Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-30 · Administracinė byla Nr. AS-62-789-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-09-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-30
Bylos Nr.
AS-62-789-11
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00423-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
A. Š.
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS62-789/2011Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00423-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą dėl Akmenės rajono valdybos potvarkių panaikinimo, Akmenės rajono vyriausiojo architekto leidimo panaikinimo, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. Š. (toliau – ir pareiškėja) 2011 m. rugpjūčio 11 d. (pagal gavimo teisme datą) skundu per savo atstovą advokatą V. G. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama, be kita ko, panaikinti Akmenės rajono valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkius Nr. 590 bei Nr. 595, Akmenės rajono vyriausiojo architekto 2002 m. birželio 12 d. leidimą Nr. 13, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus 2004 m. rugsėjo 17 d. statybos leidimą Nr. 34.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėja per savo atstovą advokatą V. G. 2011 m. rugpjūčio 26 d. (pagal gavimo teisme datą) pateikė teismui prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, prašydama, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, esant svarbioms priežastims. Pareiškėja nurodė, kad apie Akmenės rajono valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. priimtus potvarkius Nr. 590 bei Nr. 595 ji sužinojo 2011 m. gegužės 13-15 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gegužės 11 d. rašto, o su šių aktų turiniu susipažino tik 2011 m. gegužės 24 d. Akmenės rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-24-440/2011 m., bei apie Akmenės rajono vyriausiojo architekto 2002 m. birželio 12 d. leidimą Nr. 13 vykdyti statybos darbus ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus 2004 m. rugsėjo 17 d. statybos leidimą Nr. 34 ji sužinojo 2010 m. kovo 18 d. Akmenės rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-188-672/2010. Taip pat pažymėjo, kad ji buvo išvykusi į Rusiją (laikotarpiais 2010 m. balandžio 4 d. – 2010 m. birželio 1 d., 2010 m. birželio 4 d. – 2010 m. rugpjūčio 26 d., 2010 m. rugpjūčio 30 d. – 2010 m. spalio 12 d., 2011 m. birželio 10 d. – 2011 m. rugpjūčio 17 d.), o jai atstovaujantis advokatas V. G. atostogavo, kas sutrukdė jai laiku paduoti skundą.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjos A. Š. per jos atstovą advokatą V. G. paduoto prašymo netenkino ir termino skundui paduoti dėl Akmenės rajono valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkių Nr. 590 bei Nr. 595 panaikinimo, Akmenės rajono vyriausiojo architekto 2002 m. birželio 12 d. leidimo Nr. 13 panaikinimo, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus 2004 m. rugsėjo 17 d. statybos leidimo Nr. 34 panaikinimo neatnaujino bei minėtą skundą atsisakė priimti, motyvuodamas termino skundui paduoti praleidimu.

Teismas nustatė, kad byloje nebuvo užginčyta ta aplinkybė, jog pareiškėja su Akmenės rajono valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkiais Nr. 590 bei Nr. 595 būtų susipažinusi anksčiau nei nurodo pati pareiškėja, t. y. 2011 m. gegužės 13-15 dienomis, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 66 straipsnio 2 dalimi, jos skundo padavimo termino pradžia sietina su sužinojimo apie minėtus potvarkius diena, t. y. – su 2011 m. gegužės 15 d., o procesinio termino eiga nagrinėjamu atveju prasidėjo 2011 m. gegužės 16 d., tad pareiškėja, norėdama ginti savo pažeistas teises, į Šiaulių apygardos administracinį teismą privalėjo kreiptis per vieną mėnesį, t. y. iki 2011 m. birželio 15 d. (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis), tačiau ji į jį kreipėsi tik 2011 m. rugpjūčio 9 d. (pagal spaudą ant voko). Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad pareiškėjos advokato atostogos nelaikytinos svarbia priežastimi atnaujinti terminą skundui paduoti, be to, jos teisinių žinių neturėjimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė ir negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti gali būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atstovo advokato argumentai, kad pareiškėja vieno mėnesio skundo padavimo terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, nes advokatas atostogavo, o pareiškėja neturi teisinių žinių, laikytini nepagrįstais. Pridūrė, jog pareiškėjos atstovo advokato argumentas, jog pareiškėja buvo išvykusi į Rusiją, taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi pareiškėja turėjo realią galimybę susirasti atstovą, kuris padėtų realizuoti jai priklausančias procesines teises iki nurodytų išvykimo į užsienį datų, be to, byloje nebuvo įrodyta, kad ji visą laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 4 d. iki 2011 m. rugpjūčio 17 d. buvo išvykusi iš Lietuvos, nes byloje pateikti įrodymai to nepatvirtina. Akcentavo, jog tai, kad skundas nebuvo paduotas laiku lėmė subjektyvūs pareiškėjos sprendimai, o ne nuo jos valios nepriklausančios priežastys, taigi teisę į teisminę gynybą apribojo pati pareiškėja, nesilaikydama įstatymu numatytos teisės į teisminę gynybą realizavimo tvarkos. Pažymėjo ir tai, jog byloje taip pat nenustatyta objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjai suteikti įgaliojimus kitam asmeniui parengti ir paduoti skundą teismui skundo padavimo terminu, bet priešingai – byloje esančioje įgaliojimo kopijoje nurodoma, jog nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. A. Š. dešimčiai metų yra įgaliojusi R. Š. atlikti veiksmus, tarp kurių nurodomas ir pareiškimų rašymas, jų pasirašymas, sutarčių su advokatais sudarymas, atstovavimas teismuose ir kt., todėl ji, neturėdama reikiamų žinių arba dėl išvykimo į kitą valstybę negalėdama tinkamai apginti savo galimai pažeistų teisių, galėjo kitus asmenis įgalioti atlikti jos vardu veiksmus, siekiant apginti savo galimai pažeistas teises. Reziumavo, jog pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo tinkamai, laikydamasi įstatymų nuostatų, imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, o byloje pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad terminas skundui paduoti praleido dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, esant svarbioms priežastims.

Pareiškėja nurodo, jog kadangi seimo kontrolierė rekomendacijose siūlė Šiaulių apskrities viršininkui ir Akmenės rajono merui užtikrinti teisingumą, ji naiviai tikėjosi, kad taip ir bus. Pažymi, jog tik teisme 2010 m. kovo 18 d. sužinojo, kad ginčijami leidimai išduoti ne visai pagal įstatymą. Teigia, jog iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gautame rašte buvo parašyta, kad Akmenės žemės skyrius (kalba netaisyta) turi atitaisyti pažeidimus, todėl ji laukė, kokius sprendimus priims Akmenės žemės skyrius. Priduria, jog norėdama sužinoti apie Akmenės žemės skyriaus priimtus sprendimus raštu kreipėsi į Akmenės žemės skyrių bei Akmenės rajono savivaldybės administraciją ir po mėnesio gavo atsakymą, kad turi teisę kreiptis į teismą, tačiau nė viename rašte nebuvo nurodytas terminas dėl tokio kreipimosi į teismą. Pažymi, jog taupė pinigus, kad galėtų sumokėti advokatui ir žyminį mokestį teismui, tačiau Šiaulių apygardos administracinis teismas šių aplinkybių niekaip nekomentavo. Mano, kad tokia teismo nutartis padeda neteisingus Akmenės rajono savivaldybės sprendimus palikti galiojančius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės žemėtvarkos skyrius prašo šį atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. prašo šį atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nurodo, jog jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja apie Akmenės rajono valdybos 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkius Nr. 590 bei Nr. 595 sužinojo 2011 m. gegužės 13-15 dienomis, todėl paskutinė diena, remiantis ABTĮ nuostatomis, skundui paduoti nagrinėjamu atveju buvo 2011 m. birželio 15 d., tačiau pareiškėja, kaip matyti iš pašto spaudo ant voko, į teismą kreipėsi tik 2011 m. rugpjūčio 9 d., t. y. praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti. Atkreiptinas dėmesys, jog teisinių žinių neturėjimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė ir negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti gali būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, ką visiškai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. AS525 – 328/2009). Be to, nors, kaip nurodo pareiškėja, jos atstovas advokatas V. G. atostogavo, byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjai suteikti įgaliojimus kitam asmeniui parengti ir paduoti skundą teismui skundo padavimo terminu, o ir byloje esanti atstovavimo sutartis tarp pareiškėjos įgaliotos atstovės R. Š. ir advokato buvo sudaryta 2011 m. liepos 27 d., t. y. jau pasibaigus skundo padavimo teismui terminui (b. l. 8). Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, jog tas pareiškėjos argumentas, kad ir ji pati buvo išvykusi į Rusiją, laikytinas nepagrįstu, nes pareiškėja turėjo realią galimybę susirasti atstovą, kuris padėtų realizuoti jai priklausančias procesines teises iki nurodytų išvykimo į užsienį datų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nemano, kad pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nagrinėjamoje byloje sudaro papildomi pareiškėjos atskirajame skunde nurodomi argumentai, jog ji tikėjosi, kad pažeidimai bus pašalinti ne teisminiu keliu, nes ši aplinkybė pati savaime neturi teisinės reikšmės. Tuo tarpu tai, kad kompetentingų institucijų jai persiųstuose raštuose nebuvo aiškiai nurodytas apskundimo teismui terminas, svarbia priežastimi, padariusia objektyvią įtaką termino praleidimui, taip pat nelaikytina, nes pareiškėja, net ir neturėdama teisinio išsilavinimo, bet būdama atsakinga ir rūpestinga teisinių santykių dalyve, apie šį terminą galėjo išsiaiškinti viešai skelbiamuose teisės aktuose arba, kaip minėta, jį sužinoti gavusi kvalifikuotą teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog pagrindo atnaujinti praleistą terminą negali sudaryti ir ta aplinkybė, kad ji taupė pinigus žyminio mokesčio sumokėjimui ir advokato paslaugomis, nes, neturėdama pakankamai lėšų, ji galėjo kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl išimtinai nuo jos valios priklausiusių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėIrmantas Jarukaitis