Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-09-25 · Administracinė byla Nr. eAS-628-756/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-11-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-25
Bylos Nr.
eAS-628-756/2018
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00222-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio–Tauro grupė“
Atsakovas
Panevėžio apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-628-756/2018Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00222-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio–Tauro grupė“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio–Tauro grupė“ skundą atsakovui Panevėžio apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl patikrinimo akto dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kalnapilio–Tauro grupė“ skundu (b. l. 1–7) prašė panaikinti Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. gegužės 30 d. Negyvūninio maisto gamybos subjekto patikrinimo akto Nr. 45NPGĮ-28 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dalį dėl nurodymo „Iš Estijos Respublikos rinkos susigrąžinti „M. H.“ alų“ (toliau – ir Nurodymas).

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio–Tauro grupė“ skundą.

Teismas, atsižvelgęs į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) pateiktą informaciją, nustatė, kad Tarnyba atlieka tyrimą pagal Estijos Respublikos atsakingos kontrolės institucijos pranešimą dėl UAB „Kalnapilis–Tauro grupė“ gaminamo Estijos rinkai alaus „(duomenys neskelbtini)“, kurio ženklinimas galimai pažeidžia 2012 m. lapkričio 21 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (toliau – ir Reglamentas) nuostatas. Tyrimo metu atsakovas atliko neplaninį pareiškėjos patikrinimą, kurio metu surašė Patikrinimo aktą.

Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą informaciją ir dokumentus, konstatavo, kad administracinė procedūra, pradėta pagal Estijos Respublikos atsakingos kontrolės institucijos pranešimą, dar nebuvo baigta. Patikrinimo aktas buvo tarpinis dokumentas, priimtas šioje procedūroje, jis savarankiškų materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė. Teismas nurodė, kad konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui sukels galutinis Tarnybos sprendimas taikyti administracines poveikio priemones, jeigu toks sprendimas bus priimtas.

III.

Pareiškėjas UAB „Kalnapilio–Tauro grupė“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 43–53), kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį; priimti nagrinėti pareiškėjo skundą; panaikinti Patikrinimo akto dalį dėl Nurodymo; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos, sustabdyti Patikrinimo akto galiojimą dalyje dėl Nurodymo; priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytais terminais.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog Patikrinimo aktas nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į šiuos faktus:

1) atsakovas Patikrinimo akte padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento 13 straipsnio nuostatas, o teismui pateiktame Tarnybos 2018 m. liepos 17 d. rašte „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. el-5910-279/2018 vykdymo“ (toliau – ir Raštas) (b. l. 29–31) nurodo, kad pareiškėjas galimai pažeidžia Reglamento 13 straipsnio nuostatas;

2) atsižvelgiant į Tarybos rašto turinį, atsakovas pradėjo rinkti būtiną medžiagą tyrimui atlikti tik gavęs teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį, o ne po to, kai atliko pareiškėjo neplaninį patikrinimą, po kurio surašė Patikrinimo aktą. Pareiškėjo nuomone, tai reiškia, kad atsakovas, neištyręs visų faktinių aplinkybių bei nesurinkęs visos tyrimui atlikti būtinos medžiagos, padarė nepagrįstą išvadą ir pateikė visiškai nemotyvuotą Nurodymą;

Atsiliepimas

3) atsakovas ignoravo pareiškėjo siųstą 2018 m. birželio 8 d. pranešimą, kuriame buvo nurodyta visa atsakovo reikalaujama informacija, o Tarnyba rašte teigia, kad pareiškėjas pateikė tik dalį reikalaujamų duomenų. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nenurodė nei pareiškėjui, nei teismui, kokių duomenų trūksta;

4) atsakovas Rašte visiškai nepateikia teisinių ir faktinių argumentų bei papildomų įrodymų, pagrindžiančių Patikrinimo akte padarytos išvados ir nurodymo pagrįstumą ir teisinį pagrindą;

5) atsakovas Rašte teigia, kad pareiškėjo 2018 m. birželio 8 d. pranešime (b. l. 64–67) pateikta tik dalis reikalaujamų duomenų ir dėl to atsakovas negali užbaigti administracinės procedūros ir priimti sprendimo dėl administracinio poveikio priemonių taikymo. Nors atsakovas nepasisakė dėl Nurodymo, tačiau, pareiškėjo nuomone, neįvykdžius Nurodymo atsakovas taip pat negalės užbaigti administracinės procedūros ir priimti sprendimo dėl administracinio poveikio priemonių taikymo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas akcentuoja, kad Nurodymas yra rinkos ribojimo priemonė pagal Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nuostatas. Pareiškėjo nuomone, Nurodymas akivaizdžiai nėra susijęs su informacijos apie ūkio subjektą rinkimu, o yra konkreti poveikio priemonė, numatyta Patikrinimo akte, kurios vykdymas pareiškėjui ir tretiesiems asmenims sukeltų materialinę žalą ir pablogintų reputaciją.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkama teismų praktika, kadangi faktinės aplinkybės teismo nurodytose bylose ir nagrinėjamoje byloje yra skirtingos.

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Kalnapilio–Tauro grupė“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Patikrinimo akto dalį dėl nurodymo „Iš Estijos Respublikos rinkos susigrąžinti „M. H.“ alų“, skundą iš esmės grįsdamas aplinkybėmis, kad Patikrinimo akto dalis dėl Nurodymo yra neteisėta ir nepagrįsta, nes Nurodymas yra visiškai nemotyvuotas, priimtas nesant teisinio vertinimo ir neištyrus faktinių aplinkybių. Patikrinimo akte yra neaiškiai suformuluotos pareiškėjui nustatytos pareigos, nenurodyta apskundimo tvarka.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis yra priimta remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; LVAT 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinio, pareiškėjas kreipėsi į teismą, iš esmės nesutikdamas su atsakovo surašyto Patikrinimo akto dalimi dėl Nurodymo „Iš Estijos Respublikos rinkos susigrąžinti „M. H.“ alų“, t. y. pareiškėjas iš minėto Patikrinimo akto, kuris buvo priimtas atliekant neplaninį patikrinimą, kildina reikalavimą panaikinti Nurodymą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, konstatavo, kad skundžiamas Patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas, priimtas neplaninio patikrinimo procedūroje, jis savarankiškų materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Konkrečias teisines pasekmes, pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjui sukels galutinis atsakovo sprendimas taikyti administracines poveikio priemones, jeigu toks sprendimas bus priimtas, o nesutikdamas su Patikrinimo aktu, pareiškėjas savo nesutikimo motyvus galės išdėstyti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas administracinėje procedūroje priimtą galutinį atsakovo sprendimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, teigdamas, kad skundžiamas Nurodymas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Negyvūninio maisto gamybos subjekto patikrinimo akte įtvirtintas Nurodymas iš Estijos Respublikos rinkos susigrąžinti ,,M. H.“ alų yra rinkos ribojimo priemonė pagal Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nuostatas, Nurodymas akivaizdžiai nėra susijęs su informacijos apie ūkio subjektą rinkimu, o yra konkreti poveikio priemonė, kurios vykdymas pareiškėjui ir tretiesiems asmenims sukeltų materialinę žalą ir pablogintų reputaciją.

Iš pareiškėjo skundžiamo Nurodymo, apibrėžto Patikrinimo akto išvadose, turinio matyti, kad juo pareiškėjui buvo nurodyta „Iš Estijos Respublikos rinkos susigrąžinti „M. H.“ alų“, nors nėra apibrėžtas konkrečiu laikotarpiu (terminu). Nurodymas surašytas neplaninio patikrinimo metu, atsakovui padarius išvadą, kad toks prekinis alaus pavadinimas pažeidžia Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 2012 m. lapkričio 21 d. žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 13 straipsnio nuostatas.

Ūkio subjektų veiklos patikrinimo taisyklių (patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-59) (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte nustatyta, kad planinių ir neplaninių ūkio subjektų veiklos patikrinimo tikslas – informacijos apie ūkio subjektą rinkimas, vertinimas, metodinės pagalbos ūkio subjektui suteikimas, išvykstant į ūkio subjektą atlikti tikrinimą ar (ir) tyrimą, prireikus poveikio priemonių, užtikrinančių tinkamą maisto ir veterinarijos sritis reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančių galimų pažeidimų skaičių, taikymas. Baigus planinį ar neplaninį ūkio subjekto veiklos patikrinimą, ūkio subjektui nedelsiant įteikiamas įformintas Patikrinimo aktas (32 p.). Taisyklių 34 punkte įtvirtinta, kad už planinio ir neplaninio ūkio subjektų veiklos patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus taikomos teisės aktų nustatytos poveikio priemonės. Sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo už <...> patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus priima Tarnybos teritorinio padalinio vadovas, įvertinęs visas su teisės aktų pažeidimu susijusias aplinkybes.

Kaip minėta, Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikusi neplaninį patikrinimą, Patikrinimo akte ne tik įrašė nustatytą teisės pažeidimą, bet ir taikė poveikio priemonę – Nurodymą iš Estijos Respublikos rinkos susigrąžinti ,,M. H.“ alų, kuris nėra rekomendacinio pobūdžio, bet priešingai, vertintinas imperatyviu, sukeliančiu pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes. Už Nurodymo nevykdymą Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali priimti atitinkamą sprendimą dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo, ar sprendimą dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. B1-12 (2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. B1-951 redakcija) 13, 14 punktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Nurodymas pagal turinį atitinka individualaus administracinio akto sampratą, jį priėmė viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas ženklinimo kontrolės funkcijas. Nepaneigta pareiškėjo pozicija, kad tokiu aktu jam yra taikoma rinkos ribojimo priemonė, kurios vykdymas jam ir tretiesiems asmenims sukeltų materialinę ir reputacinę žalą. Administracinio akto (Nurodymo) pripažinimas neteisėtu ir (ar) nepagrįstu bei jo panaikinimas galėtų būti tinkama teisminės gynybos priemone, apsauganti įstatymų saugomus pareiškėjo interesus (ABTĮ 5 str. 1 d.). Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Patikrinimo aktas (jame įtvirtintas Nurodymas) yra tik tarpinis dokumentas, priimtas ūkio subjekto patikrinimo procedūroje, ir savarankiškų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

Be to, Taisyklių 42.7 punkte nustatyta, kad tikrinamas ūkio subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti Tarnybos veiksmus ir priimtus individualius administracinius aktus, taip pat Tarnybos sprendimą, įformintą įsakymu, atlikti ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, jeigu mano, kad šie veiksmai ar aktai pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos, sustabdyti skundžiamo nurodymo galiojimą. Šį prašymą, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, turi išspręsti pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo skundo priėmimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimus perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kalnapilio-Tauro grupė“ atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti, pareiškėjo skundo priėmimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė