Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Apelianto manymu, skundžiamas teismo nuosprendis nepagrįstas, nes byloje nepašalinti prieštaravimai ir abejonės, nepatikrintos ir neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, neįvertinti visi bylos duomenys.

Jis nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė. Jo kaltė pasisavinus skundžiamame nuosprendyje nurodytą pinigų sumą grindžiama kasos išlaidų orderiais 2009-09-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-30 Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas atkreipia dėmesį į šių orderių parengimo ir pasirašymo aplinkybes. Nurodo, jog pirmasis orderis yra nepasirašytas, o byloje pateiktas pasirašytas tos pačios dienos tai pačiai sumai orderis yra be numerio. Teisme buvo nustatyta, kad įmonės apskaitininkės (liudytojos J. S. ir S. K.), 2009 m. rugsėjo mėn. paaiškėjus, kad kasoje trūksta atitinkamų pinigų sumų (18 630 Lt ir 36 900 Lt), išrašė apelianto vardu kasos išlaidų orderius be datų ir perdavė juos per kitus įmonės darbuotojus apeliantui pasirašyti. Apeliantas neginčija šių kasos išlaidų orderių pasirašymo fakto, tačiau teigia nepatikrinęs juose įrašytų duomenų tikrumo. Nurodo, jog jų įmonėje egzistavo tokia tvarka, kad už dalį surinktų grynųjų pinigų padalinių vadovai įmonės reikmėms pirkdavo įvairias prekes ir paslaugas ir šios operacijos buvo atliekamos tarpusavio pasitikėjimo pagrindu, kadangi anksčiau jokių nesusipratimų nekildavo jis, pasirašydamas minėtus kasos išlaidų orderius, jų nepatikrino. Todėl nepaneigta galimybė, kad vadybininkai jam faktiškai perdavė mažiau pinigų, negu jis lengvabūdiškai patvirtino, pasirašydamas iš esmės fiktyvius kasos išlaidų orderius, nes jų pasirašymo momentu jam jokie pinigai faktiškai nebuvo perduodami.

Liudytojų D. V. ir S. Ž. parodymai, kad jis (apeliantas) jiems prisipažino dėl pinigų paėmimo ir pasisavinimo, nepatvirtinti jokiais kitais objektyviais įrodymais. Apeliantas mano, kad liudytojai, duodami jį kaltinančius parodymus, siekia patys išvengti atsakomybės už įmonėje padarytus pažeidimus. Jis šiems liudytojams yra tik patvirtinęs tai, ką jie ir taip žinojo, kad dalis surinktų pinigų buvo panaudoti įmonės reikmėms perkant prekes ir paslaugas. Liudytojo A. B. parodymus, kad jis perdavė apeliantui keliolika tūkstančių litų, nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad sudėjus Kauno filialo darbuotojų nurodytas pinigų sumas (A. B. nurodytus 12 000-14 000 Lt, S. N. - 800 Lt bei R. M. - 3000 Lt), neva perduotas jam (apeliantui), nesusidaro 18 630 Lt suma. Analogiška situacija yra ir su Vilniaus regiono darbuotojais, E. Z. nurodė perdavęs 1 000 Lt ir 1 200 Lt, T. Ž. - apie penkis kartus po 1 000, A. T. - tris kartus po 1 000 Lt, o jis yra kaltinamas paėmęs 36 900 Lt, taigi susidaro virš 25 000 Lt skirtumas. Vilniaus filialo darbuotojas R. V. (D.), teigęs, kad davė apeliantui „atskirais atvejais kažkokią dalį pinigų“, teisme negalėjo nurodyti net apytikslios sumos, tačiau, apelianto manymu, jis neabejotinai būtų prisiminęs tokio dydžio sumą.

Apeliantas neneigia, kad įmonės einamosioms išlaidoms buvo naudojami grynieji pinigai, gauti iš vadybininkų, tačiau tvirtina, kad kiekvieną kartą paėmęs pinigus ir panaudojęs juos einamiesiems įmonės reikalams, apskaitininkėms pristatydavo išlaidas pateisinančius dokumentus (kasos kvitus, sąskaitas faktūras). Tai, kad jis atsiskaitydavo įrodo liudytojo A. B. ir kitų liudytojų parodymai, kad niekada nėra susidarę skolos dėl jų pateiktų pinigų priėmimo kvitų, kai dalį pagal juos gautų pinigų duodavo apeliantui. Be to, įmonėje griežtai buvo atliekama apskaita kiekvieną dieną, todėl skola susidaryti negalėjo. Kad paimti pinigai buvo naudojami įmonės veiklai, įrodo specialisto išvadoje nurodyti 34 kasos išlaidų orderiai bendrai 25 019,04 Lt sumai su nurodyta mokėjimo paskirtimi „už prekes“, išrašyti jo vardu įmonės Kauno filiale.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos išnagrinėjęs teisiamajam posėdyje, pripažino, jog A. R., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus ir Kauno regiono padalinių vadovu, būdamas pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2009-10-01, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus ir Kauno miestų teritorijoje, tačiau tiksliau nenustatytose vietose, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę priimti pinigines lėšas ir duodamas valdingus nurodymus T. Ž., E. Z., A. T., S. N., R. M., R. D., A. B. perduoti jam dalį iš klientų surinktų pinigų, iš Kauno regiono vadybininkų paėmė 18 630 Lt grynųjų pinigų, apie ką pasirašė 2009-09-30 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), o iš Vilniaus regiono vadybininkų surinko 36 900 Lt grynųjų pinigų, apie ką pasirašė 2009-09-30 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš vadybininkų paimtų 55 530 Lt grynųjų pinigų į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke ir kasą neįnešė, bendrovės veikloje nepanaudojo ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) didelės 55 530 Lt vertės turtą.

Nuteistasis A. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo pasisavinus svetimą didelės vertės turtą nepripažino. Pirmosios instancijos teisme jis parodė, jog bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo Vilniaus ir Kauno filialų vadovo pareigose. Jo pareigos buvo administruoti, kuruoti visą tų filialų veiklą (vadybininkų darbo priežiūra, transporto ūkis, sandėliai ir t. t.). Grynuosius pinigus iš klientų rinkdavo vadybininkai ir kiekvieną vakarą juos turėdavo priduoti į banką. Jis iš klientų pinigus rinko tik išimtinais atvejais. Filialuose realios kasos ir grynųjų pinigų nebuvo, o einamiesiems bendrovės reikalams buvo reikalingi grynieji pinigai, todėl vienintelis būdas jų gauti buvo paimti iš vadybininkų, kol šie surinktų pinigų neinkasavo į banką. Toks grynųjų pinigų paėmimas bendrovėje buvo įprastas dalykas. Tai dažniausiai darydavo jo pavaduotojai: Kaune - A. B., Vilniuje - R. D. (R. D., dabartinė pavardė – V.), tačiau ir jam yra tekę imti pinigų iš vadybininkų. Iš Kauno regiono vadybininkų pinigus ėmė tik vieną ar du kartus, nes Kaune būdavo retai. Atsimena, kad vieną kartą iš vadybininko S. N. ėmė pinigų, tačiau kategoriškai neigia ėmęs iš A. B. pastarojo nurodytą pinigų sumą. Vilniuje jis būdavo dažniau, todėl kai vadybininkai būdavo filiale, jis paimdavo iš jų grynųjų pinigų, kurie buvo reikalingi bendrovės reikmėms. Neneigia iš vadybininkų E. Z., A. T., T. Ž. paėmęs pinigus, tačiau teigia, kad visi jie buvo panaudoti bendrovės reikmėms. Jam vadybininkas duodavo kažkurio kliento pinigų sumokėjimo kvitą su panašia suma, kurią reikėjo sumokėti už bendrovės einamąsias išlaidas, o jis jas apmokėjęs ir gavęs sąskaitą, pagrindžiančią tas išlaidas, nuveždavo kartu su vadybininko jam duotu kvitu to filialo, iš kurio vadybininko buvo paimti pinigai, apskaitininkei. Nuteistasis mano, kad realiai jokio pinigų trūkumo nebuvo, jis buvo sukurtas dirbtinai, atsiradus jo pasirašytiems kasos išlaidų orderiams. Jis neneigia pasirašęs kasos išlaidų orderius 18 630 Lt ir 36 900 Lt sumoms, tačiau kokioms aplinkybėmis tai padarė neatsimena. Teigia, jog tiek A. B., tiek kiti asmenys jam atveždavo pasirašyti labai daug dokumentų, kuriuos reikėdavo greitai pasirašyti, todėl galėjo pasirašyti jų neperskaitęs, nors tai ir neteisinga. Kategoriškai neigia paėmęs kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų sumas (t. 6, 164-168 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu A. R. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. kad bendrovės reikmėms iš Vilniaus ir Kauno regiono vadybininkų be jokių apskaitos dokumentų ėmė grynuosius pinigus, jų surinktus iš klientų, tačiau tikslių jam perduotų pinigų sumų ir jų panaudojimo aplinkybių neatsimena. Nurodė, jog iš Kauno regiono vadybininkų pinigų bendrovės reikmėms beveik neimdavo, yra vieną kartą ėmęs iš S. N. 300 ar 700 litų ir galimai A. B. jam yra perdavęs vieną ar du šimtus litų, tačiau jokiu būdu ne tūkstančius. Iš Vilniaus regiono vadybininkų A. T., T. Ž., E. Z., R. D. (V.) pagal grynųjų pinigų kvitus ėmė pinigus, tačiau konkrečių sumų ir aplinkybių, kuriomis jie buvo jam perduoti, neatsimena. Visus iš vadybininkų paimtus pinigus panaudojo bendrovės einamosioms reikmėms ir apskaitininkėms S. K. (šiuo metu pavardė – Ž.) bei J. S. (dabartinė pavardė – N.) pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Neneigia, kad kasos išlaidų orderiuose 18 630 Lt ir 36 900 Lt sumoms yra jo parašai ir įrašai apie pinigų sumas, tačiau jis neatsimena dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis juos pasirašė. Mano, kad minėti kasos išlaidų orderiai galėjo būti išrašyti vidiniam pinigų pervežimui į centrinę būstinę (5 t. 124-125; 158-160 b. l.).

Taigi kaip matyti iš nuteistojo parodymų turinio, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino pasirašęs dviejuose kasos išlaidų orderiuose su juose nurodytomis 18 630 Lt ir 36 900 Lt sumomis, tačiau kategoriškai neigia šiuos pinigus realiai gavęs ir pasisavinęs. Pasirašymo minėtuose orderiuose aplinkybių nuteistasis neatsimena, tačiau mano, kad skubiai pasirašinėdamas daug įvairių dokumentų galėjo juos pasirašyti neskaitęs, o minėti kasos išlaidų orderiai galėjo būti išrašyti vidiniam pinigų pervežimui. Apeliantas neneigia ėmęs iš kai kurių vadybininkų grynuosius pinigus, tačiau teigia visus juos naudojęs bendrovės reikmėms ir regionų padalinių apskaitininkėms pateikęs tų pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus. Be to, tvirtina, kad jo iš vadybininkų paimtos pinigų sumos nebuvo tokios didelės, kad susidarytų jo pasirašytuose išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos. Nuteistojo parodymų turinys leidžia daryti išvadą, kad jo parodymai iš esmės yra vienodi ir nuoseklūs. Nuteistojo teiginiai, kad jo pasirašytuose kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos jam realiai nebuvo perduotos, nepaneigti. Priešingai, išanalizavus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad 2009-09-30 Kauno ir Vilniaus regionų vadovo A. R. vardu išrašytuose dviejuose kasos išlaidų orderiuose, kuriuose nurodyta, kad: 1) Kauno regiono kasoje A. R. vardu buvo apskaitytos 18 630 išlaidos pagal kasos išlaidų orderį be numerio, kurio eilutėje pinigų išmokėjimo pagrindas įrašyta ,,Išimami iš UAB (duomenys neskelbtini), 2) Vilniaus regiono kasoje A. R. vardu buvo apskaitytos 36 900 Lt pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio eilutėje pinigų išmokėjimo pagrindas įrašyta ,,Išduota vadovui iš Vilniaus filialo kasos“, įrašyti duomenys nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis, o orderių surašymo forma neatitinka teisės aktų reikalavimų. Ši teismo išvada grindžiama sekančiais bylos įrodymais.

Byloje liudytojais apklausti aptariamu laikotarpiu bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbę vyr. finansininkė L. S. ir bendrovės vadovas D. V. parodė, jog A. R. galimai pasisavintų pinigų suma buvo nustatyta remiantis tik apskaitininkių S. K. (Ž.) ir J. S. (N.) pateiktais kasos išlaidų orderiais, t. y. 2009-09-30 Vilniaus regiono padalinio apskaitininkės S. K. (Ž.) išrašytu kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) 36 900 Lt sumai ir Kauno regiono padalinio apskaitininkės J. S. (N.) išrašytu kasos išlaidų orderiu 18 630 Lt sumai. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra net du 2009-09-30 Kauno regiono padalinio apskaitininkės J. S. (N.) išrašyti kasos išlaidų orderiai 18 630 Lt sumai, vienas kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas skundžiamame teismo nuosprendyje, yra pasirašytas tik Kauno regiono padalinio apskaitininkės J. S., gavėjo parašo jame nėra (1 t., 30 b. l.), o kitas, be numerio, pasirašytas A. R. (1 t., 34 b. l.), visi trys paminėti kasos išlaidų orderiai nepasirašyti finansininkės ir vadovo.

Iš nuteistojo A. R. pasirašytų kasos išlaidų orderių matyti, jog Vilniaus ir Kauno regionų padalinių apskaitininkės minėtus dokumentus išrašė tą pačią dieną - 2009-08-30, ir po to, kai bendrovėje buvo nutarta atlikti piniginių lėšų inventorizaciją bei 2009-09-29 bendrovės vyr. finansininkė L. S. elektroniniu paštu išplatino pranešimą regionų vadovams visus iš klientų surinktus pinigus inkasuoti iki 2009-09-30 15 val. (1 t., 46 b. l.). Šią aplinkybę patvirtino liudytojai L. S. ir D. V.

Liudytoja L. S. teisme parodė, jog bendrovėje 2009 m. liepos mėn. pabaigoje ar rugpjūčio mėn. buvo inicijuotas ilgalaikio turto patikrinimas ir piniginių lėšų inventorizacija. Po inventorizacijos Vilniaus apskrities apskaitininkė S. K. (Ž.) atnešė orderius ir pasakė, kad grynieji pinigai yra pas A. R. Suma buvo apie 50 000 Lt, dalis buvo surinkta Kaune, dalis – Vilniuje (6 t., 146 b. l.). Liudytoja teisme patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose detaliau parodė apie grynųjų pinigų bendrovėje apskaitos tvarką ir už tai atsakingus asmenis. Ji parodė, jog regionų apskaitininkės atliko ir kasininkės pareigas, joms buvo pavesta vesti klientų įplaukų kasos apskaitą, joms buvo priduodami ir jų apskaitomi grynųjų pinigų priėmimo kvitai bei sudengiami banko inkasavimai. Grynųjų pinigų priėmimo kvitai buvo griežtos apskaitos numeruojami dokumentai, kurie būdavo išduodami pasirašytinai regionų vadovams. Kadangi jų turima buhalterinė programa negalėjo apskaityti išduotų jau sunumeruotų grynųjų pinigų kvitų numeracijos, tai kvitų numeracijos kontrolė būdavo apskaitoma pačių apskaitininkių sudaromose ekselinėse lentelėse, kuriose ir turėjo būti nurašomi panaudoti ar sugadinti piniginiai kvitai. Nors apskaitininkės buvo kartu ir kasininkės, tačiau realiai nei viename regione apskaitininkės grynųjų pinigų kasoje neturėdavo, todėl tvarkydavo tik dokumentinę kasą, o visus grynuosius pinigus pagal kvitus turėdavo įnešti į banką asmuo paėmęs juos iš klientų. Vadybininkai niekam negalėjo perduoti grynųjų pinigų be atitinkamų dokumentų. Apie tai, kad vadybininkai duodavo A. R. pinigus, o šis jų neįnešė į banką ar kasą, sužinojo tik 2009-09-30. Iki 2009-10-01 piniginių lėšų inventorizacija atliekama nebuvo, nes apskaitininkės regionuose operacijų su grynaisiais pinigais nevykdydavo ir grynųjų pinigų pas jas negalėdavo būti, kadangi vadybininkai visus pinigus turėjo inkasuoti į banką. A. R. pasisavintų pinigų suma buvo nustatyta remiantis tik apskaitininkių pateiktais kasos išlaidų orderiais nurodytai pinigų sumai. Nustatyti pagal kokį konkretų grynųjų pinigų kvitą grynieji pinigai buvo vadybininkų perduoti regiono vadovui A. R., o pastarasis jų neįnešė į bendrovės banko sąskaitą ar kasą nėra galimybės, kadangi visi pinigai ,,sukrenta“ į tą pačią balansinę sąskaitą ir visi pirminiai dokumentai patenka į apskaitos sistemą. Be to, vadybininkai teigia, kad A. R. jie perduodavo tik pinigus, o kvitus perduodavo apskaitininkei, kuri to niekur nežymėdavo, todėl kvitų ir pinigų sumų nustatyti ir konkretizuoti praktiškai neįmanoma (5 t., 22-26 b. l.)

Liudytojas D. V. teisme parodė, jog nusprendus bendrovėje sustiprinti grynųjų pinigų srautų kontrolę, buvo nutarta atlikti pinigų inventorizaciją ir tada išaiškėjo pinigų trūkumas. Vilniaus ir Kauno regionų padalinių kasininkės pasakė, kad A. R. paėmė pinigus ir neįnešė į bendrovės kasą. 2009-09-30 jos išrašė kasos išlaidų orderius 18 630 Lt ir 36 900 Lt sumoms, kuriuos A. R. pasirašė. Iš kur A. R. paėmė pinigus nežino, tik įtaria, kad surinko iš vadybininkų, tačiau iš kurių vadybininkų imdavo pinigus ir kiek kartų nežino. Einamosioms išlaidoms iki jo įsakymo pinigus filialo vadovai galėjo imti, tačiau mėnesio pabaigoje turėjo pristatyti jų panaudojimą patvirtinančius dokumentus. Vėliau ši tvarka buvo panaikinta ir uždrausta daryti atsiskaitymus filialuose. Visi pinigai turėjo būti įnešti į kasą (6 t. 158-161 b. l.). Liudytojas teisme patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose papildomai nurodė, jog jam atėjus dirbti bendrovės direktoriumi buvo pakeista buvusi tvarka, susijusi su grynųjų pinigų apyvarta. Buvo nustatyta, kad vadybininkai, surinkę grynuosius pinigus iš klientų, kiekvieną dieną įneša juos į bendrovės banko sąskaitą ir priduoda apskaitininkėms tai patvirtinančius dokumentus (grynųjų pinigų surinkimo kvitus ir inkasacinį pranešimą). Taip pat buvo sugriežtintas grynųjų pinigų išdavimas iš kasos grynais pinigais pagal avansines apyskaitas, tokius dokumentus būtinai turėjo pasirašyti direktorius. Tačiau pasitaikydavo atvejų, kai grynuosius pinigus vadybininkai atiduodavo regiono vadovui be jokios apskaitos, mano, kad tokiu būdu susidarė A. R. skola (5 t., 9-12 b. l.).

Apie A. R. susidariusį įsiskolinimą Vilniaus regiono padalinyje ir 2009-09-30 jo vardu išrašyto kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) 36 900 Lt sumai (1 t., 35 b. l.) aplinkybes teisme liudytoja apklausta buvusi UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apskaitininkė S. Ž. (K.) parodė, jog ji negali nurodyti konkrečiai A. R. į bendrovės kasą neįneštų pinigų sumų. Parodė, jog per laikotarpį nuo 2009 m. birželio iki rugsėjo mėn. arba nuo liepos iki rugsėjo mėn. buvo daug atvejų, kai į įmonės sąskaitą nebuvo gauti pinigai, bet konkrečių atvejų nurodyti negali (6 t., 144-145 b. l.). Liudytoja teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose detaliau nurodė minėtas aplinkybes. Ji parodė, jog nuo 2009 m. birželio prasidėjo atvejai, kai vadybininkai atnešdavo kvitų didesnei pinigų sumai negu pateikdavo banko inkasacinių pranešimų. Vadybininkai nurodydavo, kad trūkstamus pinigus paėmė vadovas A. R. darbo reikalais. Tada ji dienos kasos knygoje rašydavo grynųjų pinigų likutį, tariamai esantį pas ją kasoje, nors realiai pinigai būdavo pas A. R. Nustatyti konkrečiai pagal kokį kvitą pinigai nebūdavo priduoti į banką ir kasą nėra galimybės, nes visi tos dienos vadybininko surinkti pinigai buvo apskaitomi vienu inkasaciniu banko pranešimu. Tačiau kiek didėja tos dienos ir likusių dienų grynųjų pinigų likutis kasoje matėsi pagal kasos knygą. Toks grynųjų pinigų neįnešimas į kasą tęsėsi iki 2009 m. rugsėjo pabaigos, kuomet buvo nuspręsta apskaityti visus bendrovės pinigus. Tada ji suskaičiavo, kad pas ją, kaip Vilniaus regiono apskaitininkę, trūksta 36900 litų, kuriuos buvo paėmęs ir negrąžinęs A. R. Šiai pinigų sumai išrašė kasos išlaidų orderį be datos ir paprašė R. D. (V.) surasti A. R. ir duoti jam pasirašyti, nes pastarajam jo nepasirašius šie pinigai būtų laikomi esančiais pas ją kasoje. R. D. (V.) jai atvežė A. R. pasirašytą kasos išlaidų orderį, ji įvedė jį į buhalterinės apskaitos sistemą ir ši suma buvo nurašyta kaip A. R. skola. Apie augančią A. R. skolą nei ji, nei kiti Vilniaus regiono vadybininkai ir kiti darbuotojai niekam iš aukštesnių vadovų nepranešė, nes A. R. dirbo ilgai ir jie juo pasitikėjo, manė, kad jis tuos pinigus įneš į kasą (5 t., 32-36 b. l.). Papildomos apklausos metu liudytoja patikslino, kad pinigų trūkumas susidarė per porą mėnesių, maždaug 2009 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, kasos išlaidų orderis A. R. buvo išrašytas ir jo pasirašytas ne 2009-09-30, o anksčiau, tačiau į apskaitą įtrauktas tik 2009-09-30 (5 t., 37-39 b. l.).

Apie A. R. susidariusį įsiskolinimą Kauno regiono padalinyje ir 2009-09-30 jo vardu išrašyto kasos išlaidų orderio 18 630 Lt sumai (1 t., 34 b. l.) pasirašymo aplinkybes apklausta buvusi bendrovės Kauno regiono padalinio apskaitininkė J. N. (S.) teisme parodė, jog pinigai iš Kauno kasos dingo tuo metu, kai ji turėjo nedarbingumo lapelį. Grįžusi į darbą ir tai pastebėjusi pranešė A. R., kuris patvirtino, kad trūksta pinigų ir pripažino visą sumą paėmęs, iš kur ją paėmė nežino, nes tuo metu jos nebuvo. Apie šią situaciją pranešė pavaduotojui A. (B.), informavo visus vadovus (6 t., 154-155 b. l.). Paaiškinime, rašytame 2009-09-30, J. N. nurodė, jog rugpjūčio 6-10 dienomis turėjo nedarbingumo pažymėjimą, grįžusi į darbą 11 dieną pastebėjo, kad kasoje trūksta 18 630 Lt ir tą pačią dieną, nesulaukusi iš regiono vadovo A. R. pinigų, išrašė kasos išlaidų orderį 18 630 Lt sumai, kurį A. R. pasirašė. Pinigų trūkumo į apskaitą neįvedė, nes toks buvo A. R. nurodymas (1 t., 24 b. l.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. V. 2009-11-09 raštu Nr. 09/288 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus 3-jam policijos komisariatui pateikė 35 pinigų priėmimo kvitų kopijas ir šių kvitų suvestines, kuriose užfiksuotos pinigų sumos atitinka surinktų, bet neinkasuotų, lėšų užfiksuotų A. R. vardu išrašytuose 2009-09-30 kasos išlaidų orderiuose Kauno ir Vilniaus regionų bendrovės padalinių kasose, pinigų sumas (1 t., 32, 34, 35, 41, 42-43, 48 – 92 b. l.).

Siekiant byloje objektyviai nustatyti kiek tiriamuoju laikotarpiu 2009-06-01 – 2009-10-01 piniginių lėšų Vilniaus ir Kauno regiono vadybininkai surinko pagal pinigų priėmimo kvitus, kokia dalis surinktų piniginių lėšų buvo įnešta į bedrovės kasą, banko sąskaitą ir kokia dalis perduota regiono vadovui A. R., ar UAB (duomenys neskelbtini) 2009-10-01 buvo piniginių lėšų trūkumas ar perteklius, kokį nuostolį patyrė bendrovė dėl A. R. veiksmų bei ar pajamuojant ir išlaiduojant pinigines lėšas bendrovėje buvo laikomasi norminių aktų reikalavimų, buvo paskirtas ir atliktas UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės veikos tyrimas bei 2011-05-12 pateikta specialisto išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veikos Nr. 5-1/111 (3 t. 149-170).

Specialistės, atlikdamos UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės veikos tyrimą, sutikrino pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. V. 2009-11-09 raštą Nr. 09/288 pateiktų pinigų priėmimo kvitų (35), pagal kuriuos, direktoriaus teigimu, pinigai neinkasuoti, suvestinėse nurodytas sumas ir tyrimui pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus ir Kauno regionų padalinių kasos apskaitos pirminių dokumentų, kasos knygos ir bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose duomenis, ir konstatavo visą eilę neatitikimų, kuriuos detaliai išdėstė ir išsamiai aptarė specialisto išvados dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veikos bendroje dalyje. Specialistės nustatė, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. V. pateiktus pinigų priėmimo kvitus su bendrove buvo atsiskaityta, pinigai buvo sumokėti į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą banke (specialisto išvada, 10-11 lapai), pagal šiuos pinigų priėmimo kvitus galimai atsiskaitė (pinigus inkasavo) kiti vadybininkai (specialisto išvada, 11-13 lapai) ir atsiskaitymai galimai buvo vykdomi ne pinigų priėmimo kvitų išrašymo dieną (specialisto išvada 13 lapas). Be to, specialistės, patikrinusios įrašus suvestinėse ir kasoje apskaitytų tokiais pačiais numeriais pinigų priėmimo kvitų duomenis, nustatė, kad sumos suvestinėje ir kasoje apskaitytuose pinigų priėmimo kvituose nesutampa (specialisto išvada, 13-14 lapai). Specialistės konstatavo, jog per tiriamąjį laikotarpį pateiktuose bendrovės dokumentuose nebuvo užfiksuota nei vieno atvejo, kuomet pinigų inkasavimą būtų vykdęs UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus ir Kauno regionų padalinių vadovas A. R. Tyrimui gautų dokumentų duomenimis pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) klientų priimdavo ir inkasuodavo vadybininkai bei Vilniaus ir Kauno regionų padalinių vadovo A. R. pavaduotojai: Kauno regiono padalinio vadovo pavaduotojai A. M. ir A. B., Vilniaus regiono padalinio vadovo pavaduotojas O. P. Specialistės gautų dokumentų pagrindu taip pat nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. V. 2009-08-14 įsakymas Nr. 09/07/14 B-1 ,,Dėl grynųjų pinigų išdavimo“ buvo vykdomas tik iš dalies, t. y. tyrimui gautų dokumentų duomenimis iš Kauno ir Vilniaus regionų kasų nuo 2009-08-14 nebuvo išmokami pinigai pagal pateiktas sąskaitas faktūras arba išmokami atlyginimai, tačiau 2009-09-30 Kauno ir Vilniaus regionų vadovo A. R. vardu buvo išrašyti du kasos išlaidų orderiai pagal kuriuos: 1) Kauno regiono kasoje A. R. vardu buvo apskaitytos 18 630 Lt išlaidos pagal kasos išlaidų orderį be numerio, kurio eilutėje pinigų išmokėjimo pagrindas įrašyta ,,Išimami iš UAB (duomenys neskelbtini), 2) Vilniaus regiono kasoje A. R. vardu buvo apskaitytos 36900 Lt pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio eilutėje pinigų išmokėjimo pagrindas įrašyta ,,Išduota vadovui iš Vilniaus filialo kasos“. Regioninių kasų pajamų ir išlaidų orderiuose yra tik kasininkių parašai, regionų vadovo parašų tyrimui pateiktuose kasos dokumentuose nėra. Pagal bendrovės Vilniaus ir Kauno regionų padalinių kasos knygų duomenis specialistės nustatė, kad Kauno ir Vilniaus regionų padalinių kasose buvo pinigų likutis, tai yra į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą banke neįmokėtų pinigų likutis, kuris nuo 2009 m. birželio 1 d. tolygiai didėjo ir 2009 m. rugsėjo 15 d. kasoje jau buvo apskaitytas 79 208,44 Lt likutis, tai yra į bendrovės sąskaitą banke 2009-09-15 nebuvo įmokėta 79 208,44 Lt. 2009-09-30 Kauno ir Vilniaus regionų vadovo A. R. vardu buvo išrašyti du kasos išlaidų orderiai pagal kuriuos buvo apskaitytos atitinkamai 18 630 ir 36 900 Lt išmokos, tačiau nustatyti kas iš Vilniaus ir Kauno regionų padalinių darbuotojų perdavė A. R. pinigus tikslu įmokėti pinigus į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą banke nustatyti negalima. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis A. R. tiriamuoju laikotarpiu pats pinigų iš UAB (duomenys neskelbtini) klientų nerinkdavo. Remiantis tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis specialistės konstatavo, kad pinigus į banką už kitus vadybininkus įmokėdavo E. Z., T. Ž., A. T., J. I., S. N., D. V., R. G., A. M., A. B. Detalūs duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) Kauno ir Vilniaus regionų padalinių darbuotojų pagal piniginių mokėjimo kvitus gautus pinigus ir atliktus mokėjimus į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą banke pateikti išvadų lentelėje Nr. 1, 2 ir 14, 16 prieduose. Specialistės padarė išvadą, kad bendrovės Kauno ir Vilniaus regionų padalinių kasos kny­gose buvo įrašyti visi pinigai, kurie pagal tyrimui pateiktus pinigų priėmimo kvitus buvo gauti iš bendrovės Kauno ir Vilniaus regionų klientų, bet tyrimui negauti 196 vnt. pinigų priėmimo kvitų ir 21 kasos pajamų orderių blankai. Tyrimui nebuvo pateikta pinigų priėmimo kvitų registracijos knygų, pateikta buvo tik „Griežtos ir specialios apskaitos dokumentų blankų gavimo ir iš­davimo apskaitos knyga“, kurioje užfiksuoti tiriamuoju laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) Kau­no regiono padalinio darbuotojams išduoti pinigų priėmimo kvitai. Sutikrinus tyrimui gautų UAB (duomenys neskelbtini) Kauno ir Vilniaus regionų padalinių apskaitoje apskaitytų kasos pajamų ir pini­gų priėmimo kvitų numerius su UAB (duomenys neskelbtini) regiono vadovui A. R. pagal griežtos atskaitomybės blankų pajamų ir išlaidų važtaraščius perduotų apskaitos blankų duomenis nustatyta, kad tyrimui nebuvo pateikti 196 vnt. pinigų priėmimo kvitų ir 21 kasos pajamų orderių blankai, kuriuos remiantis numerių serija ir numerių chronologine tvarka naudojo UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus ir Kauno regionų padalinių darbuotojai. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) Vilniaus ir Kauno regionų padalinių kasos apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr.179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos ope­racijų atlikimo taisyklių 4, 17 punktų nuostatas ir LR Vyriausybė 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5 straipsnio nuostatas. Dėl minėtų priežasčių tyrimui pa­teiktų dokumentų duomenimis nustatyti kiek iš viso pinigų ir pagal kokius dokumentus (pinigų pri­ėmimo kvitus) A. R. ir kiti bendrovės darbuotojai gavo iš bendrovės klientų ir neįmo­kėjo į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą banke, negalima (3 t. 149-170).

Taigi tiek liudytojai L. S., D. V., S. Ž. (K.) ir J. N. (S.), tiek aptarta specialisto išvada leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad nustatyti kiek iš viso pinigų ir pagal kokius pinigų pri­ėmimo kvitus A. R. gavo iš bendrovės vadybininkų ar bendrovės klientų ir kiek jų neįmo­kėjo į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą banke ar kasą, negalima dėl netinkamai, pažeidžiant teisės aktus, tvarkomos UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus ir Kauno regionų padalinių kasų apskaitos. Nenustačius kiek iš viso pinigų ir pagal kokius pinigų priėmimo kvitus A. R. gavo iš bendrovės vadybininkų ar klientų ir kiek jų neįmo­kėjo į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą banke ar kasą, nėra galimybės patikrinti ir A. R. vardu išrašytų bei jo pasirašytų kasos išlaidų orderių turinio pagrįstumo. Kaip jau buvo minėta, specialisto išvada nustatyta, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. V. pateiktus pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos, direktoriaus teigimu, pinigai buvo neinkasuoti, su bendrove buvo atsiskaityta, pinigai buvo sumokėti į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą banke. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pinigus į banką už kitus vadybininkus įmokėdavo E. Z., T. Ž., A. T., J. I., S. N., D. V., R. G., A. M., A. B. ir atsiskaitymai galimai buvo vykdomi ne pinigų priėmimo kvitų išrašymo dieną. Tiek UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apskaitininkė S. Ž. (K.), tiek Kauno regiono padalinio apskaitininkė J. N. (S.) pripažino, kad kasos išlaidų orderiai (A. R. vardu) buvo išrašyti ne realiai vykdant juose nurodytas buhalterines operacijas (išmokant pinigus iš kasos), o nustačius kasose grynųjų pinigų trūkumą. Šie kasos išlaidų orderiai nepasirašyti įmonės vadovo ir finansininko, tuo buvo pažeistas LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr.179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos ope­racijų atlikimo taisyklių (2007-12-19 nutarimo Nr. 1360 redakcija) 4 punktas, pagal kurį ,,Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus, išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“. UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės veikos tyrimo atlikimui nebuvo pateikti Vilniaus ir Kauno regionų padalinių pinigų priėmimo kvitų blankų inventorizacijos duomenys, nes bendrovės direktoriaus D. V. teigimu, kasos inventorizacija nebuvo vykdoma buvusiam darbuotojui A. R. prisipažinus, jog jis neįnešė į kasą pinigų. Tačiau pagal galiojančius teisės aktus visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas <...> Nustačius plėšimo, pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus arba vertybių gedimą (pagal nustatymo dienos būklę) <...> inventorizuojama turto dalis, likusi po <...> pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo fakto arba vertybių gedimo nustatymo (LR Vyriausybė 1999-06-03 nutarimo Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5 straipsnis), tačiau šių nuostatų bendrovės vadovas nesilaikė. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti faktą, kad aptariamuose kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos (36 900 Lt ir 18 630 Lt) buvo realiai perduotos A. R. Vien faktas, kad A. R. pasirašė minėtuose kasos išlaidų orderiuose, nesant jokių objektyvių tų pinigų išmokėjimą patvirtinančių duomenų, neįrodo A. R. kaltumo paėmus ir pasisavinus UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas. Todėl teisėjų kolegija apelianto nuteistojo A. R. pasirašytų kasos išlaidų orderių: Nr. (duomenys neskelbtini) - 36 900 Lt sumai (1 t., 35 b. l.) ir orderio be numerio - 18 630 Lt sumai (1 t. 34 b. l.) nepripažįsta įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, nes jų forma (užpildymas) neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų, o jų turinio (juose nurodytų pinigų sumų) pagrįstumo nėra galimybės patikrinti baudžiamojo proceso tvarka.

Akistatos tarp liudytojo A. B. ir įtariamojo A. R. metu A. B. parodė, jog 2009 m. rugpjūčio mėn. jis perdavė vieną kartą A. R. apie 12 000 -14 000 Lt, o A. R. nurodė, jog tokios sumos pastarasis jam neperdavė, pripažino paėmęs iš S. N. apie 700 Lt (5 t. 136-137 b. l.). Akistatos tarp liudytojos A. T. ir A. R. metu, liudytoja parodė, jog 2009 m. liepos – rugpjūčio mėn. buvo keli atvejai, kai ji iš klientų surinktus grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų surinkimo kvitus perdavė A.R. jo prašymu, tačiau pinigų sumos nurodyti negali. A. R. su tokiais liudytojos parodymais sutiko ir nurodė, jog paimtus iš jos pinigus ir kvitus panaudojo bendrovės reikmėms ir tas išlaidas patvirtinančius dokumentus, kartu su kvitais, pateikė apskaitininkei (5 t. 138-139 b. l.). Liudytojas T. Ž. akistatos su A. R. metu parodė, kad yra perdavęs keletą kartų tam tikras pinigų sumas, kurių konkretizuoti negali, nes neatsimena. Su šiais parodymais A. R. sutiko, neneigė pinigų gavimo fakto (5 t. 142-143 b. l.). Liudytojas E. Z. akistatos su A. R. metu parodė, kad du kartus perdavė pinigus A. R.: viena kartą Lentvaryje – apie 1 000 Lt ir kitą kartą – Vilniuje apie 1 100 - 1 200 Lt. Su tokiais liudytojo parodymais A. R. sutiko (5 t. 144-145 b. l.). Liudytojas R. V. (D.) akistatos su A. R. metu, parodė, kad buvo atvejų, kai jis A. R. prašymu jam asmeniškai perdavė pinigus, surinktus iš klientų už prekes, tačiau konkrečių atvejų ir perduotų pinigų sumų neatsimena. A. R. su šiais parodymais sutiko, patvirtino, kad pinigus R. V. (D.) jam yra tikrai perdavęs, tačiau konkretizuoti pinigų sumos ir kitų aplinkybių negali, nes neatsimena. Pinigus panaudojo bendrovės reikmėms (5 t. 146-147 b. l.).