Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja R.Valentinienė Teisėja R.PauparienėBaudž. byla Nr. 1A–346-106/2008Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.10.1, 1.2.4.1, 1.2.4.3, 2.1.7.4, 2.4.6.3.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2008 m. rugsėjo 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., BK 65 str., skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-19, Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-01-26 ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-02-27 nuosprendžiais paskirtų bausmių dalimis ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmęs laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006-08-24 iki 2006-08-25 bei bausmės, dalinai ar visiškai atliktos pagal 2007-01-19, 2007-01-26 ir 2007-02-27 nuosprendžius.

Priteista iš S. B. 3 846 Lt Valstybinei ligonių kasai V. B. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. rugpjūčio 15 d. apie 17 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė V. B. į veidą, po to žirklėmis du kartus dūrė į kairįjį šoną, taip nukentėjusiajam V. B. padarydamas dvi durtines-pjautines žaizdas bambos srityje. Dėl patirtų sužalojimų V. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Atsikirtime į apeliacinį skundą prokuroras nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nustatyta, kad S. B. ir V. B. konfliktas tęsėsi ilgą laiką. Jie vienas kitam sudavė po kelis smūgius į įvairias kūno vietas. Po to A. D. ir V. B. nuėjo, o juos vijosi S. B.. Vėliau grįžo V. B. su Š., ir V. B. bei S. B. vėl ėmė muštis tarpusavyje, suduodami vienas kitam smūgius kumščiais į veidą. S. B. aiškinimas, kad nuo V. B. patirto smūgio į veidą staiga labai susijaudino ir žirklėmis dūrė V. B., yra nepagrįstas. Buvo pakankamai ilgas laiko tarpas tarp V. B. suduoto pirmo smūgio S. B. iki S. B. dūrimo žirklėmis V. B. į šoną. S. B. neveikė afektine tyčia ir nėra pagrindo daryti išvados, kad S. B. dėl jam V. B. suduoto smūgio staiga didžiai susijaudino dėl fiziologinio afekto būsenos. Konfliktas kilo S. B. iniciatyva, nes jis nukentėjusiajam neatidavė dviračio, kuris dviratį be leidimo buvo pasistatęs S. B. bute, tiek dėl S. B., tiek dėl V. B. veiksmų ir esant menkaverčiai dingsčiai (nesutarimas dėl dviračių). Be to, S. B. tyčios atsiradimo momentą apsprendžia tai, kad po pirmo konflikto etapo S. B., pagal nukentėjusiojo parodymus, jį vijosi su peiliu rankose ir metęs peilį pataikė V. B. į koją. Tai rodo, kad S. B. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą veikė tiesiogine tyčia ir ji nebuvo kilusi staiga.

Nuteistasis ir jo gynėjas bei nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai S. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 135 str. 1 d.

Apeliacinio skundo argumentai, kad nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str., nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo S. B. nusikalstamos veikos teisiniu vertinimu ir daro išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo apelianto veikos kvalifikuoti pagal BK 136 str.

BK 136 str. dispozicijoje nurodyta veika, kai asmuo sunkiai sužaloja kitą žmogų labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Šiame straipsnyje nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra, kai veika padaroma staiga labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytu fiziologinio afekto būsenoje ir kvalifikuojamas pagal BK 136 straipsnį tik nustačius aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visumą: 1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį. Šių aplinkybių, kurioms esant galima būtų konstatuoti, kad nuteistasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė fiziologinio afekto būsenoje, nenustatyta.

Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2007). Baudžiamasis įstatymas nenurodo konkretaus laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/1999 // Teismų praktika, 1999, Nr. 11). Jeigu tokio kaltininko atsako pasekmė yra nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 136 straipsnį.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurių apeliantas neginčija, bei byloje ištirtų įrodymų, jų tarpe paties nuteistojo paaiškinimų, matyti, kad konfliktą su nukentėjusiuoju V. B. išprovokavo pats nuteistasis S. B.. Supykęs kad nukentėjusysis be leidimo pasistatė jo bute savo ir pusbrolio dviračius, S. B. nenorėjo nukentėjusiajam dviračių atiduoti, dėl to jie susimušė, konfliktas tęsėsi ilgą laiką. Kaip matosi iš bylos medžiagos, konfliktas prasidėjo grįžus nukentėjusiajam pasiimti dviračių iš karto po darbo ir tęsėsi, kai S. B. dviračių neatidavus, V. B. po kurio laiko grįžo pasiimti dviračių antrą kartą. Tiek nuteistasis S. B., tiek nukentėjusysis V. B. neneigia, kad jie susitumdė bei apsikumščiavo abu kartus, vienas kitam suduodami smūgius į įvairias kūno vietas. Tarp šių epizodų buvo pakankamai ilgas laiko tarpas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad S. B. turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo veiksmus po pirmo epizodo, suprasti savo veiksmų pavojingus padarinius, tačiau jis to nepadarė, o priešingai, antrojo epizodo metu toliau konfliktavo su V. B., bei smūgiuodamas žirklėmis, kurias buvo pasiėmęs išeidamas iš buto, sunkiai sutrikdė V. B. sveikatą. Nors muštynių metu su nukentėjusiuoju S. B. neabejotinai buvo susijaudinęs, šios jo būsenos negalima vertinti kaip afekto būsenos ir nėra pagrindo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 136 str.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad S. B. tyčia smogdamas žirklėmis du kartus į šoną V. B. tyčia sunkiai sutrikdė V. B. sveikatą ir S. B. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK135 str. 1 d.

Bausmė V. B. paskirta vadovaujantis BK 54 str. nuostatomis. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kt. Atsižvelgė į tai, kad S. B. kaltu visiškai prisipažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir skyrė nuteistajam ir bausmę, žymiai švelnesnę, negu BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Tačiau teismas, subendrindamas paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, vadovaudamasis BK 63 str. 9 d. , neteisingai rėmėsi BK 63 str. 1, 4 d. ir nepagrįstai bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu. Subendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, teismas privalėjo vadovautis BK 63 str. 5 d. 2 p. ir bausmes subendrinti apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms. Šiuo nuosprendžiu S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už padarytą sunkų nusikaltimą, o ankstesniais nuosprendžiais S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už nesunkius nusikaltimas bei nusižengimus, kurie yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms.

Nuosprendis keičiamas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ( BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

2008 m. birželio 2 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., šiuo nuosprendžiu S. B. pagal BK 135 str. 1 d. paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-19, Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-01-26 ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-02-27 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę S. B. nustatyti ketverius metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.