Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 208/2012

Teisėjas P. K. Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1., 1.1.8.1., 1.1.10.1., 2.1.2.7., 2.2.1.2., 2.4.2., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2., 2.4.6.4.4., 2.4.7.

2012 m. kovo 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. K. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str.1d. (pasiūlymas, pažadėjimas duoti kyšį) 100MGL(13000 litų) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str.1d. (kyšio perdavimas) 150MGL(19500 litų) bauda. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmes iš dalies sudedant, paskirta subendrinta bausmė - 200MGL (26000 litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2008m. balandžio 23 d. iki 2008m.balandžio 25d(dvi dienos), suėmimo laikas nuo 2008 m. balandžio 25d. iki 2008m. gegužės 23 d. (dvidešimt aštuonias dienos), viso 30(trisdešimt dienų), vieną dieną išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime prilyginant dviems MGL ir galutinė bausmė G. K. paskirta - 170MGL bauda.

G. K. pagal Lietuvos Respublikos 26 str. 4 d., BK 227 str.1 d.(susitarimas su A. B. pasiūlyti, pažadėti ir perduoti kyšį) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5d. 2 p.).

G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str.2 d. (pasiūlymas, pažadėjimas duoti kyšį, kurio suma viršija 250MGL) išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1p.).

G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. (kyšio, kurio suma viršija 250MGL, perdavimas) išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str.5 d.1p.);

pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str.1d.(pasiūlymas duoti kyšį), nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d.1.p);

pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str.1d.(kyšio perdavimas), nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad 2007-09-28, apie 16 val., degalinės „Statoil“ aikštelėje, Ukmergės g. 177, Vilniuje, pasiūlė ir pažadėjo Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui ir Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus m. savivaldybės taryboje nariui V. U. 10 000 Lt kyšį už tai, kad pastarasis paveiktų Vilniaus m. savivaldybės tarybos narę ir šios savivaldybės Privatizavimo komisijos narę, Tėvynės sąjungos frakcijos narę B. G., kad ji, sprendžiant Privatizavimo komisijoje klausimą dėl UAB „Lazdynų būstas“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutarties projekto patvirtinimo, balsuotų už šios sutarties patvirtinimą, kad V. U. pasiūlytų, pažadėtų perduoti ir perduotų B. G. dalį minėto kyšio už nurodytą B. G. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus.

Be to, jis 2008-01-15, apie 14 val., Vilniaus m. savivaldybės patalpose, Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, pasiūlė ir pažadėjo Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui ir Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus m. savivaldybės taryboje nariui V. U. 10 000 Lt kyšį už tai, kad V. U. paveiktų Vilniaus m. savivaldybės tarybos narę ir šios savivaldybės Privatizavimo komisijos narę, Tėvynės sąjungos frakcijos narę B. G., kad 2008-01-15 Privatizavimo komisijos posėdyje, svarstant UAB „(duomenys neskelbtini“ prašymą atleisti nuo 2 183 235,08 litų delspinigių, susidariusių pagal 2007-12-04 sutartį dėl Ligoninės pastatų, esančių Subačiaus g. 28, Vilniuje, pirkimo-pardavimo, B. G. balsuotų už UAB „duomenys neskelbtini“ atleidimą nuo 2 183 235,08 litų delspinigių, ir kad V. U. pasiūlytų, pažadėtų perduoti ir perduotų B. G. dalį minėto kyšio – 5000 Lt - už nurodytą B. G. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus. Po to, kai 2008-01-15 Privatizavimo komisijos posėdžio metu B. G. balsavo už UAB „duomenys neskelbtini“ atleidimą nuo minėtų delspinigių ir Privatizavimo komisijoje buvo nutarta atleisti UAB „duomenys neskelbtini“ nuo 2 183 235,08 litų delspinigių, 2008-01-16, apie 12 val., UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose, duomenys neskelbtini, Vilniuje, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė V. U. 10 000 litų kyšį ir nurodė V. U. pusę kyšio sumos – 5000 litų – pasilikti sau, t.y. V. U., o likusią kyšio dalį – 5000 litų – perduoti B. G..

Be to, G. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007-08-28, dienos metu, Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, jis (G. K.) susitarė su A. B. pasiūlyti, pažadėti duoti ir duoti Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui bei šios savivaldybės sutarties su UAB „duomenys neskelbtini“vykdymo priežiūros komisijos (toliau - Komisija) nariui V. U. 5000 litų kyšį už tai, kad V. U., 2007-08-28 renkant nurodytos Komisijos pirmininką balsuotų ne už Vilniaus m. vicemerą A. S. o už Vilniaus m. savivaldybės tarybos narį O. G. tai yra už V. U. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus; jis patarė A. B. telefonu pasiūlyti ir pažadėti duoti V. U. 5000 Lt kyšį, o A. B. pažadėjo atlikti nurodytus neteisėtus veiksmus. A. B., veikdamas su juo (G. K.) pagal išankstinį susitarimą vėliau, tą pačią dieną apie 15 vai., Vilniaus m. savivaldybės patalpose, Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, pasiūlė ir pažadėjo V. U. duoti 5000 Lt kyšį už tai, kad 2007-08-28, renkant Komisijos pirmininką V. U. balsuotų ne už Vilniaus m. vicemerą A. Š., o už Vilniaus m. savivaldybės tarybos narį O. G.. Po to, kai 2007-08-28 renkant nurodytos Komisijos pirmininką V. U. balsavo už O. G. kandidatūrą ir O. G. buvo išrinktas Komisijos pirmininku, 2007-08-29, apie 13 vai., 205-ame kabinete, Vilniaus m. savivaldybės patalpose, Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką perdavė V. U. 5000 litų kyšį, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 227 str. 1 dalyje. Iš šio kaltinimo dalies G. K. išteisintas BPK 303 str. 5 d. 1 p., 2 p. pagrindu – neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą.

Be to, G. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008-03-06, apie 16 vai., kavinėje „Double Coffe", Mados ir stiliaus centre „Europa", Konstitucijos pr. 7a, Vilniuje, ir 2008-03-14, apie 11 val., „duomenys neskelbtini Vilniuje, jis pasiūlė Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui ir Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus m. savivaldybės taryboje nariui V. U. pereiti į jo (G. K.) vadovaujamą Nepriklausomą frakciją Vilniaus m. savivaldybės taryboje (toliau - Taryba), Taryboje veikti jo vadovaujamos frakcijos naudai, ir susitikimų, vykusių 2008-03-15, apie 10 vai., ir 2008-03-18, apie 10.30 vai., „duomenys neskelbtini“ 7, Vilniuje, metu pasiūlė ir pažadėjo duoti V. U. 150 000 litų kyšį už tai, kad V. U. pereitų į jo vadovaujamą Nepriklausomą frakciją Taryboje, Taryboje veiktų jo vadovaujamos frakcijos naudai, pažadėjo V. U. ateityje derėtis su Tarybos nariais, kad V. U. būtų išrinktas Vilniaus vicemeru. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2008-03-19, apie 14 vai., 2008-03-27, apie 15 vai., 2008-04-01, apie 17 val., Vilniuje, 2008- 04-03, apie 11 val. (duomenys neskelbtini)., Mados ir stiliaus centre „Europa", Konstitucijos pr. 7a, Vilniuje, pakartotinai pasiūlė V. U. apsispręsti dėl perėjimo į Nepriklausomą frakciją ir kandidatavimo į Vilniaus m. vicemerus, priminė, kad jo pažadas dėl minėto siūlomo kyšio galioja, ir pranešė, kad jis kalbėjo su bendrapartiečiais ir gavo jų pritarimą V. U. perėjimui į Nepriklausomą frakciją o 2008-04-04, apie 15 vai., UAB „duomenys neskelbtini" patalpose, Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, pakartojo V. U. pažadą duoti 150 000 litų kyšį, perduodant pastarajam nurodytą kyšį pinigais, sudarius fiktyvią teisinių paslaugų sutartį arba be sutarties. Tęsdamas nusikalstamą veiką jis 2008-04-22, apie 16 vai., Vilniaus m. savivaldybės požeminiame garaže, Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, pažadėjo V. U. iš anksto duoti žadėto kyšio dalį - 50 000 litų, likusią kyšio dalį - 100 000 litų - perduoti ateityje dalimis - kas mėnesį, ir 2008-04-23, apie 13.40 val., V. U. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavė V. U. kyšio dalį - 14 500 eurų (50 065,60 litų), t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 dalyje. Iš šio kaltinimo dalies G. K. išteisintas BPK 303 str. 5 d. 1 p., 2 p. pagrindu, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių.

A. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007-08-28, dienos metu, Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, susitarė su G. K. pasiūlyti, pažadėti duoti ir duoti Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui bei šios savivaldybės sutarties su UAB „duomenys neskelbtini“ vykdymo priežiūros komisijos (toliau – Komisija) nariui V. U. 5000 litų kyšį už tai, kad V. U. 2007-08-28, renkant nurodytos Komisijos pirmininką, balsuotų ne už Vilniaus m. vicemerą A. Š., o už Vilniaus m. savivaldybės tarybos narį O. G., tai yra už V. U. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus; G. K. patarė jam telefonu pasiūlyti ir pažadėti duoti V. U. 5000 Lt kyšį, o jis pažadėjo atlikti nurodytus neteisėtus veiksmus. Vėliau, tą pačią dieną, apie 15 val., jis, veikdamas su G. K. pagal išankstinį susitarimą, Vilniaus m. savivaldybės patalpose, Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, pasiūlė ir pažadėjo V. U. duoti 5000 Lt kyšį už tai, kad 2007-08-28, renkant Komisijos pirmininką, V. U. balsuotų ne už Vilniaus m. vicemerą A. Š., o už Vilniaus m. savivaldybės tarybos narį O. G.. Po to, kai 2007-08-28, renkant nurodytos Komisijos pirmininką, V. U. balsavo už O. G. kandidatūrą ir O. G. buvo išrinktas Komisijos pirmininku, 2007-08-29, apie 13 val., 205-ame kabinete, Vilniaus m. savivaldybės patalpose, Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė V. U. 5000 litų kyšį, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 1 d. Apylinkės teismo nuosprendžiu A. B. išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių, t.y. remiantis BPK 303 str. 5 d. 1 p.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas P. K. 2011-09-23 nutartimi, remdamasis BPK 361 str., 362 str., patikslino neįsiteisėjusį 2011-09-22 nuosprendį – į G. K. paskirtą bausmę įskaitė jo sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-04-23 iki 2008-04-24 ir nuo 2008-04-25 iki 2008-05-23, prilyginant vieną sulaikymo dieną dviem MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę G. K. nustatė – baudą 140 MGL (18 200 Lt) dydžio.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo 2011-09-22 nuosprendžio dalį, kuria G. K. pripažintas kaltu dėl 2 nusikalstamų veikų – 2007-09-28 pasiūlymo, pažadėjimo duoti kyšį, 2008-01-15 – 2008-01-16 pasiūlymo, pažadėjimo duoti kyšį, kyšio davimo pakeisti dėl per švelnios bausmės G. K. paskyrimo, dėl neteisingai į bausmę įskaityto kardomojo kalinimo, t.y. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p., 2 p.), o taip pat dėl esminių BPK pažeidimų, nes nuosprendžio revoliucinėje dalyje nurodytas didesnis nusikalstamų veikų skaičius, nei buvo inkriminuota G. K. ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu, nenurodytas kaltinamajam akte aprašytų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis, netinkamai išspręstas klausimas dėl laikmenų su vaizdo ir garso įrašais. Nuosprendžio dalį, kuria G. K. išteisintas pagal: BK 24 str. 6 d. ir 227 str. 1 d (už 2007-08-28, 2007-08-29 padėjimą papirkti), 227 str. 2 d. (dėl 2008-03-15 - 2008-04-23 pasiūlymo, pažado duoti ir didesnio negu 250 MGL vertės kyšio davimo), o taip pat kuria A. B. išteisintas pagal BK 227 str. 1 d. panaikinti dėl nuosprendžio išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir padarytų esminių BPK pažeidimų bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 1 d. .ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

G. K. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 227 str. 1 d. už 2007-08-28, 2007- 08-29 padėjimą papirkti ir nubausti 50 minimalių gyvenimo lygių (MGL), t. y. 6500 litų, dydžio bauda;

G. K., pripažintą kaltu pagal BK 227 str. 1 d. dėl 2007-09-28 pasiūlymo ir pažado duoti kyšį, nuteisti laisvės atėmimu 1 metams ir 2.mėnesiams;

G. K., pripažintą kaltu pagal BK 227 str. 1 d. dėl 2008-01-15 - 2008-01-16 pasiūlymo, pažado duoti ir kyšio davimo, nuteisti laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams;

G. K. pripažinti kaltu pagal BK 227 str. 2 d. dėl 2008-03-15 - 2008-04-23 pasiūlymo, pažado duoti ir didesnio negu 250 MGL vertės kyšio davimo ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 65 str. 2 d., šias bausmes iš dalies sudėti, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, baudą ir subendrintą bausmę G. K. paskirti laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 50 minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. 6500 litų, dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008-04-23 iki 2008-05-23.

Baudžiamojoje byloje esančias laikmenas su vaizdo ir garso įrašais laikyti prie baudžiamosios

bylos.

Be to, atskiru skundu prokuroras prašo panaikinti apylinkės teismo 2011-09-23 nutartį, nes ji priimta pažeidžiant BPK 361 str. reikalavimus, t.y. šia nutartimi patikslintas neįsiteisėjęs nuosprendis, minėto įstatymo nuostatos gali būti taikomos nuosprendžio vykdymo metu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą, ar A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 1 d., G. K. – veikas, numatytas BK 24 str. 6 d., 227 str. 1 d., padarė nepagrįstą išvadą, jog 2007-08-02 nusikalstamos veikos imitacijos modelio (toliau NVIM) panaudojimas neteisėtas ir jo pagalba surinkti duomenys nėra įrodymai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikė, kad operatyvinių apklausų protokoluose neužfiksuoti duomenys apie tai, jog A. B. siūlė ar kitaip skatino informacijos šaltinį V. U. įsitraukti į kaltinamojo rengiamą ar jau daromą nusikalstamą veiką, 2008-04-29 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu V. U. neva patvirtinęs aplinkybę, kad iki 2007-08-02 NVIM panaudojimo sankcionavimo jis jokios informacijos STT pareigūnams apie rengiamą ir daromą nusikaltimą nepranešė. Darydamas išvadą, jog neteisėtai panaudodama NVIM valstybė išprovokavo veikas, kuriomis kaltinamas A. B., teismas neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, netinkamai juos įvertino, neatsižvelgė į byloje esančių duomenų dalį, netinkamai pritaikė ir išaiškino LR OVĮ nuostatas, reglamentuojančias NVIM panaudojimo pagrindus ir sąlygas, dėl ko padarė neteisingas išvadas. Apelianto teigimu, BPK pažeidimų padarymą įtakojo ir tai, kad teismas netinkami vertino LR OVĮ ir BPK normų, reglamentuojančių NVIM panaudojimo sąlygas bei pagrindus. Prokuroro nuomone, įstatymais nustatyta, kad operatyvinis tyrimas gali būti pradedamas, o NVIM taikomas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, t.y., kai yra informacijos apie galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK OVĮ 9 str. 1 d. 1 p.. taigi, prieš operatyvinio tyrimo pradėjimą, NVIM panaudojimą, STT neprivalo turėti konkrečių duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą, nes tokiu atveju pareigūnai privalėtų pradėti ne operatyvinį, o ikiteisminį tyrimą BPK normų nustatyta tvarka. Skunde teigiama, kad teismo nurodyta aplinkybė neva STT pareigūnai nuo 2007-07-27 iki 2007-08-02 neturėjo patikimos informacijos apie tai, kad A. B. šiuo laikotarpiu rengė, darė ar padarė nusikalstamą veiką, negali turėti įtakos sprendžiant operatyvinio tyrimo pradėjimo bei NVIM panaudojimo teisėtumo klausimą, be to, neturi įtakos teismo nurodyta aplinkybė, kad nėra duomenų, ar A. B. gavo pažadėtą atlygį. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas, spręsdamas 2007-08-02 NVIM sankcionavimo ir panaudojimo klausimą, privalėjo nustatyti, ar prieš operatyvinio tyrimo pradžią STT disponavimo informacija apie A. B. galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, numatytas LR OVĮ 9 str. 1 d. 1 p.

Prokuroras atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2007-06-28, 2000-06-16 ir 2003-06-20 nutarimus, kuriais reikėtų vadovautis, sprendžiant apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumo bei netinkamo įrodymų vertinimo ir to pasekoje jame padarytų nepagrįstų išvadų klausimus. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad 2007-07-30 STT pranešime apie gautą informaciją Nr. S58e-729 nurodyta apie Vilniaus miesto savivaldybės vadovybės bei tam tikrų tarybos narių galimai neteisėtas veikas, apie tai, jog realiai meras Vilniaus miestui nevadovauja, realūs vadovai – E. L. ir A. B.. Pastarasis posėdžių metu užuominomis pateikdavo pasiūlymus kitiems tarybos nariams, kad šie prabalsuotų už atitinkamus projektus, kaip atsidėkojimą siūlydavo tarybos narius įtraukti į atitinkamas darbo grupes, vykti į komandiruotes ir pan. Apelianto nuomone, tokie duomenys rodo A. B. mėginimą papirkti VMS tarybos narius, t.y. galimai daromą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 1 d. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į 2007-07-31 STT pareigūnų gautą informaciją Nr.S8e-731 apie A. B. aktyviai „stumiamo“ verslininko A. P. gyvenamųjų namų projektą Pupinės kaime, apie tai, kad A. B. rūpinosi, jog į 2007-08-01 VMS tarybos posėdį būtų įtrauktas ir praeitų klausimas dėl įmonei „duomenys neskelbtini“ priklausančio „duomenys neskelbtini“ vandens pramogų parko atleidimas nuo 1 mln. Lt mokesčių VMS. Už palankaus sprendimo priėmimą A. B. buvo pažadėtas neteisėtas atlyginimas, „duomenys neskelbtini“ šioje situacijoje veikė per G. K.. Prokuroro nuomone, įvertinus šiuos pranešimo duomenis, buvo pagrindas manymui, kad A. B. gali padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d. teismas, vertindamas operatyvinio tyrimo pradėjimo NVIM taikymo teisėtumo klausimą, neatsižvelgė į tai, jog „duomenys neskelbtini“ vandens pramogų parkas tai pati UAB „duomenys neskelbtini“. A. B. susitarė su G. K. pasiūlyti, pažadėti ir duoti V. U. kyšį už tai, kad šis 2007-08-28, renkant VMS sutarties su UAB „duomenys neskelbtini“ vykdymo priežiūros komisijos pirmininką, balsuotų už VMS tarybos narį O. G., o vėliau A. B. šį neteisėtą atlygį perdavė V. U..

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje padaryta išvada, neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių, t.y., jog V. U. 2008-04-29 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo neva parodė, kad iki 2007-08-02 NVIM panaudojimo sankcionavimo jis jokios informacijos apie rengiamą ar daromą nusikaltimą STT pareigūnams nepranešė. Tokių duomenų, prokuroro teigimu, byloje nėra. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas informacijos, gautos nuo 2007-07-27 iki 2007-08-02 patikimumo klausimą, neatsižvelgė į liudytojų V. U., K. M., STT pareigūno S. G. parodymus, nevertino jų visumoje, o taip pat išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė įrodymų vertinimo motyvų, tuo pažeidė BPK 305 str. 3 d. 3 p. reikalavimus. be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinimas pareikštas A. B. pagal BK 227 str. 1 d. išeinant iš sankcionuoto NVIM ribų, nes teikime buvo nurodoma, jog V. U. imituos veiką, numatytą, BK 225 str. 1,2,3 d. bei 228 str. 1,2 d. Anot apelianto, tokia išvada prieštarauja galiojantiems teisės aktams, nes bylos duomenys leidžia manyti, kad iki 2007-08-02 NVIM sankcionavimo STT pareigūnai disponavo informacija apie A. B. galimai daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 str., 228 str., VMS tarybos narių bei V. U. atžvilgiu. Pastarasis veikė nepažeisdamas NVIM ribų. Taip pat skunde teigiama, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neteisėtai panaudodama NVIM valstybė išprovokavo nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas A. B.. Apelianto nuomone, tokia išvada neatitinka LR Konstitucinio teismo ir LR Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos dėl provokacijos esmės bei prieštarauja konkrečios bylos aplinkybėms, nes byloje nėra objektyvių duomenų, kad V. U. įkalbinėtų, lenktų, kurstytų A. B. duoti kyšius ar tuo tikslu apribotų A. B., G. K. veiksmų pasirinkimo laisvę. Pastarieji patys rodė iniciatyvą, susitikinėjo su V. U. bei atliko veiksmus, kurie atitinka BK 227 str. požymius, taigi, skunde teigiama, kad 2007-07-31 operatyvinis tyrimas pradėtas ir 2007-08-02 NVIM sankcionuotas, o vėliau taikytas teisėtai.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas be pagrindo išteisino G. K. pagal BK 227 str. 2 d. dėl 2008-03-15 - 2008-04-23 pasiūlymo, pažadėjimo duoti ir didesnio nei 250 MGL vertės kyšio davimo V. U., sureikšmino tą aplinkybę, jog 2008-01-29 pradėjus ikiteisminį tyrimą, pareigūnai apklausinėjo tik V. U., toliau klausėsi G. K. telefoninių pokalbių, jam nepranešė apie įtarimą, neapklausė ir neatliko kitų baudžiamojo proceso veiksmų. Anot prokuroro, tokia išvada neatitinka bylos aplinkybių, padaryta neįvertinus visų bylos duomenų, esmingai pažeidžiant BPK normas. Apelianto teigimu, G. K. buvo inkriminuojama tik viena nusikalstama veika, kuri galėjo būti padaryta po 2008-01-28, t.y. po pradėto ikiteisminio tyrimo, jam nebuvo inkriminuota veika dėl 2007-09-28 siūlymo duoti V. U. kyšį ir dėl šio kyšio perdavimo 2008-01-15. Teismo išvada, kad po 2008-01-15 baigto nusikaltimo pareigūnai nenutraukė NVIM panaudojimo, toliau sekė G. K. nepagrįsta. Bylos duomenimis, taipogi nenustatyta, kad G. K. po ikiteisminio tyrimo pradėjimo būtų provokuojamas daryti naują, sunkesnį nusikaltimą. Skunde nurodoma, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2008-01-28 dėl E. L., G. K., A. B. padarytų nusikaltimų. 2008-10-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl E. L. išskirtas į atskirą, teismas galėjo šiuos duomenis išsireikalauti, bet to nepadarė ir neatkreipė dėmesio, kad 2008-02-04 NVIM buvo leista atlikti ne G. K., o E. L. atžvilgiu, pradėjus ikiteisminį tyrimą G. K. atžvilgiu procesinės prievartos priemonės nebuvo taikomos. Tuo, anot prokuroro, apylinkės teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą bei Aukščiausiojo teismo 2007-09-29 „Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo teismų praktikoje apžvalgos“ nuorodas dėl teismo pareigos nagrinėjant bylas nebūti pasyviu, neapsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios aplinkybės. Prokuroro nuomone, ta aplinkybė, jog nuo 2008-01-30 iki 2008-03-18 ikiteisminio tyrimo pareigūnai apklausinėjo tik V. U., BPK 154 str. tvarka taikė elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir kitų baudžiamojo proceso veiksmų neatlikinėjo, niekaip nepatvirtina, kad buvo pažeidžiamos G. K. teisės. V. U. buvo leista atlikti E. L. atžvilgiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus nuo 2008-02-04 iki 2008-05-04. Šioje tyrimo stadijoje įteikus G. K. pranešimą apie įtarimą, būtų pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei. Prokuroro nuomone, todėl laikotarpyje nuo 2008-01-30 iki 2008-03-18 ikiteisminio tyrimo pareigūnai su G. K. ir A. B. pagrįstai neatliko jokių proceso veiksmų. Vėliau buvo gauti duomenys, kad 2008 m. kovo mėnesį G. K. pasiūlė V. U. kyšį, todėl, vadovaujantis BPK 159 str., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-03-19 nutartimi V. U. buvo leista atlikti G. K. nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Skunde teigiama, kad nuo 2008-01-28 (ikiteisminio tyrimo pradžios) iki 2008-04-23 duomenys G. K. atžvilgiu surinkti teisėtu būdu ir gali būti naudojami kaip įrodymų šaltinis. Prokuroras laiko, kad A. B. ir G. K. kaltę padarius jiems inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus patvirtina nuoseklūs V. U., kitų liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys, o taip pat duomenys, esantys operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, garso ir vaizdo įrašuose, daiktų apžiūros protokoluose. Šie duomenys patvirtina, kad A. B. ir G. K. aptarė UAB „Vilniaus pramogų parkas“ komisijos pirmininko rinkimų klausimą bei tai, jog A. B. pasiūlys V. U. kyšį, kad šis balsuotu už O. G., o ne už A. Š.. G. K. buvo suinteresuotas O. G. išrinkimu, nes 2007 m. rugpjūčio mėn. jis dirbo vienos iš „duomenys neskelbtini“ kuriai priklausė UAB „duomenys neskelbtini“ įmonės projektų vadovu. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, garso įrašai patvirtina, jog G. K. padėjo A. B. duoti kyšį (5000 Lt) V. U., todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 24 str. 6 d,. ir 227 str. 1 d. Taip pat , prokuroro manymu, G. K. turi būti pripažintas kaltu pagal BK 227 str. 2 d., t.y., kad jis tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti ir davė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį (14 500 eurų) valstybės tarnautojui V. U., kad šis pereitų į jo vadovaujamą Nepriklausomą frakciją Vilniaus m. savivaldybės taryboje. Prokuroro nuomone, G. K. kaltė, padarius šį nusikaltimą, įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. 2008-04-23 apžiūros metu V. U. bute rasta ir paimta 14500 eurų, kuriuos jam tą pačią dieną perdavė G. K.. Objektyvių duomenų, kad V. U., veikdamas savanaudiškais ar kitais motyvais apkalbėjo kaltinamąjį nėra. G. K. parodymai vertintini kritiškai. Prokuroro nuomone, atsižvelgus į visas reikšmingas bylos aplinkybes, kaltininkų asmenybes, pripažinus A. B. ir G. K. kaltais, padarius ikiteisminio tyrimo metu jiems inkriminuotus nusikaltimus, jiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės, A. B. taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Be to, skunde prašoma skirti G. K. griežtesnę bausmę už veikas, kurių padarymu jis skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, t.y. vietoj baudų skirti G. K. laisvės atėmimą. Prokuroro nuomone, kaltinamieji nusikalto užimdami aukštas pareigas, sukompromitavo ir pakenkė savivaldos institucijos autoritetui ir tokias pareigas užimančių valstybės tarnautojų veiklos principams, savo veiksmais galimai siekė sukurti korupcinius santykius valstybės tarnyboje, tarnyboje bausmių tikslai jų atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmes.

Skundu prašoma, remiantis BPK 328 str. 4 p. pripažinti, jog nuosprendyje netinkamai išspręsti kiti klausimai ir priimti sprendimą, esančias laikmenas su vaizdo ir garso įrašais laikyti prie bylos. Apylinkės teismo sprendimu šie daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus nepagrįstai nuspręsta juos sunaikinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, nuteistasis G. K., išteisintasis A. B. ir jų gynėjai – skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-22 nuosprendis keistinas BPK 329 str. 4 p., 328 str. 2 p., 4 p. pagrindu, t.y. dėl esminių BPK pažeidimų naikintina nuosprendžio dalis, kuria G. K. ir A. B. išteisinti, šioje byloje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, keistina nuosprendžio dalis dėl netinkamo BK normų pritaikymo ir neteisingos bausmės G. K. paskyrimo, taip pat keistina nuosprendžio dalis dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų.

Apylinkės teismo 2011-09-23 nutartis, kuria ištaisytos klaidos neįsiteisėjusiame nuosprendyje naikintina.

Dėl išteisinamojo nuosprendžio A. B. atžvilgiu

Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau OVĮ) 9 straipsnį vienas iš pagrindų operatyviniam tyrimui atlikti yra situacija, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus atitinkamuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Vienas iš operatyvinių veiksmų yra nusikalstamos veikos imitacijos modelis (toliau NVIM). Taikant modelį, gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese, tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų modelio atlikimo pagrindų ir tvarkos laikymasis. Tik tokiu atveju duomenys, gauti taikant modelį, gali būti pripažįstami įrodymais. Įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtu. Konstitucinio Teismo 2000-05-08 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 ¹ straipsnio 1 bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra išaiškinta, kad „...modeliu gali būti tik „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė“.

Kolegijos nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad apylinkės teismas netinkamai vertino Lietuvos Respublikos OVĮ ir BPK normų, reglamentuojančių 2007-08-02 NVIM sankcionavimo, panaudojimo sąlygas ir pagrindus. Kaip seka iš bylos, 2007-07-30, 2007-07-31 iš Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos nario V. U. STT pareigūnai gavo operatyvinę informaciją, jog Vilniaus miestui realiai vadovauja ne meras J. I., o mero pavaduotojas E. L. ir VMS Tarybos narys A. B., pastarieji užuominomis už atitinkamą atlygį siūlydavo Tarybos nariams balsuoti už jų remiamus projektus. Be to, A. B. aktyviai veikė už verslininko A. P. gyvenamųjų namų projektą Pupinės kaime, rūpinosi, jog 2007-08-01 VMS Tarybos posėdį būtų įtrauktas ir priimtas teigiamas sprendimas dėl įmonių grupės „duomenys neskelbtini“ priklausančio „duomenys neskelbtini“ vandens pramogų atleidimo nuo mokesčių. Remiantis minėta informacija, 2007-08-02 Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras sankcionavo NVIM, kurio tikslas – „nustatyti, užfiksuoti nusikalstamos veikos požymius, įrodyti rengiamas ir daromas A. B., E. L. bei kitų asmenų galimai nusikalstamas veikas, galimą piktnaudžiavimo ir papirkimo mechanizmą“ (t. 2, b.l. 14). Liudytojas V. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje A. B. pasiūlė, balsuojant už sutarties su UAB „duomenys neskelbtini“ vykdymo priežiūros komisijos pirmininką, balsuoti ne už A. Š., o už O. G.. Už tai pažadėjo atlygį 5000 Lt. Pokalbis vyko apie 15 val. Tą pačią dieną (2007-08-29) vakare įvykusio komisijos posėdžio metu slapto balsavimo metu komisijos pirmininku buvo išrinktas O. G.. Jis (V. U.) taip pat balsavo už O. G., nes pastarojo kandidatūra buvo priimtinesnė nei A. Š.. A. B. pasiūlymas neturėjo įtakos jo pasirinkimui. A. B. galėjo nuspėti, jog jis balsavo už O. G.. Kitą dieną apie pietus A. B. jį pakvietė į savo kabinetą ir perdavė voką su pinigais – 5000 Lt (t.1, b.l. 19-20). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo V. U. parodė, kad kitą dieną po O. G. išrinkimo komisijos pirmininku, A. B. jį pasikvietė į savo kabinetą, kur perdavė voką su pinigais – 200 Lt kupiūromis. Po valandos jis tą voką perdavė STT pareigūnams. Liudytojas paaiškino, kad kreipėsi į STT, nes jam susidarė vaizdas, jog A. B. „prasilenkė su teisėtumu“ (t. 1, b.l. 56). Teismo posėdyje šie liudytojo V. U. parodymai buvo perskaityti, jis juos patvirtino . Be to, teisme liudytojas parodė, kad iš pokalbių su A. B. buvo galima suprasti, kad „galbūt bus siūloma, bet nieko konkretaus nebuvo“, „kreipiausi į STT, nes kilo įtarimai, kad kažką rezga.“, „B. elgesys kėlė abejonių“ (t. 9, b.l. 8-9), „susidarė įspūdis, kad B. veiksmai prasilenkė su teisėtumu“ ( t.1, b.l. 54-57). Kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad V. U. išsakius savo abejones dėl A. B. elgesio, STT pareigūnams nebuvo pagrindo pradėti operatyvinį tyrimą, nes liudytojas nepateikė konkrečios operacijos ar faktų apie A. B. rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą, ar nusikaltimą padariusį asmenį. Be to, pirmasis pranešimas apie gautą informaciją dėl neva nusikalstamų A. B. veiksmų byloje užfiksuotas 2007-07-30 (t.2, b.l. 2), tačiau, kaip jau buvo minėta, liudytojas V. U. parodė, kad kreipėsi į STT 2007 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kai A. B. neva pasiūlė jam piniginį atlygį už palankų balsavimą dėl O. G. kandidatūros. Taigi, kolegija laiko, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tvirtinant 2007 m. rugpjūčio 2 d. NVIM, apie A. B. nusikalstamą veiką iš tikrųjų nebuvo jokių konkrečių duomenų, todėl nebuvo jokios būtinybės kreiptis į prokurorą leisti atlikti prieš A. B. nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Apeliacinio skundo teiginys, kad prieš operatyvinio tyrimo pradėjimą NVIM panaudojimą STT pareigūnai neprivalėjo turėti konkrečių duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką yra nepagrįstas, prieštarauja anksčiau šiame nuosprendyje paminėtiems įstatymams, Konstitucinio Teismo 2000-05-08 nutarimo išvadoms bei suformuotai teismu praktikai (2K-7-86/2011).

Apeliacinis teismas pažymi, kad sankcionuotų operatyvinių veiksmų vertinimas teismų praktikoje atliekamas atsižvelgiant ne tik į jų sankcionavimo teisėtumą, bet ir realizavimo aplinkybes. NVIM teisėtą daro ne tik jo sankcionavimo pagrindų teisėtumas, bet ir jo vykdymo teisėtumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P- 412/2007, 2K-P-2/2009, 2K- 7-86/2007). Kolegija jau pasisakė, dėl ko laiko 2007-08-02 NVIM sankcionavimą neteisėtu, tačiau atsižvelgdama į tai, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais prokuroras pagrindžia, jo nuomone, teisėtą NVIM vykdymo eigą, išdėsto savo išvadas ir šiuo klausimu.

Iš bylos seka, kad V. U. ir A. B. pokalbiai operatyvinio tyrimo metu buvo fiksuojami vaizdo – garso įrašymo įranga, kurią V. U., anot jo, perdavė STT pareigūnai.

2007-10-12 operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, kuriuose fiksuojami 2007-08-28/29 įvykiai, nurodyta, kad buvo taikomas NVIM ir bendrąja tvarka naudotos techninės priemonės – 2008-08-29 garso ir vaizdo įrašymo įrenginys VIDIKON SF (t.2, b.l. 30-34). Tačiau 2007-08-02 teikime dėl NVIM panaudojimo prieš A. B. duomenų apie techninių priemonių panaudojimą nėra. Be to, nėra jokių duomenų, kad V. U. iš pareigūnų buvo gavęs kokias nors technines priemones garso ar vaizdo įrašymui pokalbiuose su A. B.. Tuo tarpu šiuos veiksmus STT pareigūnai galėjo atlikti tik laikydamiesi operatyviniams veiksmams vykdyti nustatytų leistinumo reikalavimų pagal Operatyvinės veiklos įstatymą. Byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina, kad kompetentinga valstybės institucija, kuriai nagrinėjamu atveju atstovavo STT pareigūnai, apribojo asmens (A. B.) teisę į susižinojimo ir privataus gyvenimo slaptumo gerbimą. Liudytojas V. U. rinko įrodymus – darė vaizdo ir garso įrašus naudodamasis valstybės institucijos suteikta įranga ir oficialių valstybės pareigūnų kontroliuojamas, tačiau ignoruojant įstatymų nustatytą tvarką. Taigi, įrodymai (vaizdo ir garso įrašai, jų suvestinės) byloje gauti neteisėtu būdu, suvaržant žmogaus teises (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 str. ) ir pažeidžiant BPK 20 str. 4 d. reikalavimus (2K-7-141/2008).

Prokuroras skunde kaip įrodymą, patvirtinantį A. B. kaltę, įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą, nurodo tą aplinkybę, jog bylos duomenimis neva patvirtinta, kad 2007-08-29 jis perdavė V. U. voką su 5000 Lt kaip neteisėtą atlygį už pastarojo 2007-08-28 balsavimą už O. G. kandidatūrą. Kolegijos nuomone, šie bylos duomenys, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, negali būti laikomi įrodymais dėl sekančių priežasčių. Kaip matyti iš bylos, V. U. prieš susitikimą su A. B. nebuvo apžiūrėtas, neva A. B. gautą voką su pinigais jis perdavė pareigūnams, anot jo, praėjus 45 min. po įvykio, tačiau protokolo apie pinigų perdavimą byloje nėra. V. U. teisme negalėjo tiksliai paaiškinti prie kokių aplinkybių ir kam jis perdavė neva iš A. B. gautus pinigus. Liudytojas S. G. teisme parodė, kad pinigus STT pareigūnams V. U. perdavė kitą dieną, t.y. 2007-08-29 (t. 10, b.l. 116), tuo tarpu vokas ir jame esančios piniginės kupiūros buvo apžiūrėtos tik po 6 mėnesių, t.y. 2008-02-29. Užduotis atlikti daktiloskopinį tyrimą surašyta 2008-07-09. Pėdsakų, tinkamų identifikuoti asmenį, ant voko nerasta (t. 2, b.l. 36-44). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtoje užduotyje bei 2007-10-12 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole konstatuojama, kad A. B., ištraukęs voką su neva 5000 Lt, perdavė V. U., tačiau 2007-08-29 vaizdo įraše tokios aplinkybės neužfiksuotos, neginčijamų duomenų apie voko turinį nėra. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, kyla abejonės ir dėl V. U. pateikto įrašo tikrumo, tuo labiau byloje yra pateikti du minėto pokalbio įrašai, dėl kurių specialistai kategoriškų išvadų nedavė, o ant vaizdo įrašo, kuris buvo pridėtas prie bylos, nurodytas įrašo laikas 2006-01-01 5 val. 14 min.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. B. veiksmų, kuriais jis buvo kaltinamas, pradėtas tik 2008-01-29. Apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą A. B. nebuvo informuotas, pirminis įtarimas jam pareikštas tik 2008-04-24, tą pačią dieną jis buvo pirmą kartą apklaustas (t.6, b.l. 169-172).

Nepritartina prokuroro skundo teiginiui, kad tokia situacija pateisinama, nes susidarė dėl būtinumo atlikti tam tikrus procesinius veiksmus kitų asmenų (E. L.) atžvilgiu, jeigu būtų atliekami procesiniai veiksmai su A. B. ar G. K., tai būtų pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei. Kaip žinia, BPK 44 str. 5 d., 7 d. nurodoma, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo turi teisę, kad jam skubiai būtų pranešta apie jam reiškiamą kaltinimą bei, kad jo byla per kuo trumpiausią laiką būtų išnagrinėta teisme. Sutinkamai su BPK 176 str. 1 d. 2 p., ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, o dėl nesunkių, apysunkių nusikaltimų – per 6 mėnesius. Šis terminas gali būti pratęstas tik išimtinais atvejais, numatytais BPK 176 str. 2 d. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011-02-22 nutartyje Nr. 2 K -7-86/2011 nurodė, jog NVIM ir NVIV negali tęstis begalę laiko. Nusikalstamos veikos imitacijos modelis, kaip operatyvinis veiksmas ir nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, kaip ikiteisminio tyrimo metodas, yra skirtas pasiekti baudžiamojo proceso tikslams. BPK 2 str. nurodo, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, jog tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką. Minėtoje LAT nutartyje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, todėl nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Todėl, kolegijos nuomone, jeigu prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai laikė, kad A. B. 2007-08-28 - 29 įvykdė nusikalstamą veiką, tai nebuvo pagrindo jo atžvilgiu toliau atlikinėti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus, valstybės veiksmai turėjo koncentruotis ties jau žinomų aplinkybių išaiškinimu. A. B. nebuvo pareikšti įtarimai, kad jis bendrininkavo su E. L., todėl akivaizdu, jog jam negalėjo būti pasunkinama procesinė padėtis dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų kitame ikiteisminiame tyrime, kaip kad nurodo apeliaciniame skunde prokuroras. Tokie valstybės veiksmai supanašėja su provokacija ir tampa neteisėtais (kasacinė byla Nr. 2A-P-6-2008).

Ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas, prokuroras skunde nurodo eilę Aukščiausiojo Teismo senato nutarimų bei išaiškinimų, kuriais, jo nuomone, reikėtų vadovautis, darant išvadas dėl nuosprendžio pagrįstumo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „betarpiškai remtis Senato nutarimais nėra įstatyminio pagrindo, nes jie nėra bylų nagrinėjimo teisės šaltinis. Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d. precedento reikšmę turi teismų sprendimai konkrečiose bylose (nutartis Nr. 2K-575/2010).

Kaip nurodyta Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-301/2011, toks aiškinimas atitinka ir konstitucinę doktriną (LR Konstitucinio Teismo 2006-03-28 ir 2007-10-24 nutarimai), pagal kurią „...teismų precedentai yra teisės šaltiniai; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga“, o teismų praktika gali būti formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindžia tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika konkrečiose bylose, o ne skunde išvardintais Senato išaiškinimais.

Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nekaltumo prezumpcija yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 str. 1 d.) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje 6 str. 2 dalyje, BPK 44 str. 6 dalyje. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (Nr. 2K-P-221/2008). Taigi, konstatavus, jog 2007-08-02 NVIM A. B. atžvilgiu buvo neteisėtas, byloje nesurinkti įrodymai, kurie neginčijamai patvirtintų jo kaltę, iškilusių abejonių dėl ikiteisminio tyrimo eigos bei įrodymų surinkimo teisėtumo pašalinti šiuo metu negalima, todėl priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. B. atžvilgiu, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Kolegija laiko pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog apylinkės teismas esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 305 str. 4 d., 307 str. 4 d.), nes nuosprendyje išdėstęs A. B. pareikšto kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę ir argumentus, kurių pagrindu nusprendė A. B. išteisinti, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė kitas veikas nei pastarasis buvo kaltinamas. Dėl paminėto ši nuosprendžio dalis naikinama, priimamas A. B. atžvilgiu naujas nuosprendis (BPK 329 str. 4 p.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais prašoma pakeisti nuosprendį G. K. atžvilgiu

Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria G. K. išteisintas pagal BK 24 str. 6 d., 227 str. 1 d. (susitarimas su A. B. pasiūlyti, pažadėti ir perduoti kyšį V. U.) bei pagal BK 227 str. 2 d. (kyšio, kurio suma viršija 250 MGL, perdavimas V. U.) ir priimti šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendžio dalį, kuria G. K. pripažintas kaltu pagal BK 227 str. 1 d. (pasiūlymas, pažadėjimas V. U. duoti kyšį) ir pagal BK 227 str. 1 d. (10 000 Lt kyšio perdavimas V. U.) pakeisti ir skirti G. K. griežtesnę – laisvės atėmimo bausmę.

Kolegijos nuomone, tenkinti skundo dalį, kuria prašoma panaikinti išteisinamąjį nuosprendį G. K. atžvilgiu pagal BK 24 str. 6 d., 227 str. 1 d.; 227 str. 1 d., nėra pagrindo.

Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2007-08-02 NVIM sankcionuotas nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo.

Kolegija, aptardama 2007-08-02 NVIM taikymo A. B. atžvilgiu klausimą, jau išdėstė argumentus dėl jo neteisėtumo. 2007-10-05 ir 2008-01-15 NVIM sankcionuoti ir G. K. atžvilgiu (t. 2, b.l. 1, 15, 16). Atsižvelgtina į tai, kad teikime dėl 2007-08-02 NVIM G. K. pavardė nenurodyta, NVIM tikslas – nustatyti užfiksuoti nusikalstamos veikos požymius, įrodyti rengiamas ir daromas A. B. ir E. L. bei kitų asmenų galimai nusikalstamas veikas, galimą piktnaudžiavimo ir papirkimo mechanizmą (t. 2, b.l. 14). Kaip jau buvo minėta anksčiau, LR Konstitucinio Teismo nutarimuose bei pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, „modeliu gali būti tik prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat prie kitų besitęsiančių, bet nesibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų ( Nr. 2K-7-86/2011). Kaip matyti iš teikimo bei operatyvinių pranešimų turinio, duomenų apie G. K. daromas ar rengiamas nusikalstamas veikas nebuvo. Kolegija laiko, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, jog G. K. 2007-08-28 būtų įtakojęs A. B. pasiūlyti, pažadėti ir duoti Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui V. U. 5000 Lt kyšį už tai, kad jis, renkant Komisijos pirmininką, balsuotų už O. G., o ne už A. Š.. Kaip seka iš bylos, kitiems komisijos nariams, o ir pačiam V. U. buvo priimtinesnė O. G. kandidatūra, taigi, kyla pagrįstos abejonės dėl būtinumo panaudoti neteisėtus metodus, siekiant paveikti V. U., kad jis balsuotų būtent už O. G..

Prokuroro skunde teigiama, jog apylinkės teismas, spręsdamas G. K. kaltės klausimą, padarė išvadas, prieštaraujančias ir neatitinkančias bylos duomenims. Anot prokuroro, G. K. buvo inkriminuojama viena nusikalstama veika, kuri galėjo būti padaryta po 2008-01-28, t.y. jau po pradėto ikiteisminio tyrimo, kitos veikos jam nebuvo inkriminuotos. Tačiau, kaip seka iš bylos, priešingai nei teigia prokuroras, 2008-04-23 G. K. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 227 str. 1 d., būtent dėl nusikalstamų veikų, kurios minimos apeliaciniame skunde (t. 6, b.l 11-12), t.y., kad jis 2007 m. rugsėjo mėn. pabaigoje V. U. pasiūlė ir pažadėjo duoti kyšį, o 2008-01-16 jį perdavė. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog po šių G. K. veiksmų, 2008-01-29 pradėjus ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalėjo atlikti BPK 169 str. numatytus veiksmus, nepažeidžiant BPK 44 str. 7 d. nuostatų. Kaip jau buvo minėta, prokuroras skunde teigia, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-504-08, G. K. ir A. B. apie tai nebuvo pranešta, siekiant nepakenkti ikiteisminiam tyrimui E. L. atžvilgiu bei skunde paminėjo, kad teismas neturėjo būti pasyvus ir bylos nagrinėjimo metu, pats gauti reikšmingus bylai duomenis, kurie galėjo turėti įtakos, sprendžiant kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismui prokuroras pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-02-04 nutartį, kuria STT pareigūnams buvo leista nuo 2008-02-04 iki 2008-05-04 taikyti procesines prievartos priemones, neatskleidžiant savo tapatybės bei atlikti E. L. atžvilgiu tyrimą – užmegzti su juo ryšius, slapta naudoti technines priemones ir kt., o taip pat V. U. leista atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus. Vienok, kolegija laiko, kad prokuroro pateikta nutartis negali turėti reikšmės, sprendžiant G. K. kaltės klausimą. Pirma, modelis sankcionuotas ne G. K., o kito asmens atžvilgiu, t.y. nutartyje nėra jokių duomenų apie galimus veiksmus G. K. atžvilgiu, antra, jei tokių duomenų ir būtų, tai jie baudžiamajame procese dėl kitos nusikalstamos veikos (ar kitų asmenų galimai įvykdytų nusikalstamų veikų) – konkrečiu atveju šioje baudžiamojoje byloje galėtų būti panaudoti tik leidus ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui (2K – 120/2008). Toks klausimas G. K. byloje nebuvo svarstytas. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai po G. K. 2007-09-28 ir 2008-01-15 baigtų nusikalstamų veikų, turėdami pakankamą pagrindą atlikti jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo veiksmus – pareikšti jam įtarimą, apklausti įtariamuoju ir t.t., kaip tai numato BPK 44 str. 5 d., 7 d., 166 str. 2 p., 169 str., to nepadarė. Taigi, 2008-01-29 pradėjus ikiteisminį tyrimą, valstybės veiksmai turėjo koncentruotis ties jau žinomų nusikaltimų išaiškinimu, o ne tolimesniu G. K. skatinimu („tiražavimu“) daryti nusikalstamas veikas. Sutinkamai su suformuota teismų praktika, kai pareigūnų veiksmai, prasidėję teisėtai, vėliau perauga į provokuojančius, nes būna padaromi nauji nusikaltimai, kurių nebūtų, jei valstybė laiku būtų užkirtusi kelią jų padarymui, šiuo laikotarpiu surinkti duomenys negali būti pripažinti teisėtais ir atitinkančiais baudžiamojo proceso tikslus (BPK 1, 2 str.) bei pripažinti įrodymais (BPK 20 str. 4 d.). Kaip žinia, jei bylos duomenys nepripažįstami įrodymais, apkaltinamasis nuosprendis jais negali būti grindžiamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-27 nutarimas, LAT nutartis Nr. 2K-7-86/2011).

Nepripažinus bylos duomenų įrodymais, jie išsamiau neanalizuojami, tačiau visgi kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojo V. U. bei STT pareigūno S. G. parodymai nesudaro pagrindo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį G. K. atžvilgiu.

Kolegija laiko pagrįstu apeliacinio skundo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išteisino G. K. iš didesnio nusikalstamų veikų skaičiaus nei jis buvo kaltinamas bei epizode dėl susitarimo su A. B. pasiūlyti, pažadėti ir perduoti kyšį išteisino pagal BK 26 str. 4 d., 227 str. 1 d., nors įtarimas G. K. buvo pareikštas pagal BK 24 str. 6 d., 227 str. 1 d. Todėl ši nuosprendžio dalis naikintina BPK 329 str. 4 p. pagrindu, priimamas naujas nuosprendis dėl G. K. išteisinimo pagal BK 24 str. 6 d., 227 str. 1 d. ir BK 227 str. 2 d. Be to, kolegijos nuomone, nenustačius, kad G. K. ir A. B. buvo susitarę perduoti V. U. 5000 Lt kyšį, keistinas išteisinimo pagrindas – iš BPK 303 str. 5 d. 2 p. į BPK 303 str. 5 d. 1 p.

Kolegijos nuomone, pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas G. K., nuteistam už dvi nusikalstamas veikas pagal BK 227 str. 1 d., paskyrė aiškiai dėl švelnumo neteisingą bausmę.

Įstatymų leidėjas numato, kad skiriant bausmę, turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 54 str.). Skiriant bausmę, atsižvelgtina taip pat į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. BK 227 str. 1 d. sankcija numato keletą alternatyvių bausmės rūšių. Prokuroras skundu prašo skirti G. K. griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kolegija laiko, jog apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį G. K., nepakankamai įvertino įvykdytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę. Atsižvelgtina į tai, kad G. K. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, nusikalto užimdamas aukštas valstybės tarnautojo pareigas, pažadėdamas duoti ir duodamas kyšį, pakenkė savivaldos institucijos autoritetui, sukompromitavo šios institucijos ir tokias pareigas užimančio valstybės tarnautojo veiklos principus. Todėl, nors G. K. anksčiau neteistas, o BK 55 str. numato, jog pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į anksčiau paminėtas reikšmingas aplinkybes, G. K. tikslinga skirti griežčiausią BK 227 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad G. K. turi šeimą, išlaiko du nepilnamečius vaikus, kaip jau minėta, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas ir daro išvadą, jog jo atžvilgiu galima taikyti BK 75 str. bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog suformuota teismų praktika ta linkme, kad skiriant bausmę asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismai neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės, atidedant jo vykdymą (Nr. 2K-138/2011). Tačiau kolegija laiko, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 str. numatyti bausmės tikslai G. K. atžvilgiu bus pasiekti, būtent paskiriant anksčiau aptartą bausmės rūšį bei taikant BK 75 str. nuostatas. Darydama tokią išvadą, kolegija atsižvelgia į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kuriais prašoma ir šioje byloje pripažinti kitą kaltinamąjį (A. B.) kaltu pagal BK 227 str. 1 d. ir, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, atidėti jos vykdymą. Ši pirmosios instancijos nuosprendžio dalis pakeistina remiantis BPK 328 str. 1 p., 2 p. pagrindu, t. y. dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Kolegija laiko pagrįstu prokuroro prašymą panaikinti apylinkės teismo 2011-09-23 nutartį, kuria buvo ištaisyta G. K. atžvilgiu neįsiteisėjusiame nuosprendyje padaryta klaida. Nors paskyrus G. K. kitos rūšies bausmę, 2011-09-23 nutarties išvados neturi įtakos, tačiau kadangi apylinkės teismas, ištaisydamas neįsiteisėjusį nuosprendį, pažeidė tuo metu galiojusius BPK 361 str., 362 str. reikalavimus, minėta nutartis naikintina.

Taip pat kolegija laiko pagrįstu apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų, t.y. dėl sprendimo baudžiamojoje byloje esančių laikmenų su vaizdo garso įrašais sunaikinimo. Šį nuosprendžio dalis keistina BPK 328 str. 4 p. pagrindu ir priimtinas naujas sprendimas: laikmenas su vaizdo ir garso įrašais laikyti prie baudžiamosios bylos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d.; 328 str. 1 p., 4 p., 329 str. 4 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-22 nuosprendį pakeisti:

pagal BK 227 str. 1 d. (už 2007-09-28) pasiūlymą, pažadėjimą duoti kyšį) paskirti naują bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 227 str. 1 d. (už 2008-01-15 kyšio perdavimą) paskirti naują bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Pritaikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. ir paskirtosios bausmės G. K. vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos (2003-04-10 Įstatymo Nr. IX-1495 red.). Į bausmės terminą įskaityti G. K. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008-04-23 iki 2008-05-23.

pagal BK 26 str. 4 d., 227 str. 1 d. (susitarimas su A. B. pasiūlyti, pažadėti ir perduoti kyšį) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

pagal BK 227 str. 2 d.(pasiūlymas, pažadėjimas duoti kyšį, kurio suma viršija 250 MGL) išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

pagal BK 227 str. 2 d. (kyšio, kurio suma viršija 250 MGL perdavimas) išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

pagal BK 227 str. 1 d. (pasiūlymas duoti kyšį) išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių;

pagal BK 227 str. 1 d. (kyšio perdavimas) išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių;

G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 227 str. 1 d. (2007-08-28 susitarimas su A. B. pasiūlyti, pažadėti ir duoti V. U. 5 000 Lt kyšį) išteisinti , nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

G. K. pagal BK 227 str. 2 d. (pasiūlymas duoti ir 2008-04-23 didesnės nei 250 MGL vertės kyšio davimas V. U.) išteisinti nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

A. B. pagal BK 227 str. 1 d. (susitarimas su G. K. pasiūlyti, pažadėti ir duoti V. U. 5000 Lt kyšį ir 2007-08-29 kyšio – 5000 Lt perdavimas V. U.) išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Baudžiamojoje byloje esančias laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-23 nutartį panaikinti.