Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant pareiškėjui V. L. (V. L.), pareiškėjo atstovei advokatei Marinai Saveljevai, asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu T. L., institucijos, teikiančios išvadą byloje - VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovei Danutei Martinkutei, vertėjai Vidai Rimkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą dėl teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimo, T. L. pripažinimo neveiksnia bei globėjo paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu – T. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji nėra neveiksni. Pati tvarko savo asmeninius reikalus, atlieka visus namų ruošos darbus, įvairias finansines operacijas, pavyzdžiui, perka maistą, vaistus ir pan. Nurodė, jog prieš septynis metus buvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje, alkoholio nevartoja apie septynis metus. Kartu nurodė, jog yra iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo.

VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė nurodo, jog T. L. nėra registruota jų įstaigoje, joje nesigydo, iš turimos medžiagos daro išvadą, jog ji veiksni, todėl nėra pagrindo ją pripažinti neveiksnia.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.5 str. fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu (CK 2.10 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-11 nutartyje Nr. 3K-3-370/2008 išaiškinta, kad pagal CK 2.10 str. 1 d. ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 str. nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Taip pat pažymėtina, jog Įstatymo 27 str. nuostatos dėl prievartinio psichikos sutrikimų turinčio asmens hospitalizavimo sąlygų (realios grėsmės, kad sunkia psichikos liga sergantis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimas) taip pat laikytinos tomis gairėmis, į kurias turėtų atsižvelgti teismas, vertindamas asmens galėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti pobūdį.

Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė ir ekspertams pateikti klausimai, ar T. L. serga psichine liga, ar gali suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti ir ar gali duoti dalyvauti teismo posėdyje (b.l. 21-22). Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad T. L. diagnozuotas nepatikslintas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas dėl galvos smegenų disfunkcijos, nepaisant organinio centrinės nervų sistemos pakenkimo požymių, nenustatyta T. L. psichopatologijos, kuri trukdytų jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti įgyjant civilines teises bei pareigas, T. L. gali dalyvauti teismo posėdyje (b.l. 54-57). Teismo posėdžio metu T. L. atvirai atsakinėjo į jai užduodamus klausimus, pripažino, jog kažkada vartojo alkoholį, buvo gydyta, šiuo metu alkoholio nevartoja, supranta alkoholio daromą žalą. Taip pat T. L. nurodė, jog atlieka visu namų ruošos darbus, sugeba savarankiškai nuvykti į parduotuvę, vaistinę, atlikti finansines operacijas, t.y. sumokėti už prekes, paslaugas ir t.t., orientuojasi laike bei vietoje. Tai, jog orientuojasi laike bei erdvėje, atlieka buities darbus teismo posėdžio metu pripažino ir pareiškėjas. Be to, T. L. teiginius, jog ji yra veiksni teismo posėdžio metu patvirtino V. L. ir T. L. sūnus E. L., kuris parodė, jog jo mama yra visiškai veiksni, tvarkosi buityje, sugeba atlikti ir atlieka visas būtinas finansines operacijas. Kaip minėta, neveiksniu gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t.y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinant šalių pasisakymus teismo posėdžio metu bei 2013-02-19 teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 85TPK-61/20113 konstatuotina, jog šiuo metu T. L. geba savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jai suteiktomis teisėmis ir laisvėmis, todėl nėra pagrindo pripažinti T. L. neveiksnia. Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 467 str. 5 d. nustato, kad nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, teismas pareiškėjo prašymu ar savo iniciatyva gali aiškintis aplinkybes, ar nėra pagrindo asmens veiksnumą apriboti. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą apriboti, teismas priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu, kaip numato CPK 468 str. 2 d. CK 2.11 str. 1 d. nustatyta, jog fizinių asmenų civilinis veiksnumas gali būti apribotas teismo tvarka, jeigu jie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog T. L. šiuo metu piktnaudžiautų alkoholiu. 2006 m. T. L. diagnozuotas organinis kliedesinis sutrikimas, žalingas alkoholio vartojimas. Tačiau daugiau duomenų apie tai, jog T. L. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais byloje nėra. Be to, pareiškėjas bei liudytojas E. L. teismo posėdžio metu parodė, jog šiuo metu T. L. alkoholio nevartoja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog šiuo metu nėra teisinio pagrindo apriboti T. L. veiksnumą. Kartu teismas pažymi, jog tariamas T. L. išlaidumas negali būti pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu ar apriboti jos veiksnumą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.