Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1368-460/2014

2014 m. lapkričio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-82-903/2014 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei B. P., trečiasis asmuo UADBB „Investicijų brokeris“, dėl žalos atlyginimo ir atsakovės B. P. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas Klaipėdos rajono apylinkės teismui 2013-04-26 pateiktu ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 2 692,62 Lt žalos atlyginimo, nuo priteistos sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2011-12-17 Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu P. P., vairuodamas transporto priemonę MERCEDES (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kombainą BIZON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas P. P.. Transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo (draudimo sutartis SGB 0864280), todėl ieškovas išmokėjo 7 798,39 EUR, t. y. 26 926,28 Lt, dydžio draudimo išmoką, atlygindamas 2011-12-17 eismo įvykio metu padarytą žalą. Sudarant sutartį draudikas (ieškovas) įvertino riziką ir apskaičiavo draudimo įmoką pagal draudėjo pateiktą informaciją, t. y. kad transporto priemonės nevairuos asmenys, jaunesni nei 63 metų (sutarties 1.5. p.). Eismo įvykio metu atsakovei priklausančią transporto priemonę MERCEDES (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo P. P., kuris yra jaunesnis nei 63 metų amžiaus. Atsakovė nustatyta tvarka nepranešė (sutarties 1.6 punktas), kad transporto priemonę valdys jaunesnis kaip 63 metų amžiaus asmuo. Draudimo sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad jeigu draudimo sutarties galiojimo metu, padidėjus šios sutarties 1.5 punkte numatytai draudimo rizikai, draudėjas ar jo atstovas neinformavo draudiko šios sutarties 2.2.3. punkto nustatyta tvarka, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų dėl draudžiamojo įvykio išmokėtos sumos. Ieškovas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos padidėjimo laipsnį bei atsakovės iš sutarties kylančių pareigų nevykdymą, prašė iš atsakovės priteisti 10 procentų dydžio išmokėtos sumos dalį, t. y. 2 692,62 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2011-12-17 P. P. vairuodamas atsakovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę MERCEDES (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Lenkijoje sukėlė eismo įvykį, atsitrenkdamas į kombainą BIZON, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadindamas (b. l. 30). Eismo įvykis įvyko dėl P. P. (atsakovės sūnaus) kaltės. Ieškovas pagal jo atstovo žaloms sureguliuoti EUROPA SA Vroclave pateiktus pagrindžiančius žalos padarymą įrodymus sumokėjo 7 798,39 EUR arba 26 926,28 Lt draudimo išmoką (b. l. 16–17, 31–38). Eismo įvykio metu automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta Įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, sudaryta 2011-08-18 tarp ieškovo ir atsakovės, ji galiojo nuo 2011-08-18 iki 2012-08-17 (b. l. 14–15). Ieškovas pateikė atsakovei pretenzijas dėl išmokėtų sumų grąžinimo, tačiau atsakovė išmokėtų sumų negrąžino (b. l. 18–19).

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atstovo pagal įstatymą sąvoką, todėl nepagrįstai pripažino atsakovės sūnų P. P. tinkamu jos atstovu sudarant draudimo sutartį. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, kad jokios draudimo sutarties su ieškovu nėra sudariusi, draudimo sutarties sąlygos jai nežinomos ir apskritai jai nėra tikslo drausti transporto priemonę, nes ji neturi teisės vairuoti transporto priemones.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, taip pat jos sudarymo tvarką ir teises bei pareigas, kylančias iš draudimo sutarties, nustato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ) ir Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygos, patvirtintos 2004 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos nutarimu Nr. N-47 (toliau –Standartinės sąlygos).

Transporto priemonė privalo būti apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu tol, kol yra registruota Lietuvos Respublikoje (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonė negali būti naudojama, jei valdytojų civilinė atsakomybė nėra apdrausta (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis). TPVCAPDĮ 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudėjas – pagal TPVCAPDĮ atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo, kuris kreipėsi pats ar per savo atstovą į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo arba kuris yra sudaręs tokią draudimo sutartį su draudiku. Už draudimo sutarties sudarymą atsakingu asmeniu laikytinas transporto priemonės savininkas arba, jei transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą atsakingas šis asmuo (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudėju visais atvejais laikytinas transporto priemonės savininkas ir būtent jam nustatyta pareiga sudaryti draudimo sutartį. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė tiek draudimo sutarties sudarymo metu, tiek eismo įvykio metu buvo transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini) savininkė.

Antra, kaip minėta anksčiau, transporto priemonės savininkas privalo pats arba per savo atstovą sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 19 dalis). Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, jog asmuo, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant sutartį yra laikomas transporto priemonės savininko atstovu pagal įstatymą (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalis). Sutiktina su apeliante, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu <...> tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis), tačiau negalima sutikti su tuo, kad apeliantės sūnui, siekiančiam sudaryti draudimo sutartį, buvo būtinas įgaliojimas (CK 2.137 straipsnis). Aktualu tai, kad atstovauti galima sandorio, įstatymu, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu (CK 2.132 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju sūnus atstovavo apeliantei įstatyme numatytu pagrindu (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalis), tokiu atveju – atstovaujant įstatymo pagrindu, nėra būtinas įgaliojimas. Minėtas reglamentavimas patvirtina, jog apylinkės teismas, nuosekliai išnagrinėjęs atstovavimo institutą, padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantės sūnus yra tinkamas atstovas sudaryti draudimo sutartį.

Trečia, išvadas dėl atstovo teisėtumo patvirtina ir Standartinių sąlygų normos, jų 21 punkte nustatyta, kad sudarant įprastinę draudimo sutartį po valstybinio transporto priemonių įregistravimo, draudėjas ar jo įgaliotas atstovas turi pateikti draudikui šią informaciją: transporto priemonės registracijos liudijimą; asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; kitą draudiko nurodytą informaciją. Sutiktina su ieškovu, kad jei asmuo pateikia šią informaciją draudikui, jis laikomas transporto priemonės savininko atstovu pagal įstatymą ir turi teisę jo vardu sudaryti privalomojo draudimo sutartį, o draudikas negali atsisakyti sudaryti sutarties (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad minėtos informacijos pateikimas yra pakankamas pagrindas atstovavimo pagal įstatymą faktui nustatyti, kadangi jokių kitų privalomų reikalavimų nėra nustatyta. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovės vardu draudimo sutartį sudarė jos sūnus P. P., jis pateikė transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, nurodė, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų, jaunesnių nei 63 m. (sutarties 1.5 punktas), pasirašė draudimo sutartį ir sumokėjo draudimo įmoką (liudytojos B. L. parodymai).

Ketvirta, draudimo sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad draudimo sutartį sudaręs asmuo patvirtina, kad draudėjas žino teisės aktų nustatytas draudimo sutarties sąlygas bei susipažino su individualiomis sąlygomis, išdėstytomis sutarties 1–2 psl. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantė per savo atstovą yra supažindinta su draudimo sutarties sąlygomis, įskaitant ir sąlygą, jog apdrausta transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmenų, jaunesnių nei 63 metai (b. l. 14) (CPK 12, 178 straipsniai). Apibendrinant galima teigti, kad atsakovė pati pasirinko būdą, kaip sudaryti draudimo sutartį, t. y. įvykdyti savo, kaip savininkės, pareigą, nustatytą TPVCAPDĮ. Taigi, apeliantė savo sūnui, t. y. atstovui pagal įstatymą (tuo išreiškė valią sutarties sudarymui), perdavė padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, padidinto pavojaus šaltinio registracijos liudijimą, patvirtino draudimo sandorį konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 2 dalis), toks elgesys patvirtina, kad ji per atstovą buvo supažindinta su draudimo sutartimi ir jos sąlygomis, kartu įgijo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį.

Penkta, apeliantei, nors ir asmeniškai nesudarius draudimo sutarties, o sudarius ją per atstovą, kyla visos pasekmės, susijusios su žalos atlyginimu nukentėjusiems asmenims (CK 6.50 straipsnis).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d sprendimą palikti nepakeistą.