Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui A. K., atsakovui S. K. ir jo atstovei advokatei Vitalijai Kopūstienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1476,00 Eur žalos atlyginimą už gamtai padarytą žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad gavus pranešimą, Panevėžio regiono aplinkos departamento Panevėžio agentūra 2016 m. rugpjūčio 25 d. nustatė, kad atsakovas neteisėtai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo nupjovė 3 kaštonus (22, 30, 30 cm), kurie augo valstybinės žemės sklype, esančiame tarp (duomenys neskelbtini) g. 1 ir (duomenys neskelbtini) g. 1 sklypų. 2016 m. rugpjūčio 26 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui skirta 57,00 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 straipsnio 1 dalį. Aplinkai padaryta žala paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus „Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“, atsižvelgiant į medžių grupę (1 priedas), kur kaštono medis priskiriamas III grupei – bazinis įkainis 9 Eur. Gamtai padaryta žala yra 1476,00 Eur. 2016 m. rugpjūčio 29 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos, padarytos gamtai, geranoriško atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta. Atsakomybė atlyginti žalą padarytą gamtai atsiranda pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą bei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251, 6.263 straipsnių normas. Mano, kad nėra galimybės visiškai atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

Atsakovas atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. pripažįsta, kad nukirto kaštonus be leidimo, tačiau mano, kad tokios žalos, kurią ieškovas paskaičiavo, nepadarė. Kaštonai buvo pasvirę į jo sklypo pusę, pasvyrimas kasmet didėjo ir atsirado reali grėsmė, kad papūtus didesniam vėjui, nuvirs į jo sklypą. Kaštonai augo arti kelio, buvo sergantys, išpuvę, kėlė pavojų, kad griūdami sužalos turtą (automobilius) ar žmones, jų šaknys buvo plaunamos vandens, nes auga arti tvenkinio. Prieš du metus lankėsi savivaldybėje ir informavo apie medžių būklę, jų nuvirtimą, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi. Nusivylęs pareigūnų abejingumu, nusprendė pats juos sutvarkyti, kadangi Panevėžio savivaldybė bendro naudojimo sklypo neprižiūri. Mano, kad kaštonų, keliančių pavojų ir darančių žalą gyventojams bei jų turtui, nupjovimas negali padaryti žalos gamtai ir dėl tokio jų nupjovimo negali būti reikalaujama tokio dydžio žalos atlyginimo. Neturėjo tikslo padaryti žalą gamtai, pasipelnyti, todėl prašo sumažinti ieškovo nurodytą žalos dydį iki protingo dydžio, nes jis yra neįgalus asmuo (turi 35 proc. darbingumą), niekur nedirba, augina du nepilnamečius vaikus, jo sutuoktinė gauna apie 344 Eur atlyginimą, atskaičius mokesčius. Jis turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių nuolat naudoja vaistus, kuriems per mėnesį išleidžia apie 105 Eur. Gaunamų pajamų nepakanka normaliam gyvenimui. Teismui nusprendus priteisti atitinkamo dydžio žalos atlyginimą, prašo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Paaiškino, kad atsakovas neginčija, kad jis nupjovė kaštonus, tačiau medžiai buvo griūvantys, kėlė pavojų aplinkai, turtui, žmonėms. Atsakovą kaimynai ragino sutvarkyti medžius, kadangi savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų, nors buvo informuota apie medžių būklę. Atsakovo turtinė padėtis yra sunki, nes jis dėl galvos traumos niekur nedirba, yra tik 35 proc. darbingas, serga epilepsija, reumatiniu artritu, patyręs dvi sąnarių operacijas, turi du nepilnamečius vaikus, keturių asmenų šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 602,00 Eur, neatskaičius mokesčių. Atsakovas turi du senus automobilius, kurių vienas neeksploatuojamas, 60 proc. baigtumo namą, kuris neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir kurio nedraudžia draudimas. Atsižvelgiant į sunkią atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad 1476 Eur sumos sumokėjimas atsakovui būtų nepakeliama našta, prašo netaikyti medžių atkuriamosios vertės įkainio didinimo du kartus ir 738 Eur sumą sumažinti iki 200 Eur. Sumažintą žalos sumą – 200 Eur išdėstyti trijų mėnesių laikotarpiui.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Panevėžio regiono aplinkos departamento Panevėžio agentūros pareigūnas 2016 m. rugpjūčio 25 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksavo, kad SB „(duomenys neskelbtini)“, bendro naudojimo valstybiniame žemės sklype, esančiame tarp (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nupjauti trys kaštonai (22, 30, 30 cm), kaštonų mediena ir šakos sukrautos šalia. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Kaštonai nukirsti neturint leidimo, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.7 punktą (b. l. 10-11; 12; 13-16). 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui skirta 57,00 Eur bauda pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį (b. l. 6-7; 8-9). Minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs. Aplinkai padarytą žalą ieškovas apskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, atsižvelgiant į medžių grupę (1 priedas), kaštonas priskiriamas III grupės sąrašui, pagal kurį bazinis įkainis 9 Eur („Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai“ 2.3. punktas). Žala gamtai paskaičiuota už kiekvieną kelmo skersmens centimetrą (738 Eur = ((22 cm + 30 cm + 30 cm ) x 9 Eur) bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 5.3. punktu (kai medžiai auga miestų ir miestelių teritorijose) 2 kartus ją padidinant. Tokiu būdu padaryta žala gamtai sudaro 1476 Eur (738 Eur x 2) (b. l. 19).

Žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 3 ir 9 straipsniai nustato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų; padariusieji žalos aplinkai ūkio subjektai privalo minėto įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus minėto įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 5 punktą, saugotini medžiai ir krūmai 4 punkte išvardintais atvejais gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje, išskyrus 4.15-4.18 punktus.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaštonus valstybei priklausančiame sklype, esančiame tarp (duomenys neskelbtini), sklypų, iškirto atsakovas, kad tai padarė be leidimo. Šias aplinkybes pripažino pats atsakovas, jas patvirtino ir liudytojai K. K., R. R.. Atsakovas teigia, kad kaštonai buvo išpuvę, kėlė pavojų žmonėms, turtui, pasvirę į jo sklypo pusę ir tas pasvirimas kasmet didėjo, buvo sergantys. Tačiau tokį vertinimą turėjo atlikti ne atsakovas, o savivaldybė, kuri turi teisę pasitelkti prie savivaldybės sudarytą Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją. Atsakovas neturėjo teisės ne jam priklausančiame sklype tvarkyti aplinką ir kirsti medžius, t. y. pats asmeniškai nustatyti, kuriuos medžius reikalinga iškirsti. Pažymėtina, kad atsakovas, matydamas, kad aplinka nėra tvarkinga, turėjo dėl to kreiptis į institucijas, atsakingas už aplinkos tvarkymą. Net ir tuo atveju, kai atitinkamos institucijos į jo prašymus nereagavo, kaip teigė atsakovas, tačiau norėdamas aplinką sutvarkyti pats, t. y. genėti ar kirsti saugotinus medžius, privalėjo tam įgaliotos institucijos prašyti išduoti leidimą tai atlikti.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė taikoma tik tada, kai nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (CK 6.249 straipsnis). Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, pirmiausia turi būti nustatomas žalos padarymo faktas (neteisėti veiksmai) ir realios žalos faktas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą gamtai, atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą gamtai. Kadangi atsakovas geranoriškai žalos neatlygino, todėl žala iš jo priteistina (CK 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263, 6.281 straipsniai).

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, atsakovo sutuoktinė liudytoja K. K. parodė, kad šalia savo sklypo esančią teritoriją tvarko, prižiūri daug metų, pasodina naujų medelių, kadangi bendro naudojimo sklypo Panevėžio miesto savivaldybė neprižiūri, bei atsakovas sutiktų atsodinti kaštonus sveikais jaunais medžiais. Pažymėtina, kad žalos atlyginimas natūra yra galimas tik tam tikrais atvejais, kai šis žalos atlyginimo būdas yra realus. Nagrinėjamu atveju, žalos atlyginimas natūra negalimas, nes kaštonai nukirsti, o juos atstatyti į pirminę padėtį, kaip kad pateikiant tokios pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisant sužalotą daiktą ar panašiai, nėra įmanomas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 12.3 punktą, saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, t. y. atsodinimas taikomas tik tuo atveju, kai fizinis ar juridinis asmuo prieš gaunant leidimą medžių kirtimui vietoje kompensavimo būdo atlyginti želdinių atkuriamąją vertę, kuri apskaičiuojama pagal želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343, pasirenka atsodinimą pagal Panevėžio miesto savivaldybės suderintą atsodinimo projektą ar schemą (minėto aprašo 6.2., 9 punktai) ir įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių ir krūmų kiekį ir juos prižiūrėti 3 metus. Nagrinėjamu atveju pažeidimo (medžių nukirtimo) faktas jau yra konstatuotas ir yra paskaičiuotas žalos gamtai dydis, todėl gamtai padaryta žala gali būti atlyginta tik priteisiant konkrečią žalos atlyginimo sumą. Be to, nėra įrodymų, kad atsakovas turi savivaldybės leidimą atsodinti medžius, t. y. kad jis realiai turi leidimą ir tuo pačiu galimybę atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Teismui suteikta teisė mažinti priteistinos iš atsakovo atlygintinos žalos dydį, jei dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis). Atsakovas, neginčydamas žalos padarymo fakto, sutiko atlyginti padarytą žalą, tačiau prašė paskaičiuotos žalos dydį mažinti. Atsakovo atstovė taip pat prašė sumažinti prašomos priteisti žalos dydį bei netaikyti kaštonų atkuriamosios vertės įkainio didinimo du kartus („Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai“ 5.3. punktas). Spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, teismas atsižvelgia į atsakovo šeimyninę ir turtinę padėtį, t. y. atsakovas po galvos traumos niekur nedirba, yra tik 35 proc. darbingas, serga epilepsija, reumatiniu artritu, patyręs dvi sąnarių operacijas, atsakovo mėnesinės pajamos yra 198,68 Eur netekto darbingumo pensija, sutuoktinės K. K. mėnesinis darbo užmokestis yra 344,69 Eur, per mėnesį atsakovas skiria 105,00 Eur vaistams, turi du nepilnamečius vaikus, turi žemės sklypą ir namą, kuris nebaigtas statyti ir neįregistruotas VĮ „Registrų centras“, bei du senus, mažaverčius automobilius, iš kurių vienas neeksploatuojamas (b. l. 22; 24; 25; 26; 27; 28; 38-40; 41; 42). Teismas taip pat atsižvelgia, kad žala, nesusijusi su aplinkos teršimu, pavojaus žmonių sveikatai sukėlimu, atsakovas siekė užkirsti kelią galimoms nelaimėms (turto ar žmonių sužalojimo), stengėsi savo lėšomis tvarkyti aplinką, buvo nubaustas administracine tvarka, į iškirstų medžių kiekį (iškirsti 3 vnt.), jų iškirtimo vietą, į tai, kad liudytojas R. R. parodė, kad kaštonų lapai buvo užpulti keršakandėmis, tačiau jų kamienai buvo sveiki. Įstatyme įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis) įgyvendinimas šiuo atveju sukeltų atsakovui, jo šeimos nariams galimai sunkių padarinių, todėl teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs įrodymus bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad yra pagrindas žalą mažinti, ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo 1/3 prašomos pritiesti žalos sumos – 492,00 Eur (1476 Eur / 3) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 1.5 straipsnis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi). Ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

Ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (33,33 proc.) (CK 6.38, 6.59, 6.251, 6.263 straipsniais). Iš atsakovo priteistina 492,00 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovo atstovė prašo išdėstyti sprendimo vykdymą. Paaiškino, kad atsakovas neturėtų pajamų iš karto atlyginti visą priteistą žalos sumą, nes niekur nedirba, yra neįgalus, augina du nepilnamečius vaikus, šeimos pajamos labai mažos. Ieškovas dėl prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą neprieštaravo.

Prašymas tenkintinas.

Išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą. Sprendžiant klausimą turi būti atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes. Turi būti konstatuojama, kad atsakovo padėtis ypač bloga. Teismo nuomone, byloje šios aplinkybės nustatytos.

Atsakovas turi neįgalumą (nustatytas 35 proc. darbingumas), gauna 198,68 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensiją, kurios vos pakanka vaistams, nes yra patyręs galvos traumą, serga epilepsija, reumatiniu artritu, turi kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių nuolat privalo naudoti vaistus, per mėnesį vaistams reikia 105,00 Eur, jo sutuoktinė K. K. gauna apie 344 Eur darbo užmokestį, turi du 12 m. ir 16 m. amžiaus nepilnamečius vaikus. Turi žemės sklypą ir namą, kuris nebaigtas statyti ir neįregistruotas VĮ „Registrų centras“, automobilį Pontiac Transport, 1992 m., 300 Eur vertės, ir neeksploatuojamą automobilį Opel Tigra, 1995 m., 300 Eur vertės. Sumokėjus teismo priteistą žalos sumą iš karto, jam neužtektų lėšų patenkinti būtiniausiems poreikiams. Šiuo metu atsakovas turėtų galimybę priteistą žalos sumą sumokėti dalimis. Todėl konstatuojama, kad nurodytos socialiai reikšmingos aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi, leidžia daryti išvadą, jog išdėsčius teismo sprendimą 7 mėnesių laikotarpiui, protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principai nebus pažeisti, o socialinis teisingumas bus užtikrintas. Taip pat iš esmės nebus pažeisti ir teisėti ieškovo interesai, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principas. Be to, ieškovas neprieštarauja dėl atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo prašymas tenkinamas.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79, 80, 93 straipsniais).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 492,00 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 00 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, kodas 190742529, šios sprendimo dalies vykdymą išdėstant kas mėnesį mokomomis periodinėmis įmokomis po 70,29 Eur (septyniasdešimt eurų 29 ct), pirmąją išdėstyto mokėjimo įmoką atliekant iki 2017 m. sausio 15 d.

Nustatyti, kad atsakovas S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) moka ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, kodas 190742529, 70,29 Eur (septyniasdešimt eurų 29 ct) dydžio įmoką kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 30 dienos į ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke, paskutinę įmoką sumokant su paskaičiuotomis 5 procentų dydžio procesinėmis metinėmis palūkanomis.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 11 Eur (vienuolikos eurų) žyminio mokesčio dalį valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.