Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. Š. (toliau – Ž. Š.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimo Ž. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvykio metu, būdamas parduotuvėje „Iki“, jis paėmė du butelius viskio, bet kol apžiūrinėjo kitas prekes, gavo iš draugo SMS pranešimą, kad nieko nepirktų, nes gėrimus atvežė kiti asmenys. Tuomet, apeliantas paimtus butelius padėjo į kitą lentyną, po ko, atėjo apsaugos darbuotojas ir apkaltino jį vagyste. Ž. Š. vertinimu, filmuotoje vaizdo medžiagoje būtų viskas aiškiai matyti, t.y. kad jis paimtų dviejų butelių viskio pro kasas neprasinešė.

Motyvuojamoji dalis

Ž. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vadovaujantis aukščiau aptartomis teisės nuostatomis įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad administracinio teisės pažeidimo byla Ž. Š. atžvilgiu apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus visų įmanomų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

Sutinkamai su LR ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Sutinkamai su LR ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas minėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Analizuojant apeliacinio skundo nagrinėjimui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad Ž. Š. buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis parduotuvėje „Iki“ praėjo pro kasas nesusimokėjęs už paimtas prekes, kas atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto LR ATPK 50 str.. Pagal aptariamą straipsnį, administracinė atsakomybė kyla tam, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar išvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, padaro smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Analizuojant šios teisės normos turinį, svarbu paminėti, kad vagystės dalykas tai svetimas turtas, t.y. toks, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybes teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Smulkiojo svetimo turto pagrobimo baigtumas yra siejamas su kaltininko galimybe pagrobtą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, kas, atsižvelgiant į analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos faktines aplinkybes, suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju Ž. Š. inkriminuojamo teisės pažeidimo baigtumo momento įrodymas yra viena esminių įrodinėtinų aplinkybių šioje byloje, kadangi svetimo turto pagrobimo baigtumo momentas aptariamu atveju siejamas su pagrobtų daiktų pernešimu pro parduotuvės kasas už juos nesusimokėjus.

Kaip matyti iš rašytinio Ž. Š. paaiškinimo, jis kaltu dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo neprisipažino, nurodydamas, kad, būdamas parduotuvėje „Iki“, jis paėmė du butelius viskio, tačiau tuo metu iš draugo gavo SMS pranešimą, kad alkoholio nebereikia, ko pasėkoje, paimtus butelius padėjo į vietą, tačiau tuo metu prie jo priėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas (b. l. 30). Analogiškas aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo ir apeliaciniame skunde. Remiantis šia Ž. Š. pateikta versija, parduotuvės „Iki“ prekybos salėje paimtų dviejų butelių viskio jis pro kasas nepernešė, juos, gavęs draugo SMS pranešimą, paliko pačioje prekybos salėje, po ko, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas.

Tačiau, visiškai priešingą, iš esmės paneigiančią Ž. Š. nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, įvykio versiją savo rašytiniame paaiškinime pateikė parduotuvės „Iki“ apsaugos darbuotojas, nurodęs, kad 2015 m. vasario 22 d., 19.05 val. UAB „Palink“ parduotuvėje „Iki“ Eco Nr. 1091, pilietis Ž. Š., praėjęs pro kasas, buvo patikrintas apsaugos darbuotojų. Patikrinus, rasta prekių už 39,97 eurus, už kurias nebuvo sumokėta (b. l. 7). Taigi, remiantis šiais parduotuvės apsaugos darbuotojo paaiškinimais, Ž. Š. su pagrobtais viskio buteliais buvo sulaikytas jau praėjęs pro kasas, nustačius, kad už paimtas prekes jis neatsiskaitė.

Atsižvelgiant į Ž. Š. ir parduotuvės „Iki“ apsaugos darbuotojo rašytiniuose paaiškinimuose esančius esminius prieštaravimus, buvo būtina imtis priemonių jiems pašalinti, tačiau tai padaryta nebuvo. Pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Konstatuojant šią išvadą svarbu paminėti, kad, vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal LR ATPK nuostatas, jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, N9-62-677/2006 ir kt.).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, teismo posėdyje, kurio metu buvo sprendžiamas Ž. Š. kaltės klausimas jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, pats Ž. Š. nedalyvavo, į jį nebuvo kviečiams ir tiesiogiai įvykį matęs apsaugos darbuotojas, iš ko spręstina, kad skundžiamą nutarimą apylinkės teismas priėmė remdamasis vien tik rašytine administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Vertinant šią aplinkybę, pabrėžtina, kad pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, vien tik rašytiniai, galinčių patvirtinti analizuojamą pažeidimą, asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu (LR ATPK 273 str.). Šiuo atveju pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui vien tik rašytinių tokių asmenų paaiškinimų nepakanka, juolab, kad kaip jau buvo minėta, Ž. Š. savo kaltės nepripažino nuo pat tyrimo pradžios. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, siekiant objektyviai įvertinti administracinio teisės pažeidimo aplinkybes bei nustatyti visas pažeidimo įvertinimui reikšmingas aplinkybes, būtina ne tik įvertinti rašytinius paaiškinimus, bet ir apklausti asmenis teismo posėdžio metu, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad sutinkamai su LR ATPK 272 str. 1 d., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos bei apskųsti nutarimą byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 50, 174 str., 178 str. 3 d., 186(1), 186(2), 186(4), 187, 188(7)str., bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Tokiu būdu, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 50 str., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas.

Taigi, įstatyme šios kategorijos bylose numatytos papildomos garantijos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t.y. byla nagrinėjama tokiam asmeniui nedalyvaujant, tik tuo atveju, jei yra išnaudotos galimybės užtikrinti jo dalyvavimą bylos nagrinėjime – nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam. Analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų apie teismo aktyvumą siekiant užtikrinti Ž. Š. dalyvavimą teismo procese, nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neatvykus į paskirtą posėdį, apie kurio laiką ir vietą jis buvo informuotas nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių pakartotinai, teismo šaukimu, pranešti pažeidėjui apie posėdžio vietą ir datą, nedavė Institucijai nurodymo atvesdinti pažeidėją, kaip tai numatyta LR ATPK 272 str. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti Ž. Š. nurodytų argumentų pagrįstumo ir objektyvumo. Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimus.

Aukštesniojo teismo vertinimu, neatmestina galimybė, kad parduotuvės „Iki“ prekybos salė yra filmuojama. Nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašas leistų nustatyti objektyvią tiesą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau galimybė iš parduotuvės „Iki“ išsireikalauti įvykio dienos vaizdo įrašą, pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo svarstyta, vaizdo įrašas nebuvo išreikalautas, peržiūrėtas ir ištirtas.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto LR ATPK 50 str., požymių buvimą Ž. Š. veiksmuose, dėl ko skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla Ž. Š. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimą ir grąžinti Ž. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.