia nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą bei neleidžia pripažinti, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių.

17.3. Kaip minėta, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atsižvelgtina ir į nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. 2023 m. kovo 29 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog J. M. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu 2016 m. lapkričio 14 d. pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pakartotinių vertinimų metu 2019 m. birželio 5 d., 2020 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. kovo 29 d. rizika išliko vidutinė. Paskutinis rizikos vertinimas atliktas atsižvelgiant į nuteistojo teisės pažeidimų istorijos faktus, stebimus nuteistojo mąstymo, elgesio bei nuostatų ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu su nuteistuoju metu gautą informaciją. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad vertinimo metu esminių elgesio pokyčių nestebima, nuteistojo resocializaciją bei jam kuriamų planų įgyvendinimą apsunkina būtent jo nebendradarbiavimas bei nenoras siekti pozityvių pokyčių. Yra stebimos tam tikros nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Socialinio tyrimo išvadoje išskirti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – statiniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas; dinaminiai: dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; apsauginiai: ryšių palaikymas, išsilavinimas bei turima profesija, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas.

17.4. Pažymėtina, kad minėtoje socialinio tyrimo išvadoje nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas balais nėra nurodytas, tačiau iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, jog J. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 2016 m. lapkričio 14 d. vertinimo metu buvo 58 balai, 2019 m. birželio 5 d., 2020 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. kovo 29 d. vertinimų metu – 45 balai. Taigi, per beveik septynerius metus J. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 13 balų, tačiau nuo 2019 m. birželio 5 d. atlikto nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo jo rizika išliko tokia pati ir teigiama linkme nekito. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių veiksnių skaičius (25 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti, t. y. išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (4 balai), lėšų tvarkymas ir pajamos (1 balas), gyvenimo stilius ir draugai (5 balai), emocinė gerovė (6 balai), mąstymas ir elgesys (4 balai), nuostatos (5 balai). Šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Pastaruoju metu J. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminiai veiksniai nesikeitė. Šiuo metu J. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti, jog atliktos bausmės dalis padarė pakankamą poveikį nuteistajam.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Dėl to šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės bausmės rūšies bausme, dar yra per anksti.

19. Teisėjų kolegija nevertina nuteistojo skunde išdėstytų argumentų dėl išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje atlikto netinkamo įrodymų vertinimo, ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų trūkumų ir pažeidimų, pareigūnų ir prokurorų nekompetencijos bei bylą nagrinėjusių teismų šališkumo. Pažymėtina, kad, nagrinėjant nuteistojo J. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik pagal BVK 88 straipsnio ir BK 51 straipsnio nuostatas sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas buvo patikrintas, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo ir jo gynėjo kasacinius skundus, 2000 m. balandžio 25 d. nutartyje konstatavo, kad teismai visus byloje surinktus įrodymus kruopščiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei patikrino. Šių įrodymų vertinimas argumentuotai aptartas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

20. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiama nutartimi. Kauno apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistajam J. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Taigi, šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam J. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.