- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-189-345/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pirm.), Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- UAB „Escalada Ecabt“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Escalada Ecabt“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas UAB „Senukų prekybos centras“ pareiškė ieškinį UAB „Escalada Ecabt“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Prašo priteisti iš atsakovo 44406,84 Lt skolos, 6829,52 Lt delspinigių, 1537 Lt žyminio mokesčio, 2000 Lt atstovavimo išlaidų ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo turto areštą. Nepakakus nekilnojamojo turto areštuoti atsakovo pinigines lėšas banko sąskaitose ir kitą kilnojamąjį turtą.
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 29 d. nutarė ieškovo UAB „Senukų prekybos centras“ naudai areštuoti atsakovo UAB „Escalada Ecabt“ 51237 Lt sumai turtą, uždraudžiant juo disponuoti, išskyrus naudojamą atsiskaitymui su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti.
Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta. Atsakovo turto areštas, uždraudžiant juo disponuoti, pažeidžia ekonomiškumo principą, kuriuo turi būti vadovaujamasi parenkant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 str. 2 d.). Dėl to atsakovas negali tinkamai vykdyti savo kasdieninės komercinės veiklos, tai gali pakenkti tiek kitų kreditorių, tiek darbuotojų interesams. Gali susidaryti dideli nuostoliai, sutrikti normali įmonės veikla. Teismas turėjo pareikalauti, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str. 1 d.).
Ieškovas netinkamai įvykdė savo prievoles, kylančias iš 2006 m. liepos 28 d. sutarties Nr.SM6/0455, nes iki šiol nėra įvykdęs sutarties 4.1 punkto reikalavimų, nepateikė prekių atitikties sertifikatų bei kitų dokumentų. Be atitikties sertifikatų negalima patikrinti nei kokybės, nei parduoti metalo gaminių tretiesiems asmenims, nei tinkamai panaudoti gamyboje.
Pirkėjas neturi pareigos sumokėti kainą, kol jis neturėjo galimybės patikrinti daiktus (CK 6.314 str. 3 d.). Šiuo atveju, kadangi nebuvo pateikti atitikties dokumentai, todėl iki šiol neįmanoma patikrinti metalo gaminių kokybės.
Skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos (CK 6.46 str. 2 d.). Atsakovas sustabdė prievolės vykdymą, nes ieškovas, kaip nurodyta, neįvykdė savo pareigos kartu su perduodamais metalo gaminiais pateikti atitinkamus dokumentus.
Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovui buvo įteiktas raginimas dėl skolos apmokėjimo. Ieškovas geranoriškai dalį prievolės yra įvykdęs, tikėdamasis gauti pažadėtus atitikties sertifikatus ir kitus dokumentus. Ieškovo atstovo pateikta atstovavimo sutartis pasirašyta asmens, kuris neturi teisės veikto ieškovo vardu. Apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nebuvo pranešta atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskirojo skundo argumentai, jog teismas pažeidė ekonomiškumo principą, nes atsakovas negali vykdyti kasdieninės veiklos, gali patirti nuostolių bei nepareikalavo iš ieškovo atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmestini.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 str. 1 d., 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari ir prevencinė priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti sprendimo įvykdymą. Kai ieškinio suma didelė yra pakankamas pagrindas šių priemonių taikymui. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškinio suma didelė, atsakovas neatsiskaito nuo 2007 m. liepos mėn. Apylinkės teismo išvada, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas (LR CPK 145 str.), yra pagrįsta.
Ekonomiškumo principo pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Aplinkybės, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas gali patirti neigiamų pasekmių ūkinėje veikloje, yra objektyvios. Prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo teismas gali išnagrinėti bet kurioje bylos stadijoje.
Atskirojo skundo argumentai, jog ieškovas nesilaiko 2006-07-28 sutarties sąlygų, nepateikė prekių atitikties sertifikatų, o pirkėjas tokiu atveju neturi pareigos mokėti sutartą kainą už prekes bei turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, ieškovas nepateikė įrodymų, jog siuntė atsakovui raginimą dėl skolos apmokėjimo bei atsakovas geranoriškai įvykdė dalį prievolės, atmestini. Laikinosios apsaugos priemonės yra teismo procesinio pobūdžio veiksmai, kurių metu teismas nevertina byloje esančių įrodymų. Šie apelianto nurodyti motyvai turi būti nagrinėjami ir dėl jų teismas pasisako, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Atskirojo skundo argumentas, jog ieškovo atstovo atstovavimo sutartis pasirašyta asmens, neturinčio teisės veikti ieškovo vardu, atmestinas, nes atstovavimo sutartis atitinka įstatymo reikalavimus.
Atskirojo skundo argumentas, jog apylinkės teismas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nepagrįstai nepranešė atsakovui, atmestinas. Pirma, nagrinėti tokį prašymą nepranešus atsakovui numato įstatymas ir teismas juo rėmėsi. Antra, savo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas išdėstė atskirajame skunde. Pažymėtina, jog minėtos teisės normos – CPK 148 str. 1 d. pažeidimas nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
Atsakovo argumentai, jog jo finansinė padėtis yra stabili, ekonominė veikla 2007 metais buvo pelninga, jis turi nekilnojamojo turto bei prekių atsargų, taip pat nėra pagrindas naikinti nutartį. Atsakovas pateikė duomenis už 2007 metus bei nurodo dabartinę bendrovės finansinę padėtį. Tačiau šie rodikliai nėra pastovūs, išlieka galimybė, jog ateityje jie gali išlikti tokie pat, pagerėti arba pablogėti.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškovo siekiamiems reikalavimams ir jos nevaržo atsakovo interesų daugiau bei būtina apginti teisėtą interesą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336, 337 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.