Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-515-1108/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-11-06
Bylos Nr.
1-515-1108/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52134-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Nukentėjusysis
A. S.
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-515-1108/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52134-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Irenai Laurutėnienei, Ritai Šalkauskienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,nukentėjusiojo A. S. įgaliotajam atstovui advokatui E. L.,kaltinamajam A. K. ir jo gynėjui advokatui N. S.,

specialistams V. K. ir J. R. (nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonių būdu per „Zoom“ programą), P. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nurodo dirbantis (duomenys neskelbtini), remiantis Liteko duomenimis apie asmens darbovietę – draudimo laikotarpis pasibaigęs 2023 m. spalio 13 d., gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2019 m. gruodžio 3 d. apie 19.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą A. S. atžvilgiu, tai yra pastūmęs A. S., jam nukritus ant žemės, įrėmė savo kojos kelį jam į dešinės krūtinės sritį, taip atimdamas galimybę jam priešintis, tyčia kumščiais sudavė A. S. į veidą, kitas kūno vietas, bendrais veiksmais padarydamas ne mažiau kaip 11 trauminių poveikių, o būtent: nukentėjusiajam A. S. padarydamas muštinę žaizdą dešinės akies viršutiniame voke, poodines kraujosruvas veido ir pažandės – kaklo dešinėje pusėje, krūtinės priekiniame paviršiuje, dešiniame žaste, kraujosruvą dešinės akies junginyje, odos nubrozdinimus nosies šaknies srityje ir kelių sąnarių srityje, dešinės pusės 1–2 viršutinių dantų vainikų lūžius iki šaknų bei dešinės pusės 3 viršutinio danties vainiko nuskilimą, nosies kaulų bei viršutinio žandikaulio-skruostikaulio komplekso dešinės pusės daugybinius kaulų lūžius, dėl nosies kaulų bei viršutinio žandikaulio-skruostikaulio komplekso dešinės pusės daugybinių kaulų lūžių padarydamas nukentėjusiajam A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu po liudytojų apklausos ir po rašytinių įrodymų ištyrimo parodė, kad 2019 m. gruodžio 3 d. nuvažiavo su Ž. į Šarkuvos gatvę pasiimti Ž. vaiko. Buvo tamsus paros metas, buvo ir sniego, ir šlapia. Į butą pasiimti vaiko nuėjo kartu su Ž. – Ž. ėjo į kambarį, o jis nuėjo į virtuvę. Tame bute prabuvo gal 10 minučių. Bute buvo Ž. sesė S., jos vyras V. K., jų naujagimis vaikas, 6 mėnesių, Ž. vaikas M. ir A. S. – daugiau ten nieko nebuvo. Juos su Ž. į butą įleido V. K.. Ž. nuėjo į svetainę, o jis su V. nuėjo į virtuvę – virtuvėje buvo jis ir V. K., daugiau ten virtuvėje nieko nebuvo. Tuo metu S. buvo svetainėje – iš virtuvės svetainės nesimatė, bet girdėjosi A. S. balsas. S. pamatė, kai S. ėjo link virtuvės – pamatė išėjęs iš virtuvės. S. jam sakė: „ateik, baily“. Kai S. grįžo iš įkalinimo įstaigos, jis buvo pas Ž. į namus atvažiavęs ir jam (kaltinamajam) grasino – tai buvo gruodžio 2 dieną (tą dieną A. S. buvo blaivus), o jau gruodžio 3 dieną viskas įvyko. Būdamas koridoriuje S. jam sakė „ateik, baily“ ir bandė įeiti į virtuvę, bet tada Ž. užstojo, kad jis neitų. S. pradėjo skeryčiotis rankomis ir jis (kaltinamasis) tada atėjo. S. jam bandė suduoti koridoriuje – tuomet sugriebė S. rankas ir paguldė ant žemės. S. paguldė ant nugaros – S. buvo neblaivus, todėl buvo nesunku tai padaryti. Su V. surišo S., kad jis nesiskeryčiotų ir išvedė jį į lauką. Kodėl S. paguldė koridoriuje ant žemės, nežino. Rankas S. surišo su laidu. Tikrai nesiruošė sužaloti nukentėjusiojo. Su V. pakėlė nukentėjusįjį už rankų ir išvedė į lauką – paimtas už parankės iš abiejų pusių nukentėjusysis gražiai laiptais nulipo. Kiek laiko užtruko lauke, negali pasakyti – nuo tada, kai Ž. paskambino ir iškvietė policiją iki pareigūnų atvykimo. Gal 15 minučių viskas truko. Ž. iškvietė policiją, nes S. bandė smurtauti prieš jį (kaltinamąjį), nes jis tikrai buvo labai agresyvus. Gruodžio 2 dieną, kuomet buvo atvykęs pas Ž. į namus, S. nebuvo nei sumuštas, nei sužalotas, tik Ž. pasakojo, kad S. tą dieną trenkė kumščiu į sieną. Lauke S. rankas atrišo ir nukentėjusysis paprašė cigaretės. Davus cigaretę, nukentėjusysis paprašė ją pridegti – bandant pridegti, nukentėjusysis bandė užsimoti. Jis (kaltinamasis) pasitraukė ir nukentėjusysis krito. Nukentėjusįjį pakėlė, pasodino ant laiptelių, paskui atvyko pareigūnai. Nukentėjusysis krito porą kartų – vieną kartą norėjo jam (kaltinamajam) smogti ir krito, kai prašė cigaretės, o trečią kartą, tai vėl bandė užsimoti, bet tuomet jau buvo pareigūnai. Visais atvejais nukentėjusysis užsimoti bandė stovėdamas. Jis (kaltinamasis) nematė, kad tą vakarą kas nors būtų sužalojęs nukentėjusįjį. Nukentėjusysis krito daug kartų, pirmą kartą, jei gerai pamena, krito ant dešinės pusės. Su nukentėjusiuoju po įvykio nebendravo. Šiuo metu gyvena su Ž. – kartu veda bendrą šeimos ūkį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sugyventinė Ž. S. sutiko duoti parodymus. Liudytoja Ž. S. parodė, kad anksčiau gyveno su A. S. – nuo 2004 metų iki kol jis sėdo į įkalinimo įstaigą Vokietijoje 2017 m. buvo jo sugyventinė. Su A. S. susilaukė sūnaus. 2019 m. gruodžio 2 d. A. S. netikėtai grįžo iš įkalinimo įstaigos – leido jam pasimatyti su vaiku. S. vaiko negrąžino, todėl su kaltinamuoju važiavo vaiko pasiimti. S. tada puolė muštis – ji su V. sulaikė S.. S. norėjo smogti A. K., bet užsimojo ir griuvo – jai teko iškviesti policiją. Dar kartą A. S. norėjo trenkti A. K., bet nepataikė. Įvykis vyko Šilainiuose, švogerio bute, lauke, prie pat laiptinės, (duomenys neskelbtini). Įvykio metu bute buvo ji (Ž. S.), A. S., V. K., S. K., A. K. ir vaikai. Jos sesuo su vaikais buvo kitame kambaryje. A. S. rėkė „išeik, baily, pasirodyk“, tada A. K. išėjo iš virtuvės ir prasidėjo apsižodžiavimas – tai matė V. K., A. K. ir ji. Ji stovėjo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kai A. S. užsimojo, kad trenkti A. K., bet V. K. su A. K. A. S. paguldė ant žemės ir surišo jam rankas, kad jis nemosikuotų ir nesimuštų. A. S. gulėjo koridoriuje ant nugaros, jis buvo prie lauko durų. Smūgių bute nebuvo, niekas niekam nesmūgiavo, nemušė. Kiek pamena, ji skambino A. S. draugui, o A. K., A. S. ir V. K. leidosi laiptais žemyn iš penkto aukšto. Ji lipo laiptais ir tiek. Kai išėjo į lauką, tada A. S. bandė atrišti rankas, galimai dėl to, kad jis pasiprašė parūkyti. Kai tik jam atleido rankas, tuo metu A. S. trenkė A. K., o A. K. tuo metu pasitraukė ir tada A. S. griuvo. Krito prie pat laiptinės, ten yra asfaltas. A. S. krito ant kairiojo šono. Tuomet ji iškvietė pareigūnus. A. S. buvo girtas, jis svyravo, tada jis užsimojo, bandė trenkti – V. K. su A. K. bandė A. S. pasodinti ant vazono, bet tada A. S. krito dar kartą ir atsitrenkė veidu į groteles, tada jis vėl užsimojo, visa tai pareigūnai matė, nes jie įvažinėjo tuo metu į kiemą. Lauke smūgių visiškai jokių nebuvo, A. S. tik užsimojo, A. K. pasitraukė, o A. S. griuvo. Nematė, kad prieš įvykį ant A. S. veido būtų kokių nors sužalojimų – anksčiau jis buvo trenkęs su rankomis į sieną, tai tada buvo nubrozdinimai ant rankų. Medikus iškvietė pareigūnai. Medicinos darbuotojai nustatė sužalojimus A. S., ji matė kraują prie A. S. nosies, kai jį pastatė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. K. parodė, kad pažįsta ir A. S., ir A. K.. A. S. buvo jos sesės sugyventinis 15 metų, o A. K. yra naujasis sesės vyras, jį pažįsta jau 5 metus. Viskas vyko turbūt 2019 m. gruodžio 3 d., kai jai paskambino sesės sūnus ir pasakė, kad jis yra su tėčiu ir kad atvyks apie 15 val. pas ją į svečius. Kai jie atvyko, tada padarė arbatos, paplepėjo. Grįžo iš darbo jos vyras – jis bendravo su A. S., o ji su vaikais išėjo į kitą kambarį, nes jos vaikas sirgo. Vyras liko svetainėje su A. S., jie vartojo degtinę. Apie 19 val. jai paskambino sesuo ir pasakė, kad ji atvažiuoja pasiimti sūnaus. Tyliai pradarė duris ir tyliai įleido kaltinamąjį į virtuvę, nes A. S. buvo minėjęs, kad jeigu kartu atvyks ir A. K., tai kils konfliktas. Girdėjo, kaip A. S. A. K. sakė „ateik, čia, baily, nebijok“, tada Vilius ėjo pirmas, iš paskos A. K. ir jų keliai susidūrė. Matė, kaip stovėjo A. K. ir A. S. bandė smūgiuoti A. K., griebti pečių lygyje. Tada uždariusi duris girdėjo, kad vyksta kažkoks subruzdimas, pamatė, kaip A. S. gulėjo ant žemės. Sesė pasakė, kad A. S. išveda. A. S. gulėjo ant nugaros, mano, kad ten vyko konfliktas, nes girdėjosi daug triukšmo ir keikėsi jie. Mano, kad A. S. pas juos į svečius atvyko blaivus, ant jo jokių sužalojimų nebuvo, jis buvo sveikas. Ant veido nebuvo sužalojimų, bet ant dešinio krumplio buvo raudona dėmė, šiek tiek įbrėžta. A. S. buvo labai agresyvus, piktas, šiaip jis atvyko piktas, o pavartojęs alkoholio tapo ir pamatęs A. K., A. S. tapo dar agresyvesnis. Jai vyras pasakojo, kad A. S. prašė cigarečių, kad du kartus bandė trenkti A. K., bet nepavyko, nes jis krito veidu į asfaltą. Po įvykio kalbėjo su A. S., jis sakė: „va ką man padarė“. Tas pokalbis vyko gyvai, akies baltymas buvo raudonas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad įvykio dieną iš darbo grįžo apie 16 val. A. S. šnekėjo su jo žmona. A. S. pasiūlė išgerti po taurelę. Žmona su vaikais išėjo į kitą kambarį. Abu nedaug išgėrė, po 5-6 stikliukus degtinės. Matė, kad A. S. ranka nubrozdinta, nebuvo priekyje dantų, gal dviejų, gal trijų. Tuo tarpu M. mama paskambino ir klausė, kada jis grįš namo – A. S. paėmęs telefoną iš sūnaus pradėjo kalbėtis su Ž.. A. S. šnekėjo pakeltu tonu. Suprato, kad Ž. atvažiuos pati pasiimti vaiko. A. S. pasakė, kad jeigu Ž. atvažiuos su A. K., tai jam bus blogai ir A. K. paklius į reanimaciją. Ž. atvyko su A. K.. Ji nuėjo kalbėtis su A. S., o jis (V. K.) pasiliko virtuvėje su A. K.. Išgirdę, kad A. S. pradėjo konfliktuoti su Ž., jis (V. K.) su A. K. ėjo į saloną žiūrėti, kas ten vyksta. Tada A. S. pamatė, kad yra A. K. ir atsistojęs nuo lovos bandė kelis kartus jam smogti, bet tarp jų stovėjo Ž. ir jis nepataikė. A. S. norėjo trenkti A. K., bet A. K. pagavo jo ranką ir paguldė jį ant žemės. A. S. buvo paguldytas ant nugaros. A. K. paprašė duoti ką nors, nes reikia surišti A. S. rankas. Jis (V. K.) koridoriuje iš sieninės spintos paėmė prailgintuvą. Jis su A. K. surišo A. S. rankas ir vedė jį – užmetė jam ant pečių striukę, jis įsispyrė į batus. Jo rankos buvo surištos per priekį, jį išvedė į lauką. Į lauką ėjo ir Ž., ji iškvietė policiją. Paskui, išėjus į lauką, A. S. kelias minutes buvo agresyvus, vėliau apsiramino. Jis (V. K.) jam atrišo rankas. A. S. paprašė cigarečių, A. K. jam davė cigaretę, o kai A. K. norėdamas duoti prisidegti ėmė žiebtuvėlį, A. S. norėjo trenkti A. K., bet A. K. tiesiog pasitraukė, A. S. krito visus svoriu. Tada buvo žiema, slidu ir A. S. krito veidu į grindinį. Tada jį pakėlė už pažastų, pasodino, atrėmė jį į sieną. A. S. sakė, kad jiems blogai baigsis. A. S. mėgino dar kartą trenkti A. K., bet A. K. jį pagavo už rankų – A. S. rankas už nugaros laikė ir atvyko policija. Tada policija juos išskyrė, apžiūrėjo jų rankas. A. S. buvo labai konfliktiškas ir jam pareigūnai surakino rankas antrankiais. Sulaukė greitosios ir taip viskas baigėsi.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja N. M. parodė, kad dirbu skubios medicinos pagalbos specialiste, kad įvykio neprisimena, nes per parą gauna apie 20-24 iškvietimus, tai prisiminti neįmanoma.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, nuspręsta pagarsinti liudytojos N. M. ikiteisminio tyrimo tyrėjui duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti N. M. parodymai, duoti 2020 m. vasario 26 d. liudytojo apklausos metu (3 t., b. l. 40–43). 2020 m. vasario 26 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos liudytoja apklausta N. M. parodė, kad tiksliai datos neatsimena, jai dirbant kartu su GMP vairuotoju – paramediku R. Ž. gavo pranešimą adresu (duomenys neskelbtini) Atvykus nurodytu adresu buvo policijos pareigūnai ir jų tarnybiniame automobilyje gale „būdoje“ sėdėjo nukentėjusysis – vyras. Policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, kur yra kompiuteris sėdėjo moteris, to vyro, sugyventinė ar draugė. Moteris rašė pareiškimą. Moteris nurodė, kad tas vyras kelias dienas vartojo alkoholį ir ji atvažiavo jo pasiimti. Vyras buvo agresyvus, ar buvo su antrankiais, nepamena. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vyras kalbėjo pakankamai rišliai. Su vyru sunku buvo kontaktuoti, jis savotiškas, piktas ir nemalonus žmogus. Vyras sėdėjo pasilenkęs į priekį, kadangi iš burnos bėgo kraujas. Aplink burną, nosį buvo sukrešėjęs kraujas, pamušta kažkuri akis. Vyras neleido nuvalyti nuo veido kraujo, apžiūrėti nosį. Sakė, kad jam nieko nereikia. Buvo sudėtinga apžiūra. Jeigu gerai atsimena, akis buvo „užburkusi“, patinusi. Vyras pirmiausia nurodė, kad yra neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos ir jis nėra tas, kuris „stukačius“, nurodė, kad „mane sumušė, bet nesakysiu, kad taip buvo, nukritau“. Kelis kartus paklausė, ar jis nukrito ar jį sumušė. Vyras patikino, kad jis pats nukrito ir dėl to yra veido sužalojimai. Vyras pasakė, kad kažkur kieme nukrito ant asfalto. Bet kur tiksliai, nenurodė. Kadangi vyras buvo agresyviai nusiteikęs, jis važiavo pareigūnų automobilyje iki Klinikų. Klinikose vyras buvo pristatytas į priėmimo skyrių, darbuotojom buvo nurodyta, kas jam yra, ir išvyko.

Perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja patvirtino jų teisingumą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad įvykio neprisimena, nes dažnai tenka vykti į iškvietimus dėl smurto.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nuspręsta pagarsinti liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo tyrėjai duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti D. B. parodymai, duoti 2020 m. gegužės 15 d. liudytojo apklausos metu (3 t., b. l. 46–49). 2020 m. gegužės 15 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad tiksliai įvykio dienos neatsimena, gali būti 2019 m. gruodžio 3 d., jo tarnybos metu, dirbant r. š. „1422“ kartu su Kauno AVPK Santakos PK tyrėju V. S. gavo pranešimą apie konfliktą, tiksliai adreso neatsimena, galimai (duomenys neskelbtini) g. Nuvykus pranešime nurodytu adresu kieme, netoli trečios laiptinės, pastebėta, kad stumdosi trys vyrai, šalia jų stovi moteris. Priėjus arti matėsi, kad vienas iš vyriškių stipriai muistosi, bando suduoti kitiems dviem vyrams. Asmenis su kolega išskyrė. Agresyvus asmuo, vardo ir pavardės neatsimena, buvo stipriai neblaivus, nuo jo sklido stirus alkoholio kvapas, sunkiai orientavosi aplinkoje. Šio vyro veidas buvo kruvinas, matėsi nubrozdinimas ant kairio žando. Dėl to, kad šis vyras buvo agresyvus, priešinosi ir dėl to, kad būtu užtikrintas kitų aplinkinių, bei jo paties saugumas, jam buvo uždėti antrankiai ir buvo pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Šalia buvusių vyrų ir moters tapatybės buvo nustatytos, jų duomenų šiai dienai neatsimena, bet nurodyta ROIK pranešime. Šie asmenys paaiškino, kad agresyvus vyras yra moters buvęs sugyventinis. Konfliktas kilo atvykus moteriai ir jos dabartiniam sugyventiniui. Asmenys santykius aiškinosi kieme. Taip pat paaiškino, kad būnant kieme agresyvus vyras norėjo smūgiuoti dabartiniam moters sugyventiniui, tačiau šiam pasitraukus ir išvengus smūgio vyras veidu krito į asfaltą. Kiek pamena, šie asmenys nurodė, kad vyras buvo nukritęs ne vieną kartą, tačiau pakilęs nuo žemės toliau konfliktavo. Ką tiksliai agresyvus vyras paaiškino apie aplinkybes, neatsimena, bet gerai pamena, kai jis pasakė, kad pats nukrito, nes „nėra tokio kieto kuris mane sumuštų“. Dėl to, kad šio vyro veidas buvo kruvinas, iškvietė GMP brigadą. Atvykusi GMP apžiūrėjo vyrą. Girdėjo, kad vyras GMP darbuotojams taip pat nurodė, kad niekas jo nesumušė, o jis pats nukrito. Buvo agresyvus ir priešinosi medikų apžiūrai. Kiti du vyrai ir moteris nebuvo apžiūrėti, nes jokių sužalojimų neturėjo. Įvykyje dalyvavusių vyrų rankas su kolega apžiūrėjo, jokio kraujo ar įdrėskimų nebuvo. Kadangi vyras buvo agresyvus, į klinikas vyko kartu su GMP. Moteris parašė pareiškimą, dėl įžeidinėjimo.

Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino jų teisingumą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad policijoje dirba nuo 2019 m., šio konkretaus įvykio nepamena.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nuspręsta pagarsinti liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo tyrėjai duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti V. S. parodymai, duoti 2020 m. rugpjūčio 28 d. liudytojo apklausos metu (3 t., b. l. 52–55). 2020 m. rugpjūčio 28 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad tiksliai įvykio dienos neatsimena, tačiau gali būti 2019 m. gruodžio 3 d., jo tarnybos metu, dirbant r. š. „1422“ kartu su Kauno AVPK Santakos PK tyrėju D. B. gavo pranešimą apie konfliktą, tiksliai adreso neatsimena, gali būti (duomenys neskelbtini). Nuvykus pranešime nurodytu adresu kieme, netoli laiptinės, dar važiuojant tarnybiniu automobiliu, pastebėjo, kad stumdosi trys vyrai, šalia jų stovi moteris. Išlipus iš automobilio ir priėjus arti matėsi, kad vienas iš vyriškių stipriai muistosi, bando suduoti kitiems dviem vyrams, kurie nuo jo atsitraukinėjo. Kaip vėliau vyrai paaiškino, kad tiesiog gynėsi nuo agresyvaus vyro. Vyrus su kolega išskyrė. Kartu buvę du vyrai nesipriešino, pasakius pasitraukti iš karto vykdė nurodymus. Kitas vyras, kuris muistėsi, buvo agresyvus, vardo ir pavardės neatsimena, buvo stipriai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, sunkiai orientavosi aplinkoje. Pamena, kad vyras buvo sužalotas, tačiau kokie sužalojimai, šiai dienai tiksliai neatsimena. Jeigu gerai prisimena, vyro veidas buvo kruvinas, kraujas bėgo galimai nuo kaktos srities. Kiek pamena, ant kitų kūno vietų sužalojimų nebuvo. Pamena, kad šiam vyrui uždėjo antrankius, nes šis buvo agresyviai nusiteikęs. Vyras antrankių uždėjimui priešinosi – muistėsi, nedavė rankų, ant žemės nebuvo nukritęs. Dėl jų veiksmų kelių susitrenkti negalėjo. Dėl to, kad asmuo priešinosi, buvo panaudota fizinė jėga, tačiau tik tiek, kiek buvo reikalinga uždėti antrankius. Vyras paaiškino, kad pats nukrito veidu į asfaltą. Kiek pamena, šalia buvę asmenys, jų vardų ir pavardžių neatsimena, paaiškino, kad konfliktas įvyko tarp moters esamo ir buvusio sugyventinio. Konfliktas vyko dėl moters. Kaip kartu buvę asmenys – moteris ir du vyrai paaiškino, kad konfliktas vyko daugiabučio kieme, toje vietoje, kur asmenys buvo jiems atvykus. Asmenys paaiškino, kad vyras pats nukrito veidu į asfaltą tuo metu, kai norėjo suduoti smūgį kitam vyrui. Šių vyrų rankas su kolega apžiūrėjo, jokių kraujo ar įdrėskimų nebuvo, kitų kūno vietų sužalojimų galimai taip pat nebuvo. Ar ant žemės buvo kraujo, negali atsakyti, nes tiksliai neatsimena. Atvyko GMP, kuri apžiūrėjo vyrą kruvinu veidu. Ką jis medikams sakė, nežino, negirdėjo, nes tuo metu iš moters priiminėjo pareiškimą. Moteris parašė pareiškimą dėl to, kad buvęs sugyventinis, agresyvus vyras, ją įžeidinėjo. Kadangi asmuo buvo agresyviai nusiteikęs į klinikas vyko kartu su GMP.

Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas patvirtino jų teisingumą.

Specialistas P. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo duotos išvados teisingumą ir paaiškino, kad iš sužalojimų išsidėstymo dešinėje veido pusėje, bei nebuvimo sužalojimo pakaušio srityje, labiausiai tikėtina, kad jie patirti griūnant atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, tuo labiau, kad tai buvo žiemos periodas, o nukentėjusysis buvo sunkiame girtumo laipsnyje. Krūtinės kairėje pusėje sužalojimų išsidėstymas nėra aiškus, t. y. keturios kraujosruvos ir lokalizacija tiksliai nenurodyta. Specialistas pažymėjo, jog savo išvadą teikė remdamasis specialistų išvada – ten įtraukti medicininių dokumentų aprašymai. Teikdamas išvadą su įvykio vietos apžiūros protokolu nebuvo susipažinęs, o apie oro sąlygas sprendė iš internete skelbiamų duomenų.

Specialistas V. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo pateiktos išvados teisingumą.

Specialistas J. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo pateiktos išvados teisingumą ir paaiškino, kad išvados 5 punkte nurodyti sužalojimai negalėjo atsirasti griūnant, tai rodo sužalojimų visuma veide ir jų pobūdis, veido kaulų lūžių ypatumai. Net jei tuo metu ant grindinio būtų buvęs sušalęs sniegas, tai neturėtų įtakos išvadai dėl sužalojimų pobūdžio. Kokioje padėtyje (gulėjo ar stovėjo) buvo nukentėjęs asmuo, padarant kaulų lūžius veide, nustatyti negalima.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nuspręsta pagarsinti nukentėjusiojo A. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 176–179) užfiksuoti A. S. parodymai, kad 2019 m. gruodžio 3 d. apie 14.00 val. jis su sūnum M. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuvažiavo pas S. K. į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). S. K. yra jo buvusios sugyventinės Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., sesė. Būdamas svečiuose kartu su S. K. vyru V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Jis paskambino Ž. S. ir paklausė, ar gali pernakvoti pas ją, tačiau ši atsakė, kad ne, nes namuose yra jos dabartinis sugyventinis A. K.. Tada ji pasakė, kad atvažiuos pasiimti jų bendrą sūnų, nes jam rytoj anksti keltis į mokyklą. Po kiek laiko atvažiavo Ž. kartu su savo draugu A. K.. Jis jos prašė, kad nesivestų jo kartu į butą, nes gali kilti konfliktas, tačiau ji vis tiek jį atsivedė. Kuomet jie įėjo į butą, jis su A. K. pradėjo konfliktuoti, tačiau nepamena, ką tiksliai kalbėjo. Kadangi buvo išgėręs, tiksliai visko nepamena, tačiau prisimena, kaip bute jie su A. K. susistumdė ir jis atsidūrė ant žemės, o A. K. visu svoriu su keliais jam sėdėjo ant krūtinės. Juto smūgius į dešinę veido pusę, į krūtinę. Kiek iš viso buvo smūgių, pasakyti negali. Kiti bute esantys asmenys, kiek pamena, nebandė jų išskirti. Po to kas buvo, nelabai prisimena. Įvykio metu nepilnametis sūnus buvo virtuvėje ir konflikto nematė. Atsipeikėjo tik jau būdamas ligoninėje, jau po visko. Grįžęs namo pajuto, kad trūksta dviejų dantų, trečias dantis nuskilęs. Ligoninėje jam diagnozavo nosies kaulų lūžį ir skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžius, dešinės akiduobės lateralinės sienelės skeveldrinius lūžius.

Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo balsu perskaityti nukentėjusiojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai, užfiksuoti 2019 m. gruodžio 12 d. liudytojo papildomos apklausos protokole (2 t., b. l. 154–158). Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2019 m. gruodžio 3 d. apie 14.00 val. kartu su sūnum M. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuvažiavo pas S. K. ir jos vyrą V. K. į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), tiksliai buto nežino, penktame aukšte, gali būti (duomenys neskelbtini) butas, Kaune. S. K. yra jo buvusios sugyventinės Ž. S. sesuo ir jo sūnaus M. S. motina. Butas, kuriame buvo, (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini) butas, galbūt priklauso K., bet tiksliai nežino. Tuo metu, kai atėjo, namuose buvo tik S., kiek vėliau V. atėjo, grįžęs iš darbo. Dienos eigoje vaišinosi alkoholiu kartu su V., S. alkoholio nevartojo. Gėrė degtinę, mano, pilno butelio neišgėrė. Kadangi jis daugiau negu du metus alkoholio nevartojo, nuo nedidelio kiekio labai greit apsvaigo. Apie 17 val., galbūt kiek vėliau, paskambino vaiko mamai Ž. S., pasakė, kad norėtų, kad jam grįžus namo pernakvoti A. nebūtu, tačiau ši atsakė, kad gerai, bet namuose vis tiek bus jos dabartinis sugyventinis A. K.. Tada ji pasakė, kad atvažiuos pasiimti jų bendrą sūnų, nes jam rytoj anksti keltis į mokyklą. Telefoninio pokalbio metu pasakė, kad nesivestų A. K. kartu į butą, nes gali kilti konfliktas. Jam pritarė ir S.. Negali pasakyti po kiek tiksliai laiko, bet maždaug per valandą atvažiavo Ž. S. ir kartu atvyko A. K., nors telefonu prašė, kad jo nesivestų. Tik įėjus į butą Ž. ir A., tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Šis konfliktas buvo tęsinys vakar dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 2 d. konflikto, kai grįžo namo po dviejų metų iš įkalinimo įstaigos Vokietijoje, o namuose rado Ž. su A.. Ž. jį (A. S.) išdavė. Jis iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su ja gyveno 15 metų, išėjo tą pačią dieną. 2019 m. gruodžio 3 d. konflikto metu jis Ž. su A.išvadino „mazgotėmis“, taip pat vadino necenzūriniais žodžiais, kokiais tiksliai, šiai dienai neatsimena. Gerai įvykio aplinkybių neatsimena, bet pamena, kad atsidūrė ant žemės, kokiu būdu, negali pasakyti, galimai jį pastūmė A. ir jis nukrito. Šis konfliktas buvo koridoriuje, ne kambaryje. Gerai atsimena tą momentą, kai A. visų savo svoriu buvo įrėmęs savo kelius į jo krutinę. Ar tuo metu jam skaudėjo, negali pasakyti, neatsimena, dar buvo apsvaigęs nuo alkoholio, galimai tuo metu nejautė skausmo. Tuo pat metu matė ir jautė rankų, galimai kumščių, smūgius. Matė ir jautė ne mažiau du smūgius, po kurių „atsijungė“ (prarado sąmonę). Ar tuo meta jam skaudėjo, negali pasakyti, neatsimena, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, galimai tuo metu nejautė skausmo. Mano, kad į veido sritį smūgių buvo daugiau, atsižvelgus į pasekmes – sužalojimus. Dėl to, kad buvo stipriai neblaivus, jis negalėjo pasipriešinti, apsiginti nuo A. veiksmų. Abejoja, kad galėjo suduoti A. kokius nors smūgius. Sužalojimai ant jo kairės krumplių yra nuo to, kad 2019 m. gruodžio 2 d. buvo įpykęs dėl minėtos situacijos ir trenkė kumščiu į sieną. Kas vyko toliau, visiškai nieko neatsimena, mano buvo praradęs sąmonę. Konfliktą ir tą momentą, kai jį mušė, galėjo matyti V. ir Ž., S. su jo sūnumi M. buvo kitame kambaryje, galimai virtuvėje, todėl paties įvykio nematė. Dėl to, kad buvo galimai be sąmonės, nežino, ar buvo atvykę policijos pareigūnai, medikai, jų nematė. Bet galimai, kad buvo atvykę, nes atsidūrė klinikoje. Atsipeikėjo tik jau būdamas ligoninėje, jau po visų apžiūrų. Pamena, kad ant klinikose duotu lapų atsisakė pasirašyti. Kodėl taip pasielgė, negali atsakyti, dar buvo apsvaigęs ir adekvačiai nemąstė. Pamena, kad apie antrą valandą nakties nuo klinikų išsikvietė taksi ir važiavo pas pažįstamą E., adresu (duomenys neskelbtini), kuris dar ir už taksį sumokėjo. Grįžęs pajuto, kad trūksta dviejų dantų, trečias dantis nuskilęs. Iš minėtų dviejų vienas dantis klibėjo, tiesiog kabėjo ant dantenų, todėl jis jį pats nusiėmė, o kitas kuriuo metu dingo, nežino. Klinikų išduotame dokumente buvo nurodyta, kad jam yra nosies kaulų lūžis ir skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiai, dešinės akiduobės lateralinės sienelės skeveldriniai lūžiai. Šiuo metu jaučia skausmą krūtinės srityje, sunku kosėti. 2019 m. gruodžio 9 d. jam buvo įteikta užduotis nuvykti į (duomenys neskelbtini) gatvę, pas ekspertus, buvo nuėjęs 2019 m. gruodžio 10 dieną. Pas odontologus nebuvo nuėjęs, kada eis, negali pasakyti. Pas šeimos gydytoją nebuvo nuvykęs. Gydimas jam nebuvo paskirtas, nes klinikose nuo jo atsisakė. Pats nusipirko tepalo nuo žaizdų ir geria vaistus nuo skausmo. Į policija iš karto po įvykio nesikreipė, nes prastai jautėsi ir to nenorėjo, tačiau 2019 m. gruodžio 9 d. buvo iškviestas į apklausą todėl, kad Ž. S. parašė ant jo pareiškimą, nes ją įžeidė. Sužinojęs, kad ji parašė pareiškimą, nusprendė ir jis tą padaryti. 2019 m. gruodžio 4 d. buvo susitikęs su Ž., nes ji atvažiavo pas jį, adresu (duomenys neskelbtini). Norėjo pasikalbėti, tačiau ji visą laiką rėkė ir išvažiavo. Nuo to dienos su ja nesikalbėjo ir jos nematė. A. K. su juo nebuvo susisiekęs, nuo 2019 m. gruodžio 3 d. jo nematė. Jam yra įteiktas pranešimas apie teise pareikši civilį ieškinį, tačiau ar jį teiks, negali atsakyti.

2022 m. kovo 8 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. S. pasilieka prie savo ankstesnių duotų parodymų, juos tvirtina. Smulkiau įvykio aplinkybių neprisimena, viską jau nurodė savo ankstesnėse apklausose (2 t., b. l. 163–165).

Be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų bei specialistų paaiškinimų, kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai nustatyti ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3315/2019(02) (tyrimas pradėtas 2019 m. gruodžio 10 d., tyrimas baigtas 2019 m. gruodžio 10 d.) A. S. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinanti į žandą ir skruostą, dešinėje pažandėje, pereinanti į kaklą, krūtinėje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai nosyje, keliuose, muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, viršutinių dešinių 1 ir 2 dantų vainikų lūžiai, viršutinio dešinio 3 danties vainiko nuskilimas, nosies kaulų, dešinio žandinio ančio lateralinės ir medialinės sienelių skeveldriniai, priekinės sienelės įspaustinis skeveldrinis, dešinio žandinio ančio stogo, dešinės akiduobės lateralinės sienelės skeveldrinis lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau penkiolika trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl nosies kaulų, dešinio žandinio ančio lateralinės ir medialinės sienelių skeveldrinių, priekinės sienelės įspaustinio skeveldrinio, dešinio žandinio ančio stogo, dešinės akiduobės lateralinės sienelės lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 16–17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3315/2019(02) (tyrimas pradėtas 2020 m. spalio 23 d., tyrimas baigtas 2020 m. gruodžio 16 d.) A. S. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, perinant į žandą ir skruostą, dešinėje pažandėje, pereinant į kaklą, krūtinėje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai nosyje, keliuose, muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, viršutinių dešinių 1 ir 2 dantų vainikų lūžiai, viršutinio dešinio 3 danties vainiko nuskilimas, nosies kaulų, dešinio žandinio ančio lateralinės ir medialinės sienelių skeveldriniai, priekinės sienelės įspaustinis skeveldrinis, dešinio žandinio ančio stogo, dešinės akiduobės lateralinės sienelės skeveldriniai lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, riboto paviršiaus daiktais, ne mažiau penkiolika trauminių poveikių. Odos nubrozdinimai keliuose galėjo būti padaryti ir griuvimo metu, tačiau sužalojimų visuma, vertinant jų lokalizacijas, griuvimui, juo labiau ant lygaus paviršiaus, nebūdinga, į ką nurodo ir įspaustinis skeveldrinis akiduobės lateralinės sienelės lūžis. Sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota. Konstatuotos poodinės kraujosruvos krūtinėje griuvimui nebūdingos, jos išsidėsčiusios skirtingose pusėse. Jos galėjo būti padarytos užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai krūtinėje savigynai nebūdingi. A. S. konstatuoti viršutinių dešinių 1 ir 2 dantų vainikų lūžiai, viršutinio dešinio 3 danties vainiko nuskilimas, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, nes jie atitinka šviežių sužalojimų kriterijus (aštrūs lūžių kraštai). Duomenų apie ankstesnius dantų sužalojimus pateiktuose medicininiuose dokumentuose nerasta (2 t., b. l. 86–89).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. PKG 25(124)/2022(01) (tyrimas pradėtas 2021 m. liepos 8 d., tyrimas baigtas 2022 m. vasario 23 d.) A. S. konstatuota muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos veido ir pažandės-kaklo dešinėje pusėje, krūtinės priekiniame paviršiuje, dešiniame žaste, kraujosruva dešinės akies junginyje, odos nubrozdinimai nosies šaknies srityje ir kelių sąnarių srityse, dešinės pusės 1-2 viršutinių dantų vainikų lūžiai iki šaknų bei dešinės pusės 3 viršutinio danties vainiko nuskilimas, nosies kaulų bei viršutinio žandikaulio-skruostikaulio komplekso dešinės pusės daugybiniai kaulų lūžiai. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl minėtų veido kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų laikotarpiui. Visi sužalojimai padaryti mažiausiai nuo 11-os trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Kraujosruva dešiniame žaste būdinga suspaudimui pirštu. Odos nubrozdinimai keliuose būdingi griuvimui ar atsitrenkimui į kietą paviršių. Sužalojimai veide ir pažandėje-kakle būdingi smūgių sudavimui. Kraujosruvos krūtinėje galėjo susidaryti tiek nuo smūgių, tiek nuo kito asmens prispaudimo įrėmimo veiksmų grumtynių metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2019 m. gruodžio 3 d. apie 19.30 val. bei nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai veide galėjo būti padaryti nuo smūgių kumščiais. Sužalojimai veide nebūdingi griuvimui. Didesnė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje galėjo susidaryti įremiant kito asmens keliu, mažesnės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje susidarė nuo trauminių poveikių smulkesniais kontaktuojančiais paviršiais, nei kelio sąnarys, pvz., nuo kumščio pirštais, alkūnės atsikišusios dalies. Kraujosruvos krūtinės priekiniame paviršiuje negalėjo susidaryti griūnant ant plokščio asfaltuoto pagrindo dėl savo lokalizacijos ir pobūdžio. Priekinių trijų dantų pažeidimai galėjo susidaryti tiek nuo smūgio, tiek kitam asmeniui įremiant kietą daiktą į dantų sritį. Dantų pažeidimai nebūdingi griuvimui ant asfaltuotos dangos. A. S. nustatytų sužalojimų visuma nebūdinga savęs žalojimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo A. S. nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų padarymas nėra paaiškinamas liudytojų nurodytomis aplinkybėmis (2 t., b. l. 111–116).

2020 m. vasario 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2019 m. gruodžio 3 d. 19.55 val. garso įrašo iš BPC apžiūra. Atidarius garso įrašą „2019_12_03_19-55-07_25.08 867082523.mp3 S..mp3“, kurio trukmė 03:36 min., girdimi du garso signalai ir pasigirsta:-112 klausau;- labas vakaras (moters balsas); -labas vakaras;-aa, gal galėtumėm, norim policiją išsikviesti...;-mhm, kokiu adresu?- (duomenys neskelbtini) kiek čia, (duomenys neskelbtini)? (klausia galimai šalia esančio asmens). (duomenys neskelbtini); -(duomenys neskelbtini), taip? sekundėlę. Kas čia atsitiko? -vyras grįžęs iš įkalinimo įstaigos kelios dienos, girtas visiškai, puolė muštis su mano draugu; -mhm, supratau, bet čia namuose tai įvyksta? - ne ne, ne namuose; -čia kieme prie jūsų?-taip taip, kieme; -(duomenys neskelbtini)? jūs čia gyvenate?- ne ne, aš čia negyvenu;-jūs čia negyvenat, aha. Tai dabar jie mušasi? -ne jie dabar jau nesimuša. Bet tik, kad jis girtas be proto, ne vyras, buvęs sugyventinis mano. -aha, sekundėlę. O tai čia prie to namo kieme kažkur, teisingai supratau? -taip, kieme. -ir taip dabar puolė muštis? -na taip. Jis paprašė pridegti cigaretę ir paskui puolė ant mano draugo; -mhm, mhm. Ir dabar sakėt, minėjot, jis neblaivus, taip? -neblaivus visiškai; -mhm, kieme puolė mušti jūsų draugą, taip? -taip, mano draugą; -o jis sužalotas, draugas jūsų? -mano draugas ne, bet buvęs tikrai sužalotas. - o tai jis ten dabar yra? greitosios reikia jūsų buvusiam sugyventiniui? -nežinau, iš nosies kraujas bėga, bet, manau, čia nieko baisaus jam. -tai nei draugui, nei jam nereikalinga greitoji? -ne ne, tikrai ne; -o jums? jūsų nemušė? - neee, manęs ne, tikrai; -mmm, nereikalinga, pranešėjos draugą... bet tai dabar ir jūsų buvęs sugyventinis ir jūsų draugas dabar yra kieme? -taip, kieme; -mhm, laukia vietoje... o jūs ten lauksite pareigūnų? -be abejo lauksiu; -supratau. (duomenys neskelbtini), taip? lauks kieme... mhm... Jūsų vardas, pavardė? -Ž. S.; -dvi a turbūt? - taip taip; -mhm, gerai. Tai vyras ir jūsų draugas vietoje, taip? tai medikų tikrai nesiunčiam ar siunčiam? -ne ne. Nemanau, kad čia reikės. Jis čia visiškai neblaivus...; -gerai. Bet jūsų jisai nemušė, ar aš teisingai supratau? -ne ne; - o žodiškai nieko jis jums, nieko neįžeidinėjo? -ne, jis tik mano draugą puolė; -supratau, gerai. Informuosim pareigūnus, laukite; -gerai. Ačiū labai, iki (2 t., b. l. 3–4).

2019 m. gruodžio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos pareiškėjo A. S. nurodytos aplinkybės, kad 2019 m. gruodžio 3 d. apie 19.00 val. būdamas svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), konfliktavo su A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., su kuriuo susistumdė ir jis (pareiškėjas) atsidūrė ant žemės, o A. K. visu svoriu su keliais jam (pareiškėjui) sėdėjo ant krūtinės. Juto smūgius į dešinę veido pusę, į krūtinę. Kiek iš viso buvo smūgių, pasakyti negali. Po to kas buvo, nelabai prisimena. Atsipeikėjo būdamas ligoninėje jau po visko. Grįžęs namo pajuto, kad trūksta dviejų dantų, trečias nuskilęs. Ligoninėje jam (pareiškėjui) diagnozavo nosies kaulų lūžį ir skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžius, dešinės akiduobės lateralinės sienelės skeveldrinius lūžius. Šio įvykio metu patyrė fizinį skausmą. Išduota užduotis objektų tyrimui atlikti (1 t., b. l. 176–179).

2020 m. vasario 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Kiemas dengtas asfalto danga. Prie protokolo pridėtoje fotolentelėje užfiksuotas buto (duomenys neskelbtini), prieškambario vaizdas (1 t., b. l. 182–193).

2020 m. kovo 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas pareiškėjo A. S. parodymų tikrinimas, siekiant patikslinti nukentėjusiojo parodymus dėl įvykio vietos, įvykio dalyvių veiksmų ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti. Pasiūlius parodyti įvykio vietą ir papasakoti aplinkybes, apie kurias nukentėjusysis A. S. davė parodymus, jis sutiko. A. S. parodo penkių aukštų daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini). A. S. parodo įėjimą (trečią nuo kairės pusės) į laiptinę per tamsiai rudos spalvos medines duris, virš durų užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Laiptais kylama į penktą aukštą. A. S. parodo šviesiai rudos spalvos, šarvuotas duris, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą matomas koridorius su įprastais prieškambario baldais, grindų danga – keraminės plytelės. A. S. eina tiesiai į kambarį – svetainę, kuri yra be durų. A. S. nurodo, kad šiame kambaryje įvykio dieną kartu su V. K. vartojo alkoholį. A. S. paaiškina, jam būnant svetainėje atvyko į butą buvusi sugyventinė Ž. S. ir jos dabartinis draugas A. K.. Būnant svetainėje tarp A. S. ir A. K. prasidėjo žodinis konfliktas. Konfliktas persikėlė į koridorių. Žodinio konflikto metu A. S. stovėjo priešais A. K.. A. S. paaiškina, kad būnant koridoriuje jis atsidūrė ant žemės. Kokiu būdu atsidūrė ant grindų, neatsimena, galimai A. K. jį pastūmė, o šis nukrito. A. S. paaiškina, kad jam gulint nugara į žemę A. K. atsiklaupia priešais jį ir kojų keliais įremia į krutinę, tuo pat metu jautė ne mažiau du smūgius kumščiu į veido sritį. A. S. paaiškina, kad po šių smūgių prarado sąmonę, ir kas vyko toliau negali paaiškinti, nes neatsimena. Neatsimena, kokiu būdu pasišalino iš buto (ar jį išvedė, ar išnešė, ar pats išėjo). Paklausus A. S., kas įvykio dieną vyko kieme prie daugiabučio namo Nr. 31, šis nurodė, kad atsimena tik tiek, kad stovėjo apie tris metrus nuo įėjimo durų. Kieme taip pat buvo Ž. S. ir A. K., tačiau kurioje jie vietoje stovėjo, negali nurodyti. Kieme jokio konflikto su Ž. S. ar A. K. nebuvo. A. S. nurodo, kad būdamas kieme kėlė triukšmą, šaukė, nes buvo neblaivus. Bestovint kieme atvyko medikai ir policija. A. S. paaiškina, kad kieme su policijos pareigūnais ar medikais nekonfliktavo. Atvykę medikai išvežė į klinikas (2 t., b. l. 171–181).

Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0028/23 (tyrimas pradėtas 2023 m. balandžio 20 d., tyrimas baigtas 2023 m. balandžio 24 d.) A. S. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinant į skruostą ir žandą, dešinėje pažandėje, pereinant į dešinį priekinį kaklo paviršių, priekinėje krūtinės sienoje iš dešinės, kairėje krūtinės priekinėje sienoje keturios, dešinio žasto priekinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, viršutinių dešinių 1 ir 2 dantį) vainikų lūžiai bei 3 danties nuskėlimas, odos nubrozdinimai keliuose ir nosyje, lūžiai nosies kaulų, dešinėje žandinio ančio lateralinės ir medialinės sienelių skeveldriniai, priekinės sienelės impresinis skeveldrinis, ančio stogo lūžiai, dešinės akiduobės lateralinės sienelės skeveldrinis lūžis bei dešinės akies, skruosto srityje potrauminis minkštųjų audinių komponentas. Sužalojimų padarymo mechanizmas – visumoje, įvertinus nukentėjusiojo girtumą, 2019 m. – sniego danga šalyje buvo susidariusi gruodžio mėnesio pirmoje pusėje. Storiausia sniego danga fiksuota gruodžio 3 dieną, šią dieną Utenos apylinkėse buvo susidariusi 7 cm, o Laukuvos apylinkėse – 8 cm sniego danga, kitur žemę dengė iki 4 cm sniego sluoksnis (http://www.meteo.lt/2019-gruodis) bei daugumos sužalojimų išsidėstymą dešinėse kūno pusėse labiausiai tikėtina, kad A. S. veido bei krūtinės dešinės pusės sužalojimus patyrė griūdamas ant veido ir krūtinės dešinės pusės. Jei būtų A. S. suduoti smūgiai gulinčiam į veidą tai būtų traumos mechanizmas kaip suspaudimas tarp kietų bukų daiktų ir kompiuterinės tomografijos tyrime būtų stebėtas minkštųjų audinių komponentas pakaušio – viršugalvio kairėje pusėje, o konkrečiu atveju to nebuvo nustatyta. Odos nubrozdinimai keliuose galimai susidarė keliaklupsčiaujant – kelių odai trinantis į rūbus, o kraujosruvos dešiniame žaste ir krūtinės kairėje nuo poveikių kietais bukais daiktais. Dantų lūžiai galimai įvyko dėl netiesioginio poveikio dėl zygomaticomaksiliarinio komplekso lūžio, nes ties dantimis sužalojimų aplinkiniuose audiniuose nenustatyta. Poodinės kraujosruvos dešinėje pažandėje, pereinant į dešinį priekinį kaklo paviršių, labiausiai tikėtina, yra kraujo patekėjimas nuo dešinio žando žemyn ir tai nevertintina smūgių sudavimu (4 t., 157–162).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiojo A. S. 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškimą apie tai, kad jis 2019 m. gruodžio 3 d. apie 19.00 val. būdamas svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su A. K., su kuriuo susistumdė ir jis atsidūrė ant žemės, o A. K. visu svoriu su keliais sėdėjo jam ant krūtinės. Juto smūgius į dešinę veido pusę, į krūtinę. Kiek iš viso buvo smūgių pasakyti negali. Po to kas buvo nelabai prisimena. Atsipeikėjo būdamas ligoninėje jau po visko. Grįžęs namo pajuto, kad trūksta dviejų dantų, trečias nuskilęs. Ligoninėje jam diagnozavo nosies kaulų lūžį ir skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžius, dešinės akiduobės lateralinės sienelės skeveldrinius lūžius (1 t., b. l. 176–178). Nors duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino, tačiau byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Visų pirma, pažymėtina, kad byloje net nebuvo ginčijama aplinkybė, jog iki 2019 m. gruodžio 3 d. įvykio ant nukentėjusiojo kaltinime nurodomų sužalojimų nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. S. parodė nemačiusi, kad prieš įvykį ant A. S. veido būtų kokių nors sužalojimų – anksčiau jis buvo trenkęs su rankomis į sieną, tai tada buvo nubrozdinimai ant rankų. Analogiškus parodymus teisiamojo posėdžio metu davė ir liudytoja S. K., parodžiusi, kad A. S. pas juos į svečius atvyko blaivus, ant jo jokių sužalojimų nebuvo, jis buvo sveikas, tik ant dešinio krumplio buvo raudona dėmė, šiek tiek įbrėžta. Aplinkybę, kad iki įvykio ant nukentėjusiojo kaltinime nurodomų sužalojimų nebuvo, pripažino ir kaltinamasis. Visų antra, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, kur jam buvo diagnozuoti daugybiniai veido kaulų lūžiai, nosikaulių lūžiai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019 m. gruodžio 4 d. medicinos dokumentų išrašu/siuntimu LA 2019-0726859/590000-2019-1325417 rėmėsi ir išvadas dėl nukentėjusiojo sužalojimų šioje byloje pateikę specialistai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent 2019 m. gruodžio 3 d. įvykio, t. y. konflikto, kilusio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu.

Visi liudytojai, o taip pat ir kaltinamasis davė vieningus parodymus apie tai, kad konfliktas kilo tarp nukentėjusiojo A. S., buvusio Ž. S. sugyventinio, ir kaltinamojo A. K., esamo Ž. S. sugyventinio. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. S. pradėjo skeryčiotis rankomis ir jis (kaltinamasis) tada atėjo. A. S. jam (kaltinamajam) bandė suduoti koridoriuje – tuomet kaltinamasis sugriebė A. S. rankas ir paguldė ant žemės. A. S. paguldė ant nugaros, su V. surišo A. S. laidu rankas ir išvedė jį į lauką. Liudytoja Ž. S. parodė, kad A. S. rėkė „išeik, baily, pasirodyk“, tada A. K. išėjo iš virtuvės ir prasidėjo apsižodžiavimas, ji stovėjo tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, kai A. S. užsimojo, kad trenkti A. K.. Liudytoja S. K. parodė, kad girdėjo, kaip A. S. A. K. sakė „ateik, čia, baily, nebijok“, matė, kaip stovėjo A. K. ir A. S. bandė smūgiuoti A. K., griebti pečių lygyje. Tada uždariusi duris girdėjo, kad vyksta kažkoks subruzdimas, pamatė, kaip A. S. gulėjo ant žemės – A. S. gulėjo ant nugaros, mano, kad ten vyko konfliktas, nes girdėjosi daug triukšmo ir keikėsi jie. Liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad A. S. norėjo trenkti A. K., bet A. K. pagavo nukentėjusiojo jo ranką ir paguldė nukentėjusįjį ant žemės – A. S. buvo paguldytas ant nugaros. A. K. paprašė duoti ką nors, nes reikia surišti A. S. rankas. Aukščiau nurodyti kaltinamojo ir liudytojų parodymai patvirtina ne tik konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo faktą, bet ir tai, jog būtent kaltinamasis buvo tas asmuo, kuris įvykio metu daugiausia ir intensyviausia fiziškai kontaktavo su A. S. – kaltinamasis neginčijo aplinkybės, kad tai jis pargriovė nukentėjusįjį bute koridoriuje ant žemės, kad tai jis laikė nukentėjusįjį, kol šiam buvo surištos rankos ir kol jis buvo vedamas iš penktame aukšte esančio buto į lauką. Nuo pat konflikto koridoriuje pradžios iki kol lauke atvyko policija kaltinamasis buvo šalia nukentėjusiojo. Remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. K. yra vienintelis iš įvykio metu įvykio vietoje buvusių asmenų, galėjęs padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus nukentėjusiajam – byloje nėra jokių duomenų, kad kas nors kitas be kaltinamojo būtų konfliktavęs su nukentėjusiuoju, būtų daręs (bandęs daryti) fizinį poveikį nukentėjusiajam. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nematė, kad tą vakarą kas nors būtų sužalojęs nukentėjusįjį.

Nors kaltinamasis pripažino, kad būdamas bute ėmėsi aktyvių veiksmų sutramdyti agresyviai jo atžvilgiu nusiteikusį nukentėjusįjį (pargriovė ant žemės, laikė pargriautą, surišo rankas), kad jis vedė surištą nukentėjusįjį laiptais žemyn iš penkto aukšto į lauką, kad jis buvo prie nukentėjusiojo lauke šiam paprašius cigaretės, tačiau kategoriškai neigė smurtavęs prieš jį ir pažymėjo, jog tikrai nesiruošė sužaloti nukentėjusiojo. Teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti įvykį matę liudytojai V. K. ir Ž. S. duodami parodymus aplinkybių dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam nenurodė. Abu minėti liudytojai ir kaltinamasis akcentavo aplinkybę, kad išėjus į lauką nukentėjusysis paprašė parūkyti, tačiau kai tik jam atrišo rankas, tuo metu A. S. trenkė A. K., o A. K. tuo metu pasitraukė ir tada A. S. griuvo prie pat laiptinės, kur yra asfaltas. Būtent tokiomis aplinkybėmis kaltinamasis ir liudytojai aiškino nukentėjusiajam iš karto po įvykio gydymo įstaigoje nustatytų bei vėliau specialistų išvadose nurodytų daugybinių sužalojimų kilmę. Nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo ir liudytojų teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus dėl įvykio, pažymėtina, jog kaltinamasis turi suinteresuotumą bylos baigtimi, o liudytojai Ž. S. ir V. K. proceso metu aiškiai palaikė kaltinamojo pusę ir davė jam palankius parodymus (Ž. S. yra kaltinamojo esama sugyventinė, V. K. yra Ž. S. sesers vyras), be to, liudytojas V. K. įvykio metu buvo neblaivus – jis prieš įvykį kartu su nukentėjusiuoju vartojo degtinę. Kaltinamojo ir paminėtų dviejų liudytojų parodymai apie nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų kilmę neatitinka objektyvių bylos duomenų, užfiksuotų Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. PKG 25(124)/2022(01) (tyrimas pradėtas 2021 m. liepos 8 d., tyrimas baigtas 2022 m. vasario 23 d.), kurioje vienareikšmiškai nurodyta, kad sužalojimai veide nebūdingi griuvimui, kad kraujosruvos krūtinės priekiniame paviršiuje negalėjo susidaryti griūnant ant plokščio asfaltuoto pagrindo dėl savo lokalizacijos ir pobūdžio. Dėl paminėtų aplinkybių teismas spręsdamas apie nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų kilmę kaltinamojo ir liudytojų Ž. S. bei V. K. parodymais nesivadovauja.

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kilmės, jų pobūdžio ir masto, o taip pat dėl priežastinio ryšio tarp kaltinamojo smurtinių veiksmų bei nukentėjusiojo sužalojimų teismas vadovaujasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. PKG 25(124)/2022(01) (tyrimas pradėtas 2021 m. liepos 8 d., tyrimas baigtas 2022 m. vasario 23 d.) (2 t., b. l. 111–116). Ši išvada lyginant su kitomis byloje esančiomis specialistų išvadomis – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3315/2019(02), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3315/2019(02) ir Teismo medicinos konsultacine specialisto išvada Nr. 0028/23 yra pati išsamiausia, pateikta dviejų specialistų, atliekant tyrimą vertinti ir nukentėjusiojo medicininiai duomenys, fiksuoti iki įvykio, pradedant 1987 m. įrašais, joje pateikti aiškūs ir argumentuoti atsakymai į specialistams pateiktus klausimus. Teismas nesivadovauja gynėjo į bylą patekta Teismo medicinos konsultacine specialisto išvada Nr. 0028/23 (tyrimas pradėtas 2023 m. balandžio 20 d., tyrimas baigtas 2023 m. balandžio 24 d.) (4 t., 157–162), dėl jos neišsamumo ir nekonkretumo. Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0028/23 2 punkte pateikiami duomenys apie sniego dangą, buvusią 2019 m. gruodžio 3 d. skirtingose Lietuvos vietovėse, tačiau nepaaiškinama, kuo šie duomenys reikšmingi sprendžiant dėl nukentėjusiojo sužalojimų mechanizmo, tuo labiau kad tiek liudytoja Ž. S., tiek liudytojais apklausti pareigūnai savo parodymuose mini asfaltą, o ne sniego dangą. Taip pat matyti, kad specialistas daro prielaidą, jog smūgiai buvo suduoti gulinčiam nukentėjusiajam ir nevertina, ar nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius nukentėjusiajam esant kitokioje padėtyje. Be to, Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0028/23 vartojama formuluotė „labiausiai tikėtina“ rodo, kad pats specialistas neatmeta tikimybės, jog sužalojimai galėjo būti padaryti ir ne jo pateiktoje išvadoje nurodytu būdu, t. y. ne griūnant. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0028/23 nurodant sužalojimų mechanizmą nedetalizuojama, kiek kartų nukentėjusysis turėjo griūti, kad patirtų tokius sužalojimus. Galiausiai, teismo posėdžio metu apklaustas specialistas P. P. pripažino, jog savo išvadą teikė remdamasis specialistų V. K. ir J. R. išvada, kurioje įtraukti medicininių dokumentų aprašymai, kas leidžia manyti, jog specialistas savarankiško tyrimo neatliko.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. PKG 25(124)/2022(01) nukentėjusiajam A. S. konstatuota muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos veido ir pažandės-kaklo dešinėje pusėje, krūtinės priekiniame paviršiuje, dešiniame žaste, kraujosruva dešinės akies junginyje, odos nubrozdinimai nosies šaknies srityje ir kelių sąnarių srityse, dešinės pusės 1-2 viršutinių dantų vainikų lūžiai iki šaknų bei dešinės pusės 3 viršutinio danties vainiko nuskilimas, nosies kaulų bei viršutinio žandikaulio-skruostikaulio komplekso dešinės pusės daugybiniai kaulų lūžiai. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl minėtų veido kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų laikotarpiui. Visi sužalojimai padaryti mažiausiai nuo 11-os trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Kraujosruva dešiniame žaste būdinga suspaudimui pirštu. Odos nubrozdinimai keliuose būdingi griuvimui ar atsitrenkimui į kietą paviršių. Sužalojimai veide ir pažandėje-kakle būdingi smūgių sudavimui. Kraujosruvos krūtinėje galėjo susidaryti tiek nuo smūgių, tiek nuo kito asmens prispaudimo įrėmimo veiksmų grumtynių metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2019 m. gruodžio 3 d. apie 19.30 val. bei nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai veide galėjo būti padaryti nuo smūgių kumščiais. Sužalojimai veide nebūdingi griuvimui. Didesnė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje galėjo susidaryti įremiant kito asmens keliu, mažesnės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje susidarė nuo trauminių poveikių smulkesniais kontaktuojančiais paviršiais, nei kelio sąnarys, pvz., nuo kumščio pirštais, alkūnės atsikišusios dalies. Kraujosruvos krūtinės priekiniame paviršiuje negalėjo susidaryti griūnant ant plokščio asfaltuoto pagrindo dėl savo lokalizacijos ir pobūdžio. Priekinių trijų dantų pažeidimai galėjo susidaryti tiek nuo smūgio, tiek kitam asmeniui įremiant kietą daiktą į dantų sritį. Dantų pažeidimai nebūdingi griuvimui ant asfaltuotos dangos. A. S. nustatytų sužalojimų visuma nebūdinga savęs žalojimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų padarymas nėra paaiškinamas liudytojų nurodytomis aplinkybėmis (2 t., b. l. 111–116). Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, kad dar prieš įvykį matė, jog pas A. S. priekyje nebuvo dantų, gal dviejų, gal trijų, tačiau jokie bylos duomenys nepatvirtina šių parodymų teisingumo, priešingai – jų teisingumą paneigia objektyvūs bylos duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3315/2019(02) A. S. konstatuoti viršutinių dešinių 1 ir 2 dantų vainikų lūžiai, viršutinio dešinio 3 danties vainiko nuskilimas, pažymint, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, nes jie atitinka šviežių sužalojimų kriterijus (aštrūs lūžių kraštai), ir nurodant, jog duomenų apie ankstesnius dantų sužalojimus pateiktuose medicininiuose dokumentuose nerasta (2 t., b. l. 86–89). Teisiamojo posėdžio metu perskaitytuose liudytojos N. M. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, nurodyta, kad nukentėjusysis sėdėjo pasilenkęs į priekį, kadangi iš burnos bėgo kraujas, kas taip pat leidžia manyti, kad dantys nukentėjusiajam buvo sužaloti būtent įvykio metu.

Kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tyčia – suduodamas į galvos sritį, naudodamas fizinę jėgą prieš akivaizdžiai neblaivų ir pasipriešinti negalintį nukentėjusįjį, jis neabejotinai suvokė savo veikos pobūdį ir pavojingumą bei numatė galimus padarinius, t. y., kad nukentėjusysis gali būti sužalotas, nors jų ir nekonkretizavo. Smurtas prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas sąmoningai – taip kaltinamasis demonstravo savo nepasitenkinimą nukentėjusiojo elgesiu bendraujant su juo ir su buvusia sugyventine Ž. S.. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal faktiškai kilusius padarinius.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, kaltinamojo neprisipažinimas vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas A. K. nesunkiai sutrikdžius A. S. sveikatą, pasitvirtino. Kaltinamojo A. K. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl jis pripažintinas kaltu ir baustinas.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (nukentėjusiajam A. S. nustatyti nosies kaulų bei viršutinio žandikaulio-skruostikaulio komplekso dešinės pusės daugybiniai kaulų lūžiai, nukentėjusiajam padarytos poodinės kraujosruvos veido ir pažandės-kaklo dešinėje pusėje, krūtinės priekiniame paviršiuje, dešiniame žaste, dešinės akies junginyje, odos nubrozdinimai nosies šaknies srityje ir kelių sąnarių srityje, dešinės pusės 1–2 viršutinių dantų vainikų lūžiai iki šaknų bei dešinės pusės 3 viršutinio danties vainiko nuskilimas). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad A. K. neteistas (3 t., b. l. 91–94), nėra duomenų, kad jis būtų baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (3 t., b. l. 95). Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (3 t., b. l. 101), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (3 t., b. l. 103). Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad kaltinamasis yra dirbantis asmuo (3 t., b. l. 111). Teismo vertinimu, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, spontaniška, o ne būdingas kaltinamajam elgesys.

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti parinkus kaltinamajam sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas artimas minimaliam.

Skiriant laisvės apribojimo bausmę intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis neskirtina. Nusikalstamos veikos padarymo metu dar negaliojo BK 48 straipsnio redakcija, numatanti galimybę skirti intensyvią priežiūrą, o baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigotinas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 133,77 Eur civilinį ieškinį nukentėjusiojo A. S. gydymo išlaidoms atlyginti (2 t., b. l. 139–142). Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog A. S. buvo sužalotas tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl išlaidos, patirtos apmokant už nukentėjusiojo gydymą, turėtų būti išieškotos iš nusikalstamą veiką padariusio asmens, t. y. iš A. K.. Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dydis įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis (2 t., b. l. 141), kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo priteistina civilinio ieškovo naudai 133,77 Eur, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

Kiti klausimai

Kaltinamajam 2020 m. gegužės 14 d. tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 87–84) 2020 m. birželio 30 d. prokurorės nutarimu panaikintina (1 t., b. l. 72–92), todėl nuosprendžiu jos panaikinimo klausimas nespręstinas.

Byloje esantis kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro (2 t., b. l. 2), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, jog nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Gynėjo įsitikinimu, pripažinus kad kaltinime nurodyti sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti jo ginamojo veiksmais, teismas motyvuota nutartimi turėtų pranešti prokurorui apie liudytojų V. K., Ž. S. galimai padarytą BK 235 straipsnyje numatytą nusikaltimą, kadangi jie melavo teigdami, jog A. K. nesmurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Tačiau su tokia gynėjo pozicija nesutiktina. Liudytojai davė parodymus apie tai, ką matė – smūgiai nukentėjusiajam galėjo būti suduoti ir liudytojams to nepastebėjus. Be to, neatmestina, kad liudytojai kaltinamojo elgesio nevertino kaip pavojingo ar galinčio sukelti nukentėjusiam sužalojimus, kurie buvo nustatyti medikų. Pvz., kaip matyti iš 2020 m. vasario 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos 2019 m. gruodžio 3 d. 19.55 val. garso įrašo iš BPC apžiūros duomenų, į BPC skambinusiai Ž. S. tuo metu atrodė, kad nukentėjusiajam net nereikalinga medikų pagalba, nors į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas nuvežtam A. S. buvo diagnozuoti daugybiniai veido kaulų lūžiai, nosikaulių lūžiai. Nenustatyta, kad duodami parodymus liudytojai būtų tyčia nurodę melagingas įvykio aplinkybes, todėl nėra pagrindo priimti nutarties, kaip tai numatyta BPK 257 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojat kaltinamąjį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Tenkinti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. K. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai turtinei žalai atlyginti 133,77 Eur (šimtą trisdešimt tris eurus 77 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

Byloje esantį kompaktinį diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro (2 t., b. l. 2), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė