Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo R.P. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl R.P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismas nagrinėjo Alytaus pataisos namų administracijos teikimą dėl R.P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir 2007 m. liepos 16 d. nutartimi teikimą atmetė.

Skundu nuteistasis prašo išnagrinėti skundą, įvertinti jam skirtą papeikimą, kurį nurodo gavęs nepagrįstai.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, teismo nutartį palikti galioti.

Nuteistojo R.P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 str. 1 d. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Taigi, iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos klausimą atsižvelgiama į aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą dėl galimybės taisyti asmenį neizoliuotą, visumą:- į nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, atliktos ir neatliktos bausmės dalį, ir į nusikaltimo, už kurį asmuo nuteistas, pavojingumą, nuteistojo asmenybę. Be to, taikyti lygtinį paleidimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis R.Petrikas turi du mažamečius vaikus, atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, t.y. šiek tiek daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės. Skatintas nebuvo, baustas vieną kartą už įžūlų elgesį, skirtas papeikimas, nuobauda galiojanti.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra svarbi nuteistojo teigiamo elgesio laisvėje prognozė. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad nuteistasis nebuvo nė karto skatintas, neseniai baustas ir nuobauda yra galiojanti, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad asmuo jau pasitaisė pakankamai, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų pasiekti bausmės tikslai. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas įvertino ir kitas aplinkybes. Priimdamas nutartį, teismas įvertino ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o tame tarpe ir nuteistojo praeities teistumus. Ši aplinkybė viena savaime negali būti pagrindu atmesti pataisos namų teikimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau ji vertinama visumoje ir yra nuteistojo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė. R.P. atlieka bausmę už kelių tyčinių nusikaltimų padarymą. Praeityje jis teistas aštuonis kartus taip pat už tyčinius nusikaltimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad praeityje nuteistajam net keletą kartų buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, nes ir vėl greitai nusikalsdavo. Nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, jis įvykdė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų, taip pat neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės. Įvertinus visas šias aplinkybes, nėra pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis iš tiesų toliau nebenusikals, laikysis įstatymų, bei nėra pagrindo daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas.

Nepilnamečių vaikų turėjimas ir įstatymo suteikiama galimybė lygtinai paleisti asmenį atlikus tik 1/3 bausmės yra orientuota būtent į vaikų interesus, tačiau net ir šiuo atveju turi būti įvertinta nuteistojo teigiamo elgesio laisvėje prognozė, turi būti atsižvelgta ar nebus pažeistas teisingumo principas, ar bus realizuoti bausmės tikslai. Remiantis bylos medžiaga, nuteistasis būdamas laisvėje rūpinosi savo vaikais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis praeityje teistas aštuonis kartus, jam jau tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai neužtikrino bausmės tikslų realizavimo, nes jis labai greitai vėl nusikalsdavo, be to, turi galiojančią nuobaudą, darytina išvada, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos būtų pažeistas teisingumo principas, nepasiekti bausmės tikslai.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BVK 157str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, pataisos namų teikimas atmestas pagrįstai. Teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Nuteistasis skunde prašo ištirti jam skirtos nuobaudos pagrįstumą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tik skundus dėl nutarties, kuria buvo išspręstas teikimas dėl lygtinio paleidimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R.P. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 16d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.