Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-02-09 · Civilinė byla Nr. 2-704-153/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-09
Bylos Nr.
2-704-153/2012
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00356-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Ieškovas
BUAB ,,Viva Viktoria“
Atsakovas
Ž. C.
Trečiasis asmuo
V. J., uždarajai akcinei bendrovei „Inkaso“
Civilinė byla Nr. 2- 704 -153/2012,(Proceso Nr. 2-56-3-00356-2011-4),
Procesinio dokumento kategorijos: 112, 117.1.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS2012 m. vasario 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič,sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės BUAB ,,Viva Viktoria“ bankroto administratoriaus UAB ,,Forum regis“ atstovui advokatui M. K., atsakovui Ž. C., jo atstovui advokato padėjėjui K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinės bylos pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Viva Victoria“ patikslintą ieškinį atsakovui Ž. C., tretiesiems asmenims V. J., uždarajai akcinei bendrovei „Inkaso“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės BUAB „Viva Victoria“ atstovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais BUAB „Viva Victoria“ laidavimus 2010-02-17 vekselyje už 88 519 EUR , 2010-02-17 vekselyje už 50 000 EUR , 2010-02-17 vekselyje už 30 000 EUR .

Atsakovas Ž. C. ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio reikalavimus atmesti.

Tretysis asmuo V. J. apie teismo posėdį informuotas šaukimu, į teismo posėdį neatvyko. Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti, apie teismo posėdį paskelbta 2011-11-18 viešai (CPK 130 str.)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio reikalavimai tenkintini.

Ieškovė BUAB „Viva Victoria“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais BUAB „Viva Victoria“ laidavimus 2010-02-17 vekselyje už 88 519 EUR , 2010-02-17 vekselyje už 50 000 EUR, 2010-02-17 vekselyje už 30 000 EUR. Kaip nustatyta byloje ginčo sandorių sudarymo momentu tretysis asmuo V. J. buvo ieškovės UAB ,,Viva Viktoria“ direktorius (b. l. 32-48). Ieškovės laidavimas įmonės vardu buvo suteiktas neatlygintinai, todėl įmonė negavo jokios finansinės ar kitokios naudos, o nepagrįstų, didelės vertės, neatlygintinų prievolių prisiėmimas sumažino įmonės pelną, padidino jos nemokumą ir tai prieštarauja privataus juridinio asmens tikslui siekti pelno. Įmonės direktorius laidavo už savo prievolę ir tai padarė pažeisdamas savo, kaip įmonės vadovo, kompetenciją, nepranešė apie sandorį įmonei. Sudaryti sandorio ieškovės vardu direktorius neprivalėjo, nes nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs ieškovę sudaryti ginčijamą sandorį. Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Viva Victoria“ finansinė būklė buvo sunki, įmonė buvo faktiškai nemoki. 2009-12-31 balanso duomenimis įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 70% faktinio turto vertės, įmonė buvo skolinga darbuotojams 23 228 Lt. Sandorio sudarymo metu jo šalys buvo nesąžiningos. Ieškovei neatlygintai laidavus už trečiojo asmens V. J. didelės vertės prievolę (581 862,4 Lt) akivaizdžiai pažeistas priešpriešinių interesų proporcijos principas. Sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, todėl ieškovė yra atleidžiama nuo šios aplinkybės įrodinėjimo. Atsakovas sandorio sudarymo metu jau žinojo arba turėjo žinoti apie ieškovės finansinius sunkumus ir faktinį nemokumą. Ieškovė nurodo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes BUAB „Viva Victoria“ dokumentai administratoriui buvo perduoti 2010-06-16, 2010-07-19, o apie ginčijamą sandorį administratorius sužinojo 2010-07-08, gavęs UAB „Inkaso“ finansinį reikalavimą BUAB „Viva Victoria“

Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas Ž. C. prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė šiuos motyvus:

1) ieškovė nepagrįstai teigia, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 str. įtvirtinta norma kaip privalomosios sąlygos nereikalauja kitos šalies nesąžiningumo. Priešingai, teismų praktikoje nurodoma, kad vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, jog šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Atitinkama vekselio viešo patikimumo taisyklė taikoma ir vekselio turėtojo bei laiduotojo, laidavusio už tinkamą ir savalaikį vekselio apmokėjimą, teisiniams santykiams, t.y. vekselio turėtojas, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, laikomas sąžininga laidavimo sutarties šalis. Ieškinyje nurodyti teiginiai apie kitos šalies, t. y. vekselio turėtojo ir kreditoriaus, preziumuojamą nesąžiningumą yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sutarties šalių nesąžiningumą. Kai laiduotojas, ginčijantis laidavimo sandorį, yra privatus asmuo, visais atvejais privalo būti įrodytas kreditoriaus nesąžiningumas, kadangi pagal CK 1.82 str. 1 d., sandorio šalies nesąžiningumas siejamas su jos žinojimu arba turėjimu žinoti apie sandorio prieštaravimą privataus juridinio asmens veiklos tikslams;

2) ginčijamu sandoriu nebuvo pažeisti ieškovės įstatai, kadangi įstatymuose nėra numatyta, kad finansinė nauda yra būtinas ir privalomas juridinio asmens tikslas. Ieškovės įstatų 2.1. punkte nurodyta, kad bendrovė gali vykdyti ir nekomercinę, pelno nesiekiančią veiklą. Ieškovės įstatuose tiesiogiai numatyta galimybė bendrovės direktoriui laiduoti už kitų asmenų prievolių įvykdymą;

3) UAB „Viva Victoria“ priklauso Jašinskų šeimai, bendrovės akcininkai yra bendrovės direktorius V. J. bei artimiausi jo šeimos nariai, todėl laikytina, kad bendrovės valdymo organai bei dalyviai apie laidavimus buvo informuoti (žinojo) ir jiems pritarė, todėl rašytinis akcininkų sutikimas nebuvo būtinas, jie šio sandorio neginčijo;

4) sudarant ginčijamą sandorį V. J. buvo žinoma įmonės finansinė padėtis, todėl jis galėjo objektyviai įvertinti riziką, kylančią jo vadovaujamai ir jam faktiškai priklausančiai bendrovei iš laidavimo sandorio ir galėjo laisvai rinktis, laiduoti už skolininką bendrovės vardu, ar ne. Nebuvo pagrindo nepasitikėti juo ir abejoti jo sudaromo sandorio pagrįstumu bei teisėtumu, nes V. J. yra žinomas verslininkas, valdantis ne vieną įmonę;

5) pateiktu ieškiniu dėl laidavimo sutarties panaikinimo ieškovės administratorius galbūt gina ne kreditorių, o buvusio bendrovės akcininko ir direktoriaus V. J. asmeninius interesus. Tokia prielaida yra grindžiama šiomis aplinkybėmis: į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne kreditoriai, o pats UAB „Viva Victoria“ direktorius; administratoriaus suinteresuotumą bankroto byloje sustiprina ir tas faktas, kad administratoriaus prašymu buvo patvirtintas nuo 49 440,16 Lt iki 204 140,16 Lt padidintas V. J. priklausančios įmonės „Victoria Wood“ kreditorinis reikalavimas pagal po bankroto bylos iškėlimo 2010-09-27 išrašytą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, taip pat kelia abejonių kitų V. J. priklausančių įmonių kreditorinių reikalavimų patvirtinimas;

6) šioje byloje V. J. turėtų būti atsakovas, kadangi laidavimo sutartis bendrovės vardu sudarė ir pasirašė jis pats, todėl jis, kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už šių sandorių sudarymą. Ieškinio patenkinimo atveju, V. J. kiltų atsakomybė atlyginti bendrovei padarytą žalą.

Dubliku ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, atsikirsdama į atsiliepimo argumentus, papildomai nurodė šiuos motyvus (b. l. 130-134):

1) atsakovas Ž. C. yra pirmasis ginčijamų vekselių turėtojas, todėl jam galioja ne visa viešo patikimumo taisyklė . Teismų praktikoje nurodyta, kad pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais;

2) ieškiniu yra ginčijami laidavimai, kuriuos atliko tokiems veiksmas įgaliojimų neturintis asmuo. V. J. sudarant ginčijamą sandorį buvo reikalingas išankstinis akcininkų susirinkimo sutikimas. BUAB „Viva Victoria“ įstatų 12.3 str. 5 p. nustato, kad direktorius teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti nutarimus dėl laidavimo ar garantavimo už kitų subjektų prievolių įvykdymą, kai šio turto vertė arba bendra vertė pagal kelis sandorius per metus yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Bendrovės įstatinis kapitalas sandorių sudarymo dieną buvo 2 610 000 Lt. 1/20 įstatinio kapitalo sudarė 130 500 Lt. Bendra vekselių vertė yra 581 862,40 Lt (168 519 EUR x 3,4528), ginčijami sandoriai viršijo šią sumą, todėl direktorius V. J. neturėjo teisės juos sudaryti. Pagal įstatų 12.4 p. be išimties visus paskolų ėmimo (kreditų) gavimo klausimus privalo svarstyti ir išankstinį sutikimą duoti akcininkų susirinkimas;

3) pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 str., asmuo, kuris pasirašo vekselyje kaip kito asmens įgaliotinis, tačiau neturi tam suteiktos teisės, pats įsipareigoja pagal vekselį ir, jei jis vekselį apmoka, įgyja tas pačias teises kaip ir asmuo, už kurį jis tariamai veikė. Tas pačias teises įgyja ir įgaliotinis, viršijęs savo įgaliojimus. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 str. yra savarankiškas pagrindas, kuriuo ginčo vekseliuose nurodytas laidavimas gali būti pripažintas sudarytu ne BUAB „Viva Victoria“, o V. J. vardu. Laiduotojas pagal šiuos vekselius yra pats V. J., o ne UAB „Viva Victoria“. Tokios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje;

4) V. J. nebuvo stambiausias bendrovės akcininkas, nes jo turimų akcijų vertė sudarė 0,77 proc.;

5) ginčijamas laidavimo įrašas sudarytas 2010-02-17, o įmonei bankroto byla iškelta 2010-05-20, t. y. po trijų mėnesių. Teismo 2010-05-20 nutartyje konstatuota, kad 2009-12-31 ir 2010-03-31 balansų duomenimis įmonė buvo nemoki, todėl darytina išvada, kad jau laidavimo įrašų vekseliuose sudarymo dieną, t. y. 2010-02-17, įmonė buvo nemoki;

6) atsakovo argumentai dėl administratoriaus šališkumo yra deklaratyvūs ir nesusiję su byla;

7) šioje byloje nėra spendžiamas V. J. kaip įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas, o yra ginčijami laidavimo įrašai vekseliuose, todėl tinkamas atsakovas yra Ž. C..

Tripliku atsakovas Ž. C. prašė ieškinį atmesti (b. l. 147-150). Atsikirsdamas į dubliko argumentus, papildomai nurodė šiuos motyvus:

1) teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vekselio turėtojas, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, laikomas sąžininga laidavimo sutarties šalis, t. y. taikoma vekselio viešo patikimumo taisyklė. Šiuo atveju, sąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodyti, kad šalys yra nesąžiningos, tenka ieškovei. Tokią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė, todėl jo reikalavimas yra nepagrįstas;

2) iš ieškovės pateikto akcininkų sąrašo matyti, kad Jašinskų šeima, jis pats, žmona ir dukterys bendrai valdo 67 procentus įmonės akcijų, todėl laidavimo sandorį bendrovės vardu sudaręs direktorius V. J. yra pagrindinis įmonės savininkas, o kiti bendrovės akcininkai yra jo šeimos nariai, todėl laikytina, kad bendrovės valdymo organai bei dalyviai apie laidavimus buvo informuoti, žinojo ir jiems pritarė, šio sandorio neginčijo.

Tretieji asmenys V. J. ir UAB „Inkaso” atsiliepimų į ieškinį teismui nepateikė.

Apklaustas teismo posėdyje ieškovės UAB „Viva Victoria“ atstovas visiškai palaikė nurodytus procesiniuose dokumentuose motyvus ir paaiškino, kad atsakovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai iš esmės patvirtina ieškovės pareiškime nurodytas aplinkybes. Ieškovės atstovo nuomone, atsakovas veikė nepakankamai protingai ir apdairiai, nepasidomėjo V. J. įgaliojimais, tad veikė nesąžiningai, dėl to ieškovės reikalavimas dėl laidavimo sutarties panaikinimo yra tenkintinas CK 1.82 str. pagrindu. Šiuo pagrindu ieškinio reikalavimai gali būti patenkinti, kai sandoris prieštarauja juridinio asmens organų steigimo dokumentuose nustatytai kompetencijai arba juridinio asmens veiklos tikslams bei kai nustatoma, kad kita sandorio šalis yra nesąžiningas asmuo. Kartu su CK 1.82 str. byloje turi būti taikomas ir aiškinamas nuostatomis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 straipsnis, kuris numato pasekmes, kai vekselis yra išduodamas asmens viršijančio savo įgaliojimus, t. y. neturinčio teisės veikti juridinio asmens vardu. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta norma nereikalauja privalomosios sąlygos kitos šalies nesąžiningumo. Be to, kelia abejonės atsakovo Ž. C. paaiškinimas dėl beveik pusės milijono litų laikomų ne banke, o grynaisiais pinigais, bei tas faktas, kad atsakovas šią sumą turėjo, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas tokia suma disponavo. Iš atsakovo paaiškinimo, ieškovės atstovo nuomone, darytina išvada, kad pinigus atsakovas Ž. C. paskolino ne įmonei, o V. J., todėl nebuvo pagrindo paskolintos sumos grąžinimą laiduoti įmonės turtu. Be to, atsakovas nesikreipė dėl paskolos išieškojimo po to, kai UAB ,,Inkaso“ grąžino atsakovui vekselius be įvykdymo. – nesiėmė jokių teisinių priemonių pareikšti apie skolą, nesiėmė priemonių skolą išieškoti. Taip pat, ieškovo atstovo nuomone, mažai tikėtina, kad atsakovas įsitikino tuo, kad V. J. veikia įmonės vardu turėdamas visus reikalingus įgaliojimus ginčo sandoriui sudaryti, nes tokie įrodymai byloje nepateikti.

Teismo posėdyje apklaustas atsakovas Ž. C. paaiškino, kad pažinojo V. J. kaip stambų verslininką, todėl šiam paprašius paskolinti verslui pinigų, atsakovas sutiko. Atsakovas manė, kad V. J. yra pagrindinis bendrovės akcininkas. Prašydamas atsakovą paskolinti pinigų, tretysis asmuo V. J. kalbėjo apie tai, kad surado asmenį, kuris tariamai suinteresuotas pirkti ieškovės turtą. Apie suteiktą V. J. paskolą buvo žinoma ir V. J. šeimos nariams, kurie buvo ieškovės akcininkai bei dalyvavo privačiuose pokalbiuose atsakovui ir V. J. kalbant apie paskolos suteikimą. V. J. atsakovui pasakė, kad nori pasiskolintus pinigus panaudoti viešbučio pastatų atnaujinimui, nes atsirado kitas asmuo, kuris pageidavo atnaujintus pastatus išpirkti. Atsakovas turėjo nemažai pinigų eurais, gautų pagal anksčiau sudarytus paskolos sandorius iš banko verslui vykdyti ir laikė šiuos pinigus grynaisiais (168 519 EUR). V. J. paprašius paskolinti,, atsakovas sutiko, nes tikėjosi, jog ateityje galės su V. J. vystyti verslą. Atsakovas paskolino pinigus pagal paprastus vekselius vienam mėnesiui, už paskolos grąžinimą laidavo ieškovė. Vėliau atvažiavęs pas V. J., atsakovas pastebėjo, jog pastatų išvaizda, į kuriuos V. J. tariamai turėjo investuoti pinigus nepasikeitė ir liko tokios pačios būklės, kokios buvo iki paskolos suteikimo. Todėl atsakovas su V. J. 2010 m. vasarą turėjo nemalonų pokalbį ir dėl to jie susipyko. Atsakovas mano, kad jis skolindamas pinigus V. J. veikė protingai, kadangi pasidomėjo V. J. vykdomu verslu, sužinojo, jog trečiajam asmeniui V. J. suteiktos banko milijoninės paskolos, taip pat žinojo, jog V. J. šeimos nariai yra ieškovės įmonės akcininkai, tad atsakovas buvo įsitikinęs, jog V. J. šeimos nariai informuoti ir pritaria, kad V. J. paimtų paskolą, laiduotų. Be to, atsakovui buvo duotas ieškovės įmonės akcininkų susirinkimo protokolas dėl laidavimo sutarties sudarymo, šis protokolas neišliko, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas jį atsitiktinai rado savo kompiuterio duomenų bazėje, todėl nutarė pateikti teismui. Dėl skolos išieškojimo atsakovas kreipėsi į UAB ,,Inkaso“, tačiau paaiškėjus, kad skolos išieškoti negalima, atsakovui buvo grąžinti visi dokumentai. Paaiškėjus, kad skolos negalima išieškoti, atsakovas dėl skolos išieškojimo nei į antstolius, nei į ieškovės įmonės administratorių nesikreipė.

Atsakovo atstovas paaiškino, kad visiškai palaiko procesiniuose dokumentuose surašytus argumentus ir prašo jais vadovautis priimant sprendimą. Ieškovės atstovo motyvai, dėl atsakovo neapdairaus ir neprotingo elgesio yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, nes prieštarauja atsakovo Ž. C. paaiškinimui, esą jis norėjęs įgyti V. J. pasitikėjimą, todėl paskolino jam pinigų. apie atsakovo bendravimą su V. J. šeimos nariais, apie paskolos ir laidavimo sudarymo motyvus. Atsakovo atstovo nuomone, atsakovas tinkamai rūpinosi skolos išieškojimu, pastebėjęs, kad skola gali būti negrąžinta, nedelsdamas kreipėsi į UAB ,,Inkaso“. Neturėdamas patirties, atsakovas nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti bei nesikreipė į antstolius, nes tai pareikalautų papildomų išlaidų vykdymo veiksmams apmokėti. Tai, kad administratorius ir Įmonių Registro centras neturi duomenų apie akcininkų susirinkimą, kuriuo nutarta įkeisti įmonės turtą, nesudaro pagrindo netikėti, kad atsakovas tokį akcininkų protokolą turėjo, bet protokolas neišliko. Dėl to atsakovo nesąžiningumas yra neįrodytas.

Ieškovė įrodinėja ieškinio reikalavimų pagrįstumą remdamasi ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p. ir CK 1.82 str., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 straipsnis, CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu.

Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandorio šalis veikė nesąžiningai.

Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris ar ne jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan.; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – sąžiningai ar ne veikė kita sandorio šalis, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB Vasmangas v. UAB Valdo leidykla, bylos Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Beltateksas“ v. UAB „Sarteksas“, bylos Nr. 3K-3-534/2007).

Nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovas, ieškinio pagrindu nurodydamas CK 1.82 straipsnį, pažymėjo, kad ginčijamas sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams, todėl atsakovą laikė nesąžininga sandorio šalimi.

Bylos medžiaga įrodyta, kad UAB „Viva Victoria“ direktorius V. J. kaip fizinis asmuo 2010-02-17 pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius atsakovo Ž. C. naudai iš viso už 168 519 EUR (581 862,40 Lt) (toliau – Vekseliai), kuriuose buvo padarytas laidavimo įrašas, patvirtintas UAB „Viva Victoria“ direktoriaus V. J. parašu (b. l. 18, 20, 22, 32-35). UAB ,,Viva Victoria“ įstatų 10.1 p. pasakyta, kad bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Tų pačių įstatų 10.2 p. pasakyta, kad bendrovės organai neturi teisės priimti nutarimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę – ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi (b. l. 42-43).Kaip nustatyta byloje, laidavimas įmonės vardu buvo suteiktas neatlygintinai, kadangi nurodyti vekseliuose pinigai į įmonės kasą nepateko, buhalterinėje apskaitoje nenurodyti, todėl įmonė negavo jokios finansinės ar kitokios naudos, tad teismas sutinka su ieškovės atstovės motyvais, kad įmonės direktoriaus V. J. nepagrįstų, didelės vertės šiuo atveju 581 862,24 Lt (168 519 EUR), neatlygintinų prievolių prisiėmimas sumažino įmonės pelną (b. l. 18, 20, 22), padidino jos nemokumą ir tai prieštarauja privataus juridinio asmens tikslui siekti pelno.

CK 2.87 str. 3 d. pasakyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Šiuo atveju ieškovės direktorius V. J. šią įstatymo nuostatą pažeidė, sudarė aiškiai nenaudingus ieškovės bendrovei sandorius ir apie šių sandorių sudarymą įstatymo nustatyta tvarka nepranešė bendrovės akcininkams, tuo pažeidė CK 2.87 str.1 d., 5 d. Atmestinas atsakovo Ž. C. motyvas, kad V. J. informavo ieškovės akcininkus apie sudarytus sandorius, jie dalyvavo privačiuose pokalbiuose su atsakovu dėl paskolos suteikimo ieškovei ir tam pritarė (davė išankstinį sutikimą), kadangi šioms aplinkybėms patvirtinti byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, tad šis atsakovo motyvas atmestinas kaip neįrodytas.

Taip pat ieškovės atstovas visiškai pagrįstai nurodė, kad buvęs ieškovės direktorius nebuvo įgaliotas sudaryti ieškovės vardu ginčijamus laidavimo sandorius, kadangi BUAB ,,Viva Victoria“ įstatų 12.3 str. 5 p. (b. l. 46) numato, kad direktorius privalo pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti nutarimą dėl laidavimo bendrovės ilgalaikiu turtu ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą, kai šio turto vertė arba bendra suminė vertė pagal kelis sandorius per metus yra didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo. Taip pat, įmonės įstatų 12.3 str. 6 p. nurodyta, kad be išimties visus paskolų ėmimo (kredito) gavimo klausimus privalo svarstyti ir išankstinį sutikimą duoti akcininkų susirinkimas. Ieškovės bendrovės įstatinis kapitalas sandorių sudarymo dieną buvo 2 610 000 Lt, 1/20 įstatinio kapitalo sudarė 130 500 Lt, esant bendrai vekselių sumai 581 862,40 Lt, buvo būtina gauti ieškovės įmonės akcininkų sutikimą sandoriui sudaryti. Tačiau byloje nepateikta, jokių rašytinių įrodymų, kad paminėti reikalavimai buvo įvykdyti ir klausimai dėl paskolos paėmimo, laidavimo įmonės turtu buvo patvirtinti akcininkų visuotinio susirinkimo nutarimais. Iš pateiktų byloje įrodymų matyti, kad kreditorių susirinkimo protokolas neperduotas įmonės administratoriui (dokumentų priėmimo–perdavimo 2010-06-10-16 : 2010-07-19 aktai), taip pat reikalavimo perleidimo sutarties prieduose nėra nurodyta, kad atsakovas kartu su vekseliais pateikė naujam kreditoriui tariamai atsakovui perduota ieškovės akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame pritarta paskolos sutarties ir laidavimo sutarties sudarymui(b. l. 28, 29, 30 ,31). Esant tokioms aplinkybėms atsakovo motyvai apie atsitiktinai rastą atsakovo kompiuterio duomenų bazėje ieškovės kreditorių susirinkimo protokolą, kuriuo akcininkai pritarė ginčo sandorių sudarymui, laikomas mažai tikėtinu (CPK 185 str.). Todėl atmestinas atsakovo motyvas, kad dėl paskolos paėmimo ir laidavimo sutarties sudarymo buvo susitarta su ieškovės akcininkais, nes tai byloje neįrodyta (CPK 178 str.).

Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 str. 1 d., Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Asmuo, kuris pasirašo vekselyje kaip kito asmens įgaliotinis, tačiau neturi tam suteiktos teisės, pats įsipareigoja pagal vekselį ir, jei jis vekselį apmoka, įgyja tas pačias teises kaip ir asmuo, už kurį jis tariamai veikė. Tas pačias teises įgyja ir įgaliotinis, viršijęs savo įgalinimus (ĮPVĮ 10 str.). Todėl ieškovės atstovas pagrįstai teigia, jog ieškovė pagal ginčo sandorį neprivalo atsakyti savo turtu atsakovui, kadangi V. J. pasirašydamas vekselį nei kaip ieškovės direktorius neturėjo tam suteiktos teisės atsižvelgiant į sudaromo sandorio sumą, nei kaip akcininkas, kadangi jis buvo 2000/261000 bendrovės įstatinio kapitalo savininkas, arba 200 vnt. akcijų ,kurių nominali vertė 10 Lt, tai sudaro 0,77 procentų visų akcijų vertės (b. l. 32-34, 135-136), nei kaip įmonės vadovas, kadangi tai buvo akcininkų susirinkimo, o ne įmonės direktoriaus kompetencija. Esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovės direktorius vykdydamas savo pareigas neturėjo įgaliojimo pasirašyti laidavimo sandorį ieškovės vardu, dėl to pažeidė įmonės įstatų 12.4 p.7 p. (b. l. 46), byloje nėra būtina įrodyti kitos šalies nesąžiningumą. Tad esant visoms nustatytoms aplinkybėms laikoma, kad sandoris negalioja CK 1.82 str. pagrindu.

Ieškovė byloje įrodinėjo sandorio negaliojimą CK 6.66 str. pagrindu.

Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006).

Kaip nustatyta byloje, Kauno apygardos teismo 2010-05-20 nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla (b. l. 11-12). Remiantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p. įmonės administratorius gina visų kreditorių teises, taigi tame tarpe vykdo ĮBĮ 11 str.3 d. 8 p. nuostatas patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, todėl turi teisę pareikšti ieškinį, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu, tad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

Ieškovės atstovas pagrįstai nurodė, kad ginčo sandorio ieškovė sudaryti neprivalėjo, nes nebuvo nei įstatymo, nei teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs ieškovę sudaryti ginčijamą sandorį. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovės įmonės finansinė būklė buvo sunki, įmonės turtas sudarė 7 054052 Lt, tarp jų ilgalaikis turtas – 5091372 Lt, trumpalaikis turtas – 1 962 680 Lt, įmonės įsipareigojimai – 4 949 785 Lt, tarp jų pradelsti įsipareigojimai 70 procentų faktinio turto vertės, ieškovės įmonė nurodė 2009-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, kur nuostolis per 2009 metus siekė 511 536 Lt, įmonė buvo skolinga darbuotojams 23 228 Lt Kad įmonės turtinė padėtis nepagėrėjo, nustatė teismas 2010-05-20 iškeldamas įmonei bankroto bylą. Ieškovės atstovas pagrįstai teigia, kad visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ginčo sandorio sudarymo metu buvo nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Laidavimo sandorio sudarymo metu ,kaip nustatyta anksčiau, nebuvo gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas paskolos ir laidavimo sandoriams sudaryti, o sudarantis sandorius asmuo V. J. neturėjo įgaliojimo šiuos sandorius sudaryti. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės vardu sudarytas laidavimo sandoris pažeidžia kreditorių teises, nes ieškovė būdama nemoki prisiėmė naują finansinį įsipareigojimą, kurį užtikrino laidavimu nesant tam jokio teisinio pagrindo. Šios aplinkybės buvo žinomos ieškovės direktoriui V. J., tad šis asmuo veikė nesąžiningai.

CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą ir pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi tiek , kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, kt.).

Atmestinas atsakovo paaiškinimas, kad jis pasidomėjo įmonės turtinė padėtimi, įmonės vadovo teise sudaryti ginčijamą sandorį, nes tokie įrodymai byloje nepateikti. Be to, kaip pagrįstai nurodė ieškovės atstovas, laidavimo sutartimi neatlygintinai laidavus ieškovei už didėlės vertės prievolę (581 862,4 Lt) buvo akivaizdžiai pažeistas priešpriešinių interesų proporcijos principas, todėl nesąžiningumas yra prieziumuojamas (CK 6.67 str.4 d.). VĮRC duomenis patvirtina, kad įmonės įstatinis kapitalas sudaro 2 610 000 Lt, įmonės organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas, ieškovės direktorius V. J. (b. l. 32-35, 135-136) ir jie yra viešai priėinami, tad atsakovas galėjo jam prieinamomis priemonėmis pasidomėti sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi tiek, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti ir su šiais dokumentais susipažinti. Todėl atsakovo Ž. C. motyvas, kad pasitikėjo V. J. nes žinojo, jog bankas yra paskolinęs ieškovės direktoriui kelis milijonus bei dėl to, jog atsakovas manė, kad ieškovės direktorius yra stambus verslininkas ir jo veiksmams privačiuose pokalbiuose pritaria šeimos nariai, nėra protingas, teisingas, tad ir sąžiningas (CK 1.5 str.). Todėl teismas sutinka su ieškovės atstovo motyvais, kad atsakovas veikė nesąžiningai. Taip pat teismas sutinka su ieškovės atstovo motyvais, kad atsakovas negali pasiremti vekseliu kaip vertybinio popieriaus patikimumo taisykle ir vien tuo pagrindu pagrįsti savo sąžiningumą, kadangi kaip nustatyta byloje, atsakovas žinojo apie visus laidavimo santykių trūkumus, tad veikė neapdairiai neprotingai dėl to negali būti laikomas sąžiningu vekselio turėjotoju (LAT 2007-10-01 civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007).

Teismo nuomone, byloje yra pagrindas taikyti CK 6.66 straipsnį, nes dėl sudaryto tarp ieškovės (nors ieškovės įmonės pavadinimas nurodytas su klaida) ir atsakovo laidavimo sandorio sumažėjo ieškovės galimybė atsiskaityti su kreditoriais, pakito ieškovės turto masė taip, kad tai būtų turėję įtakos įmonės mokumui, dėl to pažeidžiamos kreditorių teisės.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą administratorius gali pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, todėl atmestinas atsakovo motyvas, kad ieškovė pareiškė ieškinį turėdama interesą apginti tik V. J. turtinį interesą, nes tokios aplinkybės byloje neįrodytos. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad administratorius apie ginčytinus sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2010-05-20). Bylos duomenimis UAB ,,Inkaso“ reikalavimas ieškovės administratoriui perduotas 2010-07-08 (b. l. 18-31). Todėl pagrįstas ieškovės atstovo motyvas, kad ieškovė ieškinio senaties termino ieškinio reikalavimus pareikšti nepraleido, nes kreipėsi į teismą 2011-03-16 (b. l. 4).

Tokiu būdu yra pagrindas ieškovės ieškinį patenkinti, nes ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Šioje byloje Kauno apygardos teismo 2011-07-01 nutartimi (b. l. 98-99) atsakovo teisėms taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki bus įvykdytas teismo sprendimas (CPK 150 str.3 d.). Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.3 p.) ir 9818,62 Lt žyminis mokestis valstybei, kurį sumokėti ieškovė yra atleista CPK (CPK 83 str. 8 p., 92 str., 96 str.1 d.). Vadovaujantis teismo raštinės pažyma, pašto išlaidos sudaro (b. l. 3) 84,75 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270,301 str.

nusprendžia:

Ieškovės BUAB ,,Viva Victoria“ (į. k. 185611147, Vilkaviškio raj., Čižiškių km..) ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiais ieškovės BUAB „Viva Victoria“ laidavimus 2010-02-17 vekselyje už 88 519 EUR , 2010-02-17 vekselyje už 50 000 EUR , 2010-02-17 vekselyje už 30 000 EUR.

Priteisti iš atsakovo Ž. C. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas:

84,75 (aštuoniasdešimt keturis) Lt, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu;

9 818,62 (devynių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniolikos )Lt žyminį mokestį valstybei – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas per šį teismą Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teisėja Galina Blaževič