Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant pareiškėjui M. K., suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus atstovei Laimai Jociuvienei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nustatyti, kad jis nuo gimimo, t.y. nuo 1988-10-05, gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje. Nurodo, jog gimė Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos mieste, iš Klaipėdos miesto nuo gimimo niekada ir niekur nebuvo išvykęs. Teigi, jog jį augino motina G. K., rusė, Lietuvos pilietė, nuo 1988-11-02 buvo įrašytas motinos gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose. G. K. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, juo nesirūpino, neprižiūrėjo, dokumentų, suėjus 16 metų, gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasui nesutvarkė. Teigia, jog pats tuo metu nesuprato bei nesuvokė būtinybės susitvarkyti dokumentus. Nuo gimimo iki 2008-04-09 gyveno Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jį bei motiną iškeldinus iš buto gyveno Klaipėdoje pas pažįstamus bei draugus. Nuo 1995-09-01 iki 2005-02-01 mokėsi Klaipėdos Maksimo Gorkio vidurinėje mokykloje. 2011-09-11 buvo įsidarbinęs UAB „Glaistva“ pagalbiniu darbininku, tačiau paaiškėjus, jog neturi asmens dokumento, darbdavys jį atleido. Pažymi, jog yra teistas bei baustas administracine tvarka. Kartu nurodo, jog asmens dokumentų neturėjimas, motinos nepriežiūra, kol buvo nepilnametis, beviltiškumas negaunant darbo, pajamų nebuvimas stūmė į gyvenimą gatvėje ir tam tikrus neatsakingus poelgius, tačiau mano, jog tai nepaneigia fakto, kad iš Lietuvos niekur nebuvo išvykęs ir turi teisę gauti oficialų leidimą gyventi Lietuvoje bei pradėti normalų gyvenimą. Norint gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, visų pirma turi būti nustatytas juridinis faktas apie jo apsigyvenimą Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01, todėl ir kreipiasi į teismą. Minėto juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas leidimui nuolat gyventi Lietuvoje gauti. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje gavimo.

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti teismo nuožiūra. Pažymi, jog pareiškėjo pateikti dokumentai ir pareiškėjo prašomi iškviesti liudytojai gali įrodyti, kad pareiškėjas 1993-07-01 ir šiuo metu nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Be to, jeigu teismo posėdžio metu pareiškėjas įrodys, kad jis turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje, turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje bei moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, Migracijos departamentas neprieštaraus dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius atsiliepime nurodo, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas iki 1993-07-01 bei iki šios dienos gyvena Lietuvos Respublikoje. Kartu prašo atnaujinti įstatymu nustatytą terminą M. K. įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei suinteresuoto asmens atstovas palaiko pareiškimą ir prašo jį tenkinti.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog M. K. nebuvo išduoti Lietuvos Respublikoje galiojantys dokumentai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 2 str. 32 p. nustatyta, jog asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios yra laikomas užsieniečiu. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja ne tik minėtas įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymas (toliau – Įgyvendinimo įstatymas). Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, jog užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvoje iki nurodyto laikotarpio ir, kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisme užsienietis privalo įrodyti, kad jis:

1) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje ir

2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, ir

3) turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog M. K. gimė 1988-10-05 Klaipėdoje, Lietuvos Respublikoje. Nuo 1988-10-05 M. K., kaip nepilnametis vaikas (Įrašymo kortelė Nr. F-16), buvo įrašytas mamos G. K. (Lietuvos Respublikos pilietės), gim. 1951-10-09, gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-887-546/2008 nuspręsta iškeldinti G. K. bei M. K. iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. G. K. savo gyvenamąją vietą nuo 1982-03-15 iki 2009-12-17 buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys panaikinti 2009-12-17 gyvenamosios patalpos savininko prašymu. Nuo 2012-02-08 G. K. įtraukta į Klaipėdos miesto savivaldybės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. M. K. nuo 1995-09-01 iki 2005-02-01 mokėsi Klaipėdos Maksimo Gorkio pagrindinėje mokykloje, 2005-02-01 įsakymu Nr. V-1-105 buvo išbrauktas iš moksleivių sąrašų dėl nepažangumo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-762-659/2008 M. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės apribojimas l metams, įpareigojant per 6 mėnesius užsiregistruoti Darbo biržoje arba pradėti dirbti, bei per laisvės apribojimo laikotarpį būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-06 nutartimi byloje Nr. T3-18-158/2010 už piktybišką Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-24 nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdymą, bausmė buvo pakeista į 45 parų areštą, jas atliekant areštinėje. M. K. administracine tvarka baustas 8 kartus - 2005-06-05 (pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 str.), 2006-06-06 (pagal ATPK 200 str.), 2007-05-11 (pagal ATPK 178 str.), 2007-05-16 (pagal ATPK 200 str.), 2008-04-23 (pagal ATPK 44 str.), 2008-07-02 (pagal ATPK 200 str.), 2009-05-22 (pagal ATPK 200 str.), 2010-10-05 (pagal ATPK 174 str.). Taip pat nustatyta, jog M. K. nuo 2011-09-19 iki 2011-12-30 dirbo UAB „Glaistva“. Duomenų, jog pareiškėjas būtų išvykęs iš Lietuvos Respublikos valstybės, t.y. kirtęs valstybės sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje nėra. Minėti duomenys bei liudytojų G. K., V. V., A. A., S. M. parodymai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog M. K. iki 1993-07-01 gyveno ir iki šios dienos gyvena Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatyta, jog M. K. dirbo UAB „Glaistva“, taip pat teismo posėdžio metu liudytojai A. A., S. M. patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog M. K. užsidirba pragyvenimui dirbdamas įvairius darbus – padeda pernešti baldus, atlieka įvairius statybinius darbus ir pan. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog M. K. šiuo metu gyvena draugui V. V. priklausančiame bute, esančiame adresu Naujakiemio g. 20-20, Klaipėda. Kartu pažymėtina, jog liudytojas S. M. teismo posėdžio metu pažadėjo išlaikyti pareiškėją bei, esant būtinybei, suteikti M. K. ir gyvenamąją patalpą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinant tai, kad pareiškėjas nuo pat gimimo iki dabar gyvena Lietuvos Respublikoje, su kuria neabejotinai yra susijęs socialiniais ir ekonominiais ryšiais, tenkintinas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas leidimui nuolat gyventi Lietuvoje gauti.

Dėl termino atnaujinimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 str. 1 d. numatytą terminą pateikti dokumentus gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, jog bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str.2 d.), o bylos atnaujinti terminą pateikti dokumentus gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje - administraciniam teismui. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to. koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 21 str.2 d., CPK 36 str.2 d.). Nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys prašo abu reikalavimus nagrinėti vienoje byloje. Teismo nuomone, minėtas prašymas yra pagrįstas, kadangi jis racionalus, paremtas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, teisingumo bei protingumo principais.

Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 1 d. numatyta, kad užsieniečiams, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išsaugoma teisė įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2004-12-31, jeigu duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose. Tokiu atveju, kai užsieniečio, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose ir tik dabar, t. y., pasibaigus įstatyme nustatytam terminui (2004-12-31), kreipiasi dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, toks užsienietis turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju taikytina minėto įstatymo nuostata, kadangi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus duomenimis M. K. gyvenamoji vieta apskaitos dokumentuose nuo 1988-10-05 iki 2009-12-17 buvo nurodyta adresu Liepų 20-33, Klaipėdoje. Kadangi 2004-04-29 įstatymo „ Dėl užsieniečių teisinės padėties” įgyvendinimo įstatymo priėmimo metu M. K. gyvenamoji vieta buvo įrašyta gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, todėl pareiškėjas turėjo teisę iki 2004-12-31 kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje, tačiau, kaip minėta, pareiškėjas nustatytą terminą praleido.

Teismas pažymi, jog asmenims, kurie faktiškai ilgą laiką gyveno ir gyvena Lietuvos Respublikoje, turi būti suteikta galimybė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, nes buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimas yra reikšminga aplinkybė, sąlygojanti asmens teisinį statusą bei jo teisių įgyvendinimą. Atsižvelgiant į asmens buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimo reikšmingumą bei teisingumo ir protingumo principus, asmeniui, kuris minėtą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, turėtų būti sudaroma galimybė šį terminą atnaujinti bei kreiptis dėl savo buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimo. Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatytas terminas yra ne naikinamasis, o atnaujinamasis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-757/2009). Teismas gali atnaujinti įstatymu nustatytą atitinkamos teisės realizavimo terminą tik tuo atveju, jei šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku realizuoti įstatymu numatytą teisę. Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti terminus praleidusi šalis, nagrinėjamu atveju pareiškėjas.

Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatyta, jog pareiškėjas gimė bei visą savo gyvenimą gyveno Lietuvoje ir su kitomis valstybėmis nėra susijęs jokiais ryšiais. Be to, pažymėtina, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatytas terminas baigėsi, kai pareiškėjas dar buvo nepilnametis, o jo motina nepasirūpino pareiškėjo asmens dokumentų, susijusių su užsieniečio teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, sutvarkymu. Minėtų faktinių aplinkybių visuma laikytina svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjas praleido Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatytą prašymo padavimo terminą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo, todėl M. K. pareiškimo reikalavimas tenkinamas ir šis terminas atnaujinamas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui atnaujinus praleistą Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatytą terminą, bus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas gauti leidimui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atnaujinti pareiškėjui M. K. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti dokumentus, siekiant įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.